Šiltėjantis klimatas į Lietuvą atginė dar vieną itin retą vabzdį – maldininką

Neseniai rašėme apie Drobūkščiuose aptiktą retą Lietuvoje drugį – kaukolėtąjį sfinksą. Sužinojęs apie tai, tą pačią dieną iš Vilniaus atskubėjo šalyje žinomas mokslininkas dr.Povilas Ivinskis. Jis paprašė, kad šilališkiai praneštų apie visus neįprastos išvaizdos vabzdžius. Šįkart jis kreipiasi, gal kas pastebės dar vieną mūsų kraštui nebūdingą vabzdį – maldininką.

Biomedicinos mokslų daktaras Povilas Ivinskis Drobūkščiuose ūkininko aptikto drugio vikšrą išsivežė ir apgyvendino namuose. „Lėliukė truputį pažeista, bet tikiuosi viskas bus gerai. Tai – pirmasis mano kaukolėtasis sfinksas, – sakė mokslininkas, kurio vardu yra pavadinta ne viena drugių rūšis. – Šie drugiai, mano žiniomis, Afrikoje vystosi ištisus metus, o šiaurinėse platumose, kur ir mes esame, lėliukė turėtų žiemoti. Tad drugio reikėtų tikėtis tik pavasarį“.

Dr.P.Ivinskis jau anksčiau buvo sakęs, kad drobūkštiškio Raimondo Feitausko rastas ir išsaugotas vikšras sparčiai ėmė trauktis ir virsti lėliuke. Mokslininkas tikisi, kad Lietuvoje išgyventi negalintys kaukolėtieji sfinksai galėjo padėti kiaušinėlių ir kituose bulvių laukuose. Tad viliamasi, kad dar atsilieps mūsų rajono žmonės, kurie bulvių lapuose matė gigantiškus vikšrus, o gal tarp bulvių gumbų aptiks didelių lėliukių. „Iš jų vėliau galėtų išsiristi įspūdingas drugys. Kaukolėtasis sfinksas yra pats didžiausias Lietuvoje rastas drugys, o jo nugaroje žmonės įžiūri kaukolę. Iš čia kilęs ir jo pavadinimas“, – pasakoja ir prašo nenaikinti radinių, o juos išsaugoti, apie juos pranešti, dr.P.Ivinskis.

Mokslininkas pastebėjo, kad kaukolėtųjų sfinksų, jų vikšrų Lietuvoje jau yra radę, bet jų radimvietės buvo kituose šalies regionuose: Zarasuose, Vilniuje, patys drugiai įpuldavo į paukščių gaudykles Ventės rage. „Tai gal Šilalėje žmonės rastų ir kitą mūsų klimatui nebūdingą vabzdį – maldininką? Reikia gyventojus informuoti apie tokią galimybę ir galbūt sulauksime puikių žinių. Mat jų radimvietės nuo čia irgi iki šiol buvo laikomos gerokai nutolusios“, – dalijasi nauja žinia dr.P.Ivinskis.

Europinis maldininkas (Mantis religiosa) yra plačiai paplitusi visame pasaulyje maldininkų būrio (Mandotea) vabzdžių rūšis. Daugelyje šalių tai saugoma rūšis, įrašyta į Lenkijos, Belgijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, Austrijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos saugomų gyvūnų sąrašus. Kaimyninėje Lenkijoje pirmieji duomenys apie maldininkus žinomi nuo XVIII amžiaus, kai vabzdžiai buvo stebimi Varšuvoje ir jos apylinkėse. XX–XXI amžių sandūroje Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje) pastebėtas rūšies plitimas ir gausėjimas. Lenkijoje, šių metų duomenimis, buvo registruotos 159 maldininko radavietės, kurios išplito į Rytų ir Šiaurės Rytų Lenkiją.

„Maldininkai yra šilumamėgė rūšis, natūralios jos buveinės – sausos ir gerai įšylančios pievos pamiškėse, kirtavietės, dykvietės, ten kur susidaro palankus mikroklimatas, – dalijasi žiniomis, kur galima aptikti šios retos rūšies vabzdžių dr.P.Ivinskis. – Pastebėta, kad vasaros audrų metu, kai vyrauja aukšta aplinkos temperatūra, maldininkai tampa ypač aktyvūs ir nuskrenda ilgesnius atstumus. Maldininkų kiaušinių dėtis – ootekos dažniausiai būna pritvirtintos prie augalų stiebelių ar šakelių keliais centimetrais aukščiau paklotės. Ootekų geriausia ieškoti rudenį”.

Mokslininko žiniomis, Lenkijoje ir Prancūzijoje maldininkų suaugėliai stebimi nuo liepos iki lapkričio, nimfos (nesubrendę individai) – nuo gegužės iki spalio (kartais iš ootekų nimfos išsirita dar rudenį). Lietuvoje suaugę maldininkai pastebimi nuo rugpjūčio pirmų savaičių. Pernai stebėti ir nesubrendę individai.

Lietuvoje pirmi pavieniai pranešimai apie maldininką pasirodė 2008 metais. 2015 metais buvo apie 70 pranešimų. 2016 metais gauta 161 patvirtintas pranešimas apie vabzdžio maldininko aptikimą Lietuvoje. Daugiausiai pranešimų žinoma iš Pietų, Rytų ir Centrinės Lietuvos. Šiais metais pasirodė pirmieji pranešimai ir iš Vakarų Lietuvos.

„Klimato pokyčiai įvardijami kaip viena pagrindinių  maldininko plitimo pavyzdžių. Ypač šiltėjančios žiemos teigiamai įtakoja maldininką. Todėl būsime labai dėkingi, jei pastebėję šį vabzdį Lietuvoje pranešite mokslininkams, – kreipiasi į šilališkius dr.P.Ivinskis. – Taip pat prašytume, kad iškart siųstumėte ir vabzdžio nuotrauką (bet kokios kokybės ir raiškos) bei trumpai nurodyti, kur (miestas ir miesto dalis, kaimo vietovės pavadinimas), kada vabzdys rastas, kokioje aplinkoje (prie namų, sode, laukuose, daržuose, šalia yra miškas ir pan.)”.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Sandros VAIDOTIENĖS nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 28 rugsėjo 2018 14:56