„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Politikai prisiminė sunkią žmonių dalią

Ateinančiais metais žemės mokesčiai mūsų rajono gyventojams gerokai sumažės - savivaldybės politikai nusprendė taip paremti sudėtingoje finansinėje padėtyje atsidūrusius ūkininkus. Tai - tikrai išskirtinis atvejis Šilalės savivaldybės istorijoje, kai dešiniųjų koalicijos nariai palaikė opozicijos pasiūlymą.

Surenka daugiau mokesčių

Valstybinės žemės nuomos bei žemės nuomos mokestis sudaro nemažą rajono biudžeto dalį - pernai į savivaldybės sąskaitą gyventojai sumokėjo 72,7 tūkst. eurų valstybinės žemės nuomos ir apie 227 tūkst. Eur žemės mokesčio. Ir vieno, ir kito - daugiau nei planuota.

Nors mokestis jau ketvirti metai brangsta penktadaliu, savivaldybės finansininkai tvirtina, jog daugiau mokesčių surenkama ne dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos. Pernai savivaldybė perdavė teismui mokesčių už valstybinę žemę ir žemės mokesčio nemokančius gyventojus bei įmones, todėl dalis užuomaršų skolas iš karto likvidavo.

Balandžio 28 d. savivaldybės tarybos posėdyje priimti trys valstybinės žemės nuomos bei žemės mokesčius reg­lamentuojantys sprendimai.

Biudžetą tuština lengvatos

Pirmuoju sprendimu savivaldybės taryba nustatė valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, žemės nuomos mokestį šiems metams. Jį gyventojai ir įmonės turi sumokėti iki lapkričio 15 d.

Politikai paliko tokius pat valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus kaip ir pernai - geros agrarinės būklės žemė apmokestinta 1,6 proc., apleista - 4 proc. žemės vertės tarifu. Namų valdos, kolektyvinių sodų ir garažų bendrijų nuomojamai valstybinei žemei taikomas 0,9 proc., visų kitų paskirčių valstybinei že­mei - 2 proc. žemės vertės tarifas.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio nereikės mokėti tiems, kuriems bus pri­skaičiuo­ta mažesnė nei 2 Eur su­ma.

Turto valdymo ir ekono­mikos skyriaus vedėja Rei­mun­da Kibelienė informavo, kad šiemet savivaldybė planuoja surinkti 58 tūkst. Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio - gerokai mažiau nei buvo planuota pernai. Pa­sak R.Kibelienės, savivaldybės pajamos iš šio mokesčio mažėja dėl objektyvių priežasčių. Pirmiausia dėl to, jog mažėja ir valstybinės žemės plotai - gyventojai ją išsiperka, įsiteisina sklypus ir moka ne nuomos, o žemės mokestį.

Antruoju sprendimu savivaldybės taryba nustatė neapmokestinamų sklypų dydį. Jis nesikeičia daugybę metų: kaimo vietovėse neapmokes­tinamas 1 hektaro, mieste - 15 arų sklypas. Lengvata galės nau­dotis asmenys, kuriems nu­statytas 0-40 proc. darbingumo lygis, senatvės pensininkai bei nepilnamečiai. Prie darbingų asmenų nepriskiriami moksleiviai ir studentai, jei jų šeimose nėra dar­bingų asmenų. Ši lengvata tai­koma mokantiems 2016 m. žemės mokestį.

Dėl lengvatos pernai rajono biudžetas neteko apie 30 tūkst. Eur (10-12 proc.) žemės mokesčio. Tokios pat tendencijos turėtų išlikti ir šiemet.

Baus neprižiūrinčius žemės

Daugiausiai diskusijų ir Kai­­mo reikalų komitete, ir sa­vivaldybės tarybos posėdy­je su­kėlė administracijos parengtas sprendimas dėl 2017 m. žemės mokesčio tarifų, ku­riuos savivaldybė turi nustatyti iki birželio 1 d. Šilalės rajono taryba šiemet juos svarstyti ėmėsi gerokai anksčiau, gal net pirmoji Lietuvoje.

Kaip ir ankstesniuose spren­dimuose, tarybai buvo pateikti įprasti įkainiai - siūlymas žemės ūkio paskirties žemę apmokestinti 1,6 proc., tik sodų - 1,2 proc. tarifu. Ne­sikeitė ir kiti tarifai: vandens ūkio, miškų ūkio žemę bei konservacinės paskirties žemei bus taikomas 1,5 proc., gyvenamųjų ir visuomeninės pa­skirties teritorijų - 0,9 proc., pramonės, sandėliavimo bei infrastruktūros teritorijų - 1,2 proc., rekreacinių teritorijų - 1,6 proc., o komercinių teritorijų žemę - 0,23 proc. tarifas. 

Apleistą žemės ūkio pas­kirties žemę buvo siūloma apmokestinti 3 proc. tarifu. Kaimo reikalų komiteto posėdyje tai sukėlė tarybos nario Tado Bartkaus nuostabą.

„Kodėl apleistai valstybinei žemei nustatome 4 proc., o nuosavai - 3 proc. tarifą? Jei jau baudžiame didesniais mokesčiais, tai bauskime visus vienodai - ir dirbančius valstybinę, ir nuosavą žemę. Skirstyti neteisinga“, - sakė T.Bartkus.

Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas įtikinėjo, jog panašiai elgiasi ir kitų rajonų politikai - vieni apleistas žemes apmokestina 4 proc., ki­ti - tik 2 proc. tarifu.

Administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus aiškino, kad apleistos žemės mūsų rajone yra mažai, todėl nėra reikalo kelti problemos. Tokie aiškinimai privertė T.Bartkų atsiimti pasiūlymą suvienodinti tarifą apleistai valstybinei bei privačiai žemei.

Tačiau apie vienodą neprižiūrimos že­­mės apmokestinimą kalbėjo ne vien jis - Fi­nan­sų, investicijų ir verslo komi­tete tokią pat mintį išsakė ir Albinas Ežerskis. Jo teigimu, apleidus valstybinę žemę, galima nutraukti sutartį, o nuosava nesirūpinantiems kitų sankcijų, kaip didesnis apmokestinimas, nėra, todėl galėtų būti ir 4 proc.

„Solidu būtų visą apleistą žemę apmokestinti vienodai. Taip paskatintume žmones geriau tvarkytis. Nors ir nedaug yra apleistų sklypų, vienas kitas vis dar pasitaiko“, - aiškino A.Ežerskis, kuriam prieštarauti neišdrįso nė vienas rajono vadovas.

Opozicijos pasiūlymas nustebino

Sunkią žemdirbių dalią Ši­la­lės savivaldybės politikai prisiminė tik tarybos posėdyje.

„Žemės ūkyje padėtis yra tragiška - ar negalėtume ištiesti žmonėms pagalbos ran­ką? Juolab, kad ateinantys me­­tai bus paskutiniai pereinamojo laikotarpio metai - paskui teks mokėti mokesčius nuo visos žemės rinkos vertės. Palikdami tą patį tarifą, žmonėms kasmet uždedame vis didesnę naštą“, - aiškino Vytautas Jucius.

Pasak „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovo, kitos savivaldybės padeda savo ūki­ninkams. Štai Klaipėdos savivaldybė nustatė tik 0,25-0,6 proc. žemės mokesčio tarifus.

Nustebintas pasiūlymo, me­ras J.Gu­dauskas puse lū­pų prasitarė, jog vienais metais tokią dovaną gyventojai jau buvo gavę. Į pagalbą merui šoko Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja R.Ki­belienė, užtikrinusi, kad sumažinti mo­kesčiai žemdir­bių neišgelbės, todėl nėra būtinumo to daryti. Pasak vedėjos, Klaipėdos savivaldybėje žemės vertė yra didesnė, todėl, nustačius mažesnius mokesčius, klaipėdiečiai nemoka mažiau nei šilališkiai. R.Kibelienei pritarė ir J.Gudauskas, tačiau V.Jucius nepasidavė: „Mano žemė ribojasi su Klaipėdos rajonu, tai kodėl turiu mokėti dešimt kartų daugiau nei kaimyninio sklypo savininkas? Mes siūlome taip sumažinti tarifą, kad žmonės pajustų - nustatyti vi­su procentu mažesnius“.

Jį palaikė ir T.Bartkus.

„Mėgstame problemas permesti Vyriausybei, rašome raš­tus. O juk patys galime padėti savo žmonėms“, - tikino politikas.

Virginijus Noreika pasiūly­mą šiek tiek pataisė - pastebėjo, jog nereikėtų iki 0,2 proc. sumažinti mokesčio tarifo sodininkams, nes sodai Šilalėje tampa nauju gyvenamųjų na­mų kvartalu. V.Noreika mano, kad juose gyvenantys žmonės turi mokėti tiek pat, kaip ir įsikūrę gyvenamosiose teritorijose - 0,9 proc. žemės vertės.

Nedrįso nepritarti

Balsavimas dėl 2017 m. žemės mokesčio tapo pagrindine balandžio 28-osios savivaldybės tarybos posėdžio intriga. Konservatoriai dairėsi vieni į kitus, šnibždėjosi ir rankas kėlė, tarsi ko bijodami.

Iš 23 posėdyje dalyvavusiųjų už V.Juciaus pasiūlymą išdrįso balsuoti 12 tarybos narių, tačiau jų balsų užteko sprendimui priimti. Užtat sprendimą elektroniniu balsavimu patvirtino jau visi vieningai.

Opozicijos dėka ateinančiais metais rajono gyventojai už žemės ūkio paskirties žemę mokės 0,6 proc. žemės mokestį, o vandens ūkio, miškų ūkio ir konservacinės paskirties žemė bus apmokestinta 0,5 proc. žemės vertės tarifu.

Nors didžioji dauguma savivaldybės tarybos narių turi nuosavos žemės bei moka mokesčius, šiemet apsisprendžiant dėl mokesčio dydžio, nė vienam neteko nusišalinti ir išeiti iš salės. Politikams prieš posėdį buvo išsiuntinėtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimas, kad nusišalinti privalo tik tie savivaldybių tarybų nariai, kurie per metus sumoka daugiau kaip po 3 tūkst. Eur žemės mokesčio. Tarp mūsų politikų tokių lyg ir nėra. Anksčiau nusišalinti nuo spren­dimo pri­­ėmimo būdavo reikalaujama, neatsižvelgiant į mokamą su­mą.

Daiva BARTKIENĖ

Atnaujinta Ketvirtadienis, 19 Geg 2016 15:49