Po skaudžios tragedijos – kaltų paieškos

Prieš pat rugsėjo 1-ąją rajoną supurtė skaudi žinia – Šiluose rastas jaunos mo­ters, kuri pati nusprendė pasitraukti iš gyvenimo, kūnas. Ji tai padarė, praėjus porai dienų po to, kai iš jos buvo atimtas vaikas. „Šilalės artojui“ pasiteiravus Seimo nario, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko Mykolo Majausko nuomonės apie sukrečiantį savižudybių mastą, jis nedelsdamas atvyko į rajoną pasidomėti konkrečia situacija. Politiko vadovaujamos komisijos iniciatyva pradėtas tyrimas, kuris, tikimasi, atsakys į klausimą, ar šiai moteriai buvo suteiktos visos galimybės gauti reikalingą pagalbą po to, kai jos šeima buvo įtraukta į probleminių sąrašą ir galiausiai paimtas vaikas. Be to, žadama aiškintis, ar institucijų darbuotojai turi reikalingų žinių, kaip reaguoti į savižudybės grėsmę.

Stebėjo nuo birželio

Policijos suvestinėje šis įvykis užfiksuotas lakoniškai: rugpjūčio 31-ąją Šilų kaime, namuose, rastas jaunos moters kūnas smaugvirvės kilpoje. Niekaip su šia nelaime nesusijusiems žmonėms – tai tik statistika. Tačiau vietiniai gyventojai tragediją priėmė labai jautriai.

Viešai vardų atskleisti nenorėję balsiškiai įsitikinę, jog kaltę dėl to, kas nutiko, turėtų prisiimti visi: ir jaunos moters artimieji, kurie, pasak bend­ruomenės narių, pernelyg ją kontroliavo ir nepagrįstai įtarinėjo, ir valdžios institucijų atstovai, į savo darbą neretai žiūrintys formaliai. „Popieriai“ sutvarkyti, protokolai užpildyti, parašai ant įvairių patikrinimo aktų yra. Taigi tarsi viskas normalu. Tačiau toks atvejis tik patvirtina, kad su į bėdą papuolusiais žmonėmis reikia dirbti kitaip.

Jauna moteris Šiluose gyveno tik su dukrele – sugyventinis buvo išvykęs į užsienį. Pasak aplinkinių, niekas nežino, ką jis ten veikia, bet, grįžęs į namus, vyras ieškodavo iš ko pasiskolinti pinigų, kaimynai ne sykį yra matę jį neblaivų. Moteris buvo užaugusi probleminėje šeimoje, todėl pasitarti, kaip elgtis sudėtingose situacijose, neturėjo su kuo. O sugyventinio motina, sesuo bei kiti artimieji buvo kreipęsi į Šilalės savivaldybę, socialinius darbuotojus, vaiko teisių specialistus, perspėdami apie neva šeimoje vartojamą alkoholį ir mamos priklausomybes.

Tačiau savivaldybės specialistai vienu balsu sako nė karto nematę moters išgėrusios. 

Tai patvirtina ir ją reguliariai lankiusi Šilalės kaimiškosios seniūnijos socialinė darbuotoja Jurgita Būdvytienė. Pasak jos, birželio mėnesį iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ji gavusi informaciją apie šeimos įtraukimą į prob­leminių sąrašą, todėl skyrusi jai daug dėmesio. Bet nė karto ji nėra radusi jaunos moters išgėrusios.

„Suteikėme dokumentinę pa­galbą, kad galėtų gauti pašalpas, užsiregistruoti Darbo biržoje. Birželį buvo gautas sig­nalas, jog galimai šei­moje girtaujama, tačiau, ste­bėdami šeimą, girtumo fakto nė karto nenustatėme“, – užtikrino socialinė darbuotoja.

Balsių-Šilų seniūnaitė An­dže­lina Aušrienė „Šilalės arto­jui“ pasakojo su moterimi ir jos sugyventiniu kalbėjusi apie skolas už vandenį, jie žadė­ję po truputį atsiskaityti.

„Aš jos girtos nesu mačiusi, bet man pasirodė, jog ji savo gyvenime tiesiog neturėjo į ką atsiremti. Žinau, kad ji pri­žiūrėjo vienos moters dukrą. Sakykite, ar kita mama patikėtų alkoholikei savo vaiką? Vargu. Galėjo institucijos labiau padėti, o ne persekioti. Be to, pas šią moterį, vos kas, labai greitai prisistatydavo sugyventinio motina – būdavo, nuolat vis atlekia. Kiek supratau, ir pragyvenimo šaltinio jauna moteris nelabai turėjo, ir žmogiškos paramos jai trūko“, – svarstė A. Aušrienė.

