Kuo nustebintume mokslininkus E. Jennerį ir L. Pasterą?

Vakcinų sukūrimas pradėjo naują medicinos erą: likviduotos daug gyvybių nusinešusios užkrečiamosios ligos, išnaikinti raupai, sumažėjