Mokyklų laukia permainos

Artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklose vaikai skaičiuojami kone ant pirštų – kartais ir vienas ar keli nulemia, išliks klasė, ar teks išsiųsti mokinius į kitą mokyklą. Pirmadienį savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto posėdyje valdininkai, politikai bei mokyklų vadovai sprendė patį sunkiausią uždavinį: ką daryti, kad kaimo mokyklos išsilaikytų dar bent vienus kitus metus. Reorganizacija padėtų sumažinti administravimo išlaidas, tačiau tik paspartintų natūralų kaimo mokyklų nykimą. 

Mažėja klasių

Akivaizdžiai tuštėjančios miesto gatvės patvirtina vos prieš mėnesį Statistikos departamento paskelbtus duomenis: Šilalės rajone teliko 23 tūkst. 848 gyventojai, o mieste jų nebėra nė 5 tūkst. Tačiau ir šie skaičiai veikiausiai tik teoriniai, nes yra paremti gyvenamosios vietos deklaracijomis. O juk tėvų namuose prisiregistravęs jaunimas dažniausiai po studijų lieka gyventi didžiuosiuose miestuose. Tokių „netik­rų“ gyventojų Šilalėje galima būtų priskaičiuoti ne vieną šimtą, todėl realiai žmonių mūsų rajone yra dar mažiau. Tad suprantama, jog traukiasi ir mokinių skaičius – šiemet rajono mokyklose laukiama 2991 vaiko. Šilalės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė apgailestaudama pranešė politikams, kad tai bus pirmieji mokslo metai, kai mokyklose mokysis mažiau nei 3 tūkst. moksleivių. O dar visai, regis, neseniai, jų buvo gerokai per 5 tūkst. 

Mažėja ir komplektuojamų klasių. Pavasa­rį, tvirtinant ateinančių mokslo metų klasių komplektų skaičių, švietimiečiams ir tary­bos nariams padėtis neatrodė tokia liūdna, pradines klases su ne mažiau kaip 10 mokinių buvo leista formuoti net Bijotų bei Te­nenių daugiafunkciuose cent­ruose. Ru­deniop reikalai pakrypo į pras­tesnę pusę, todėl pirmadienį politikai gerą pusvalandį ginčijosi dėl vieno pirmoko, kurį labai norėjo išsau­goti ne tik Žadeikių pag­rin­di­nės mokyklos direktorė, bet ir Švie­ti­­mo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. Kuz­mins­kaitė. 

Šį rudenį džiaugtis galės bene vienintelė Kvėdarnos Ka­­zi­­miero Jauniaus gimnazi­ja, ku­riai vietoj planuotos vienos leidžiama formuoti dvi dešimtąsias klases – jo­se mokysis 31 mo­kinys. Po vieną komp­lektą sumažės Lau­kuvos Nor­berto Vėliaus gimnazi­joje, Pa­jū­ralio, Obe­lyno, Žadeikių pag­rindi­nė­se mokyklose, nebeliks pradinių klasių Bijotuose bei Te­ne­niuose, ant plauko pakibo Upy­nos Stasio Girėno mokyklos dešimtokų klasė.

R. Kuzminskaitė informavo politikus, jog nuo kovo, kai bu­vo tvirtinamas mokykloms leidžiamas formuoti klasių komplektų skaičius, jų sumažėjo aštuoniais. Tačiau pasiūlė disku­tuoti dėl Upynos Stasio Gi­rėno mokyklos dešimto­sios kla­sės, į kurią rugsėjo 1-ąją, di­rektoriaus tvirtinimu, lyg ir tu­­rėtų ateiti penki ar šeši mokiniai. 

Vienus veža, kiti nori likti

Pavasarį Upynos mokyk­lą baigė dešimt devintokų, tikėtasi, kad visi jie ateis ir į dešimtą klasę, tačiau pa­sitvirtino taisyk­lė, jog viltis yra tik „Te­leloto“ motina. Dau­giau kaip pusė upyniškių dešim­tokų jau pateikė prašymus mokytis Ši­lalės Simono Gau­dėšiaus gimnazijoje. Lenk­damas rankos pirštus, mokyklos direktorius Ri­man­tas Užumeckas skaičiavo, kiek vaikų norėjo likti, kas nešė, o kas atsiėmė iš gimnazijos prašymus, ir priėjo išvados, kad į Upynos mokyklos dešimtą klasę dabar prašosi penki mokiniai, gal bus ir šeštas. 

Advokatauti Upynai pasišovė ir R. Kuzminskaitė, aiškinusi rajono vadovams, jog klasę derėtų palikti vien dėl to, kad turėti penkis dešimtokus leista ir Obelyno pagrindinei mokyklai. Politikams nusistebėjus, kodėl iš Girdiškės ir Bijotų į Upyną važinėjančius dešimtokus kartu su visais nebūtų galima nuvežti į gimnaziją Šilalėje, prabilta apie tai, jog esą išvežti mokytis į miestą, „vaikai stresuos“, o Upynoje gal kaip nors baigs mokyklą ir įstos į kokį nors profesinio rengimo centrą. Iš tokių komentarų buvo galima nujausti, kad, panaikinus Upynoje dešimtą klasę, tie penki gali ir visai nebesimokyti. 

„Jeigu taip pradėsime galvoti, tai Obelyno mokyklą galėtume visai uždaryti – pro šalį važiuojantis autobusiukas visus į Šilalę suvežiotų“, - replikavo komiteto pirmininkas Alfonsas Motuzas. 

Kaip mokinius, ant pirštų R. Užumeckas skaičiavo ir mo­ksleivio krepšelio lėšas, kurių šiai mokyklai taip pat labai trūksta. Direktoriaus duomenimis, ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur, bet, sujungus kūno kultūros, technologijų, muzikos ir kitų „nesvarbių“ dalykų pamokas, esą būtų galima sutaupyti dar 5 tūkst. Eur. Tačiau rajono vadovams mokyklos pateikti dokumentai rodo, jog lėšų trūkumas bus gerokai didesnis – savivaldybei gali tekti pridėti net 21 tūkst. Eur. Tai reiškia, kad tie pinigai bus paimti nuo kitų mokyklų, jos turės spaustis ir taupyti mokytojų bei vaikų sąskaita. 

Ateitis - klasės be mokinių? 

Nė kiek ne mažesnė diskusija įsiplieskė ir dėl vieno pirmoko, kurį labai norėtų priimti Žadeikių pagrindinė mokyk­la. Jo sesutė mokosi antroje šios mokyklos klasėje, taigi jei pirmokėliui reikėtų važiuoti į kitą mokyklą, greičiausiai išvažiuotų ir ji. 

Žadeikiuose planuojama vie­na jungtinė pradinukų klasė, nes šiemet mokytis ateis vos keturi antrokai, trys trečiokai ir penki ketvirtokai. Tarybai buvo siūloma priimti pirmoką ir formuoti dvi jungtines klases. Kad vienai mokytojai gali būti per sudėtinga mokyti trijų skirtingų klasių vaikus, aiškino ir R. Kuzminskaitė. Bet šitokių planų nepalaikė rajono meras Jonas Gudauskas, ilgai stebėjęsis, kaip tas pirmokas jausis, kai neturės net suolo draugo. 

Pasak mero, jei jau svarstoma, ar gali būti klasėje vienas pirmokas, tai gal reikėtų palikti ir klases visai be mokinių, tikintis, jog kada nors kas nors ateis į jas mokytis. 

„Ministerija reikalauja, kad jungtinėje klasėje būtų 18, mes leidome jas steigti su 16 mokinių, dabar jų jau yra tik 10. Ar vienas mokinys gali išlaikyti klasę? Kažkas turi pasakyti nemalonią tiesą, nes nori nenori teks pripažinti, jog išliks tik didžiosios mokyklos. Tokia realybė“, - konstatavo  J. Gu­dauskas.

Savivaldybės administraci­jos direktorius Raimundas Vaitiekus įspėjo: „Jei priimsite tokius sprendimus, mokytojų streikai neaplenks ir Šilalės“. Pasak direktoriaus, yra didelis skirtumas, kokioje klasėje dirbti: mokyti kelias dešimtis ar kelis vaikus, nors atlyginimai tesiskiria nedaug. Todėl pedagogus papiktins tarybos įteisinta nelygybė. 

Suskaičiavęs, kad nuo praėjusio rugsėjo mokyklose sumažės net 180 mokinių – o tai yra bene trys mažos mokyklos, ir atkreipęs dėmesį, jog nė truputėlio nemažėja administravimo išlaidos, R. Vaitiekus siūlė politikams pagalvoti, kaip reikėtų ekonomiškiau tvarkytis. Jis siūlė ieškoti patalpų Bijotų ir Tenenių ikimokyklinukams bei priešmokyklinukams, nes šildyti visą pastatą dėl vienos klasės, dirbančios per dieną tik 4 valandas, būtų neprotinga. 

Sunkiai atsidususi, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. Kuzminskaitė prabilo, kad vienintelė galimybė dar keletą metų išlaikyti mažąsias kaimo mokyklas – prijungti jas prie didžiųjų gimnazijų. R. Vaitiekus priminė vedėjai, kad prieš metus ji kalbėjo priešingai: „Sakėte, jog bet kokia reorganizacija paskatina tėvus pajudėti – vaikai išvažiuoja mokytis kitur“.

Reikalauja vienodų taisyklių

„Išsakiau Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto nariams savo poziciją, tą patį pakartojau ir tarybos posėdyje: įstatymai turi būti taikomi visiems vienodai. Iki šiol mūsų rajono mokytojai niekada nestreikavo, nes politikai stengėsi laikytis lygiavos. Bet jei bus priimami sprendimai leisti steigti klasę su vienu mokiniu, tikrai nemanau, kad pedagogai tylės. Pasipriešinimą gyvenime iššaukia nelygybė ir nežinojimas. Nežinojimas atsiranda dėl to, jog ne viskas pasakoma arba kažką norima nutylėti. Dažniausiai politikai tai daro specialiai, norėdami kažkam įtikti. Tačiau mokytojams reikia gyventi, o pažiūrėjus į kainų šuolį bei algų skirtumą, darosi liūdna. Nereikėtų išlaikyti klasių su keliais mokiniais, galima būtų padidinti pedagogų atlyginimus. Po tokių sprendimų ministerija pasakys, kad per daug gerai gyvename“, - po Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto posėdžio sakė R. Vai­tie­kus.

Anot savivaldy­bės administ­ra­cijos direktoriaus, mokinių skai­čius klasėse nustatytas pagal mokykloms ski­riamas mokinio krepšelio lėšas. Jeigu savivaldybė leidžia turėti klasėje mažiau vaikų, turi pridėti mokykloms pinigų. Jei ne prie krepšelio, tai ap­linkai išlaikyti. Šie­met didžiulės sumos skirtos Ši­lalės Simono Gau­­dėšiaus, Lau­ku­vos Norberto Vėliaus gim­na­zi­­joms – norisi, kad jose vaikams bū­tų jauku ir gera mo­kytis. 

„Per metus mokinių skaičius sumažėjo beveik tiek pat, kiek yra Pajūralio, Ža­dei­kių, Obelyno mokyklose kartu sudėjus – ir visi nori gyvuoti taip, kaip anksčiau. Bet ar gali būti pilnavertis ugdymas, kai klasėje sėdi penki vaikai? Kodėl kiti penki išvažiuoja? Gal kad nori daugiau mokytis? Visiems reikėtų daugiau mokytis, tačiau politikai pri­ima spren­dimą leisti vegetuoti. Ma­no pozicija aiški: taisyk­lės turėtų būti visiems vienodos. Norėčiau, jog ma­no, mano draugų bei pažįstamų vaikai, visi mūsų rajono vaikai būtų mokomi šiuolaikiškose kompiuterių kla­sėse, naudotųsi interaktyviomis lentomis, aikštynais, sporto salėmis, gerai aprūpintais gamtos mokslų, muzikos kabinetais. Tie dalykai dabar būtini, ir jie yra gimnazijose“, - sakė administ­racijos direktorius. 

R. Vaitiekaus nuomone, kelionė į mokyklas dabar nieko neturėtų gąsdinti – jau yra tokių, į kurias atvežama 90 proc. mokinių. Daug blogiau, kad mokyklose pradeda trūkti pedagogų. Ne tik fizikos, matematikos, gamtos mokslų, bet ir pradinių klasių mokytojų. Šis trūkumas labiausiai jaučia­mas kaimo mokyklose, kur pamokų krūvis toks mažas, jog važinėjantiems į darbą iš toliau atlyginimo beveik nebelieka. 

Tačiau administracijos direktoriaus įspėjimas politikų ausų nepasiekė - ketvirtadienį taryba leido Upynoje mokytis šešiems dešimtokams. Tiesa, įsteigti klasės su vienu pirmoku nesiryžo.

Žinios mokytojams – ne pačios geriausios 

Apie būtinus struktūrinius pokyčius švietimo sistemoje, susitikęs su pedagogų profesinių sąjungų lyderiais, rugpjūčio pradžioje prabilo ir Premjeras Saulius Skvernelis. Jo išsakyta mintis, jog neprotinga būtų skirti 200 mln. Eur etatinio darbo apmokėjimo sistemai diegti, kol nepagerės mokinių ugdymo rezultatai, įžeidė pedagogų bendruomenę ir jie prakalbo apie streikus. Tačiau reikia pripažinti ir karčią tiesą: kokie gali būti rezultatai klasėje, kur mokytojas turi vos kelis vaikus? Ir kiek už tokį darbą valstybė jam gali mokėti?

Galima suprasti ir mokytojų pasipiktinimą. Jauno pedagogo alga beveik prilygsta valytojai mokamam minimaliam darbo užmokesčiui – iš tokio atlyginimo net pats didžiausias idealistas ilgai neišgyventų. Pavyzdžių nesunku rasti kone kiekvienoje mokykloje. Štai Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimna­zi­joje praėjusiais mokslo metais dirbęs Martynas Vyd­mantas buvo priverstas pa­sirinkti emig­ranto kelią – jau kuris laikas jis triūsia Norvegijoje, mėsos perdirbimo įmonėje. Geriausio rajono mokytojo vardą pelnęs vaikinas pripažįsta, jog gaila mesti mylimą darbą ir į mokyklą dar norėtų sugrįžti, bet atlyginimas buvo per mažas, kad šeimą kuriantis jaunas žmogus galėtų oriai gyventi. 

Šiemet pedagogai tikėjo­si, jog Švietimo ir mokslo minist­rė panaikins darbo užmokesčio koeficientų žirk­les, ir atlyginimai padidės bent jau mažiausiai uždir­ban­tiems. De­ja, jokių reformų nebuvo. Atvirkščiai - mokykloms paliepta vykdyti lytiškumo ugdymo programą, privalomai pasirinkti bent vieną patyčių prevencijos prie­monę, rašyti krizių valdymo planus ir nuolat pagal juos rengti mokymus bei seminarus. 

„Kas kitas, jei ne mokyto­jai, visa tai turės daryti, nors nepridedama nė euro? Įsi­vaiz­duokite, kaip turi jaustis mokytojas, laukęs darbo sąlygų pagerinimo, o sužinojęs, kad yra niekam tikęs ir už tą patį atlyginimą turės dar daugiau dirbti?“ - stebėjosi Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurge­le­vičius. 

Pasak jo, kol kas profesinės sąjungos nesvarsto galimybės streikuoti, tai priklausys nuo derybų su Švietimo ir mokslo ministerija dėl pedagogų kolektyvinės sutarties rezultatų. Derybos baigtos jau trečią kartą, bet sutartis vis dar nepasirašyta. Vos tik ji nusiunčiama derinti Finansų ministerijai, išbraukiamos pagrindinės mokyklų finansavimo nuostatos.

„Trečias kartas nemeluos – jei ir vėl mūsų derybinės pozicijos bus išbrauktos, gali tekti imtis visų įstatymo leidžiamų priemonių“, - pripažino A. Jurgelevičius.

Daiva BARTKIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.