Močiutė savo kaltės neįžvelgia

Tuo tarpu moters sugyventinio motina yra visai kitokios nuomonės. Sutikusi su „Šilalės artojo“ laikraščiu pasikalbėti telefonu, Biržų Lauke gyvenanti moteris tvirtino, jog sūnaus draugė „mokėjo gerti“: atseit pikt­naudžiaudavo alkoholiu tada, kai valdiškos institucijos jau nebedirbdavo, todėl šių darbuotojai ir nerasdavo jos gir­tos. Ir vakaras tragedijos išva­karėse tai patvirtinantis: močiutė, sužinojusi, kad vaikas kieme yra paliktas vienas, nes motina girtaujanti, iškvietusi policiją. Ka­dangi darbo va­landos buvo pa­sibaigusios, ši atvyko viena, be vaiko teisių specialistų ir so­cialinių darbuotojų. Todėl pareigūnai laikinai vaiką jai ir perdavė.

„Mergaitės niekas neatėmė, tik buvo liepta jai pas mane pabūti, kol mama susitvarkys gyvenimą. Piktnaudžiavo alkoholiu, spaudė skolos. Mama slėpdavosi, kai būdavo išgėrusi, ir žinojo, kada gali gerti – po 17 valandos, savaitgaliais, kai niekas netikrina. Tą vakarą radome ją geriančią su kaimynais. Kai atvyko pareigūnai, ji užsirakino ir nieko neįsileido, todėl nebuvo galima užfiksuoti girtumo. Vaikas liko lauke. Policininkai mūsų pak­lausė, ar mes vežamės mergaitę su savimi, ar paliekame jų rūpesčiui. Tai pasakiau, kad aš vežuosi. O ir pati mergaitė ėmė verkti, nes niekur kitur nenorėjo.

Būdavo, skambinu jai, sakau „esi girta“, o ji man aiškina, kad valė šaldiklį ir pavargo. Girtaudavo su artimiausiais kaimynais, vyras siuntė jai pinigus mokesčiams susimokėti, bet ji nieko nemokėjo. Todėl skolų susikaupė tikrai labai daug.

Jos seserys domėjosi labai, rūpinosi padėtimi, aš irgi su dukra ėjau, prašiau pagalbos. Tačiau ji jokios pagalbos nepriėmė. O kad ketina taip pasielgti, nepastebėjome jokių ženklų. Matyt, pasuko leng­viausiu keliu“, – savo požiūrį dėstė mergaitės senelė.

Našlaite likusios mergaitės močiutė patvirtino, jog jai ir anūkei buvo siūloma pagalba po skaudžių įvykių, bet esą jos nereikia. Ji toliau ketina anūkę auginti pati, mat mažylės tėtis vyks į užsienį – esą kažkas turi grąžinti skolas, kurių susikaupė ne tik už mokesčius, bet ir paėmus įvairių kreditų. Tiesa, kalbinta moteris neigė, kad šeima skolindavosi iš kaimynų. Jos tvirtinimu, būtent jos marti buvo geros širdies ir, jei kas paprašydavo, pati paskolindavo pinigų...

Nelaimė į Šilalę atginė ir politiką

Mūsų rajonas savižudybių skaičiumi pirmauja visoje šalyje. Skaudžiausia, jog kone kiekvienais metais iš gyvenimo savo noru pasitraukia visiškai jauni žmonės. Ką daryti, kad ši statistika nebūtų tokia gąsdinanti, paklausėme Seimo nario, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko M. Majausko. Šis, gavęs „Šilalės artojo“ klausimus, nusprendė rajone apsilankyti asmeniškai.

„Kreipiausi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę bei rajono savivaldybę ir sužinojau, kad šeima buvo įtraukta į prob­leminių sąrašą. Nors ją lankiusi socialinė darbuotoja sakė neaptikusi moters neblaivios. Kyla klausimas: ar tik­rai jai buvo suteikta visa reikiama pagalba? Manau, tai parodys išsamesnis tyrimas.

Mano žiniomis, vaikas paimtas iš šeimos todėl, kad artimųjų iškviesti pareigūnai vakare nerado vaiko motinos. Mergaitė viena buvo lauke, o taip tikrai neturi būti. Kitą dieną mamos ieškojo socialinė darbuotoja, tačiau nerado. Ir galiausiai buvo aptiktas jos kūnas.

Jeigu vaikas yra paimamas iš šeimos, svarbu, kad ji būtų tinkamai informuota, kokius veiksmus privalo atlikti ir kokios bus pasekmės, jei to nepadarys. Reikia išsiaiškinti, ar šioje situacijoje šeima gavo visą reikalingą informaciją. O dabar turi būti užtikrinta visa būtina pagalba vaikui“, – aiškino Seimo narys.

Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centro vadovas Rimantas Au­gilius patikino, jog nei moteris, nei jos artimieji specialistų pagalbos nesikreipė.

„Iškilus problemoms, rekomenduotume kreiptis į mūsų centrą arba į šeimos gydytojus, socialinius darbuotojus. Galima konsultuotis ir telefonu, susitariant dėl tolimesnės pagalbos. Esant psichiką traumuojančiai situacijai, ir aplinkiniai galėtų žmogui patarti, padėti atvykti pas specialistus. O dabar pagalba reikalinga ir šeimos nariams, kurie susidūrė su artimo žmogaus savižudybe“, – teigė psichiatras R. Augilius.

Institucijose pradedami tyrimai

Pasak Seimo nario M. Ma­jaus­ko, nutikus tokioms tragedijoms, būtina ir reikia apie tai kalbėti, o ne tylėti.

„Svarbiausia, rašant tokiomis temomis, nesusiaurinti sa­vižudybės priežasčių iki vienos. Dažniausiai tokį žmogaus elgesį lemia kompleksas prob­lemų. Ir pirmiausia, siekiant mažinti savižudybių skaičių, būtina užtikrinti, kad su žmonėmis dirbantys specialistai (policijos pareigūnai, pedago­gai, socialiniai darbuotojai) bū­tų tinkamai apmokyti atpažinti savižudybės požymius ir į juos reaguoti. Jei žmogus jau užsiminė apie norą nusižudyti, tai yra rimta ir apie tai reikia atvirai kalbėti“, – aiškino M. Majauskas.

Seimo narys „Šilalės artojui“ atskleidė, jog būtent šiam atvejui tirti Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija rinkosi į posėdį, ir buvo nuspręsta kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo minist­rą, policijos generalinį komisarą, Šilalės rajono savivaldybės merą, taip pat į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę su prašymu išnagrinėti minėtos savižudybės aplinkybes. Komisija prašo atlikti tyrimą, ar atsakingos institucijos tinkamai atliko savo parei­gas, taip pat įvertinti, ar šeimai buvo suteiktos reikiamos socialinės paslaugos. Pasak politiko, be minėtų klausimų, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar institucijų darbuotojai turi pakankamai gebėjimų atpažinti savižudybės riziką bei tinkamai į ją reaguoti.

Grasinimai nusižudyti – dažni

Nors Šilalės savivaldybės Vai­ko teisių apsaugos skyriaus ve­dėja Birutė Sragauskienė apie šią nelaimę kalbėti atsi­sa­kė, tvirtindama, jog tam ne­turi šeimos sutikimo, ji patvirtino, jog vaikus iš tėvų paimantiems darbuoto­jams gąsdinimų nusižudyti tenka išgirsti gana dažnai. B. Sra­gaus­kienės teigimu, ne kartą, paimant vaikus, yra tekę kviesti ne tik policijos pareigūnus, bet ir greitąją pagalbą dėl tėvų žodinės ar kitokios agresijos formų, nukreiptų į aplinkinius ar į pačius save. Deja, tenka konstatuoti ir tai, jog nors dalis tėvų, grasinę dėl paimamų vaikų „pasidaryti galą“,  jiems suteikiama galimybe savo atžalas susigrąžinti dažniausiai nepasinaudoja.

„Pirmiausia stengiamasi išsiaiškinti, kodėl tokia situacija šeimoje įvyko. Todėl į šeimos atvejo peržiūrą ar globos plano sudarymą yra sukviečiami įvairių institucijų atstovai. Viena iš dažniausių problemų, kodėl yra paima­mi vaikai, - alkoholio vartoji­mas. Tėvams siūloma įvairi socialinė pagalba, kuri tikrai yra įgyvendinama. Viena iš jų - gydymasis nuo priklausomybių, psichologinė pagalba. Visuomet yra išeitis, atrodo, ir iš beviltiškos situacijos, reikia tik noro tą pagalbą priimti. Nuo to, kaip tėvai bend­radarbiauja su institucijomis bei specialistais, ir priklauso, ar sugrįš vaikai į šeimą“, – aiškino B. Sragauskienė.

Kas pasikeis?

Praeis kiek laiko, ir ši jaunos moters ir be mamos liku­sio vaiko tragedija bus pamiršta. Ko gero, neverta net dvejoti, jog Seime, savivaldybėje, policijoje atliekami tyrimai parodys, kad institucijos ėmėsi visų reikalingų veiksmų, jog tokios šiurpios atomazgos nebūtų. Tačiau į klausimą, ar tų pačių institucijų veiksmai nebuvo tas paskutinis lašas jūroje, paskatinęs moterį pakelti ranką prieš sa­ve, greičiausia taip ir liks neatsakyta. O kiek dar tokių nelaimių bręsta mūsų kaimuose ir kas gali užkirsti joms kelią? Todėl vis tik dalį atsakomybės reikėtų prisiimti ir šalia buvusiems artimiesiems, ir kaimynams, ir bend­ruomenės nariams. Šita mirtis mums visiems yra įrodymas, jog per vėlai pastebime tuos, kurie, kaip dabar madinga konstatuoti, nesugeba patys susitvarkyti savo gyvenimo... 

Pagal 2014 m. duomenis, Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 30,8 savižudybių ir šis rodiklis yra net tris kartus didesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Dar skaudžiau, jog, remiantis skaičiais, Šilalės rajone šis rodiklis drastiškai didelis – 100 tūkst. gyventojų tenka net 64,9 mirtys dėl savižudybės. Vien pernai mūsų rajone nusižudė 6 žmonės. O juk ir viena beprasmė netektis jau yra daug.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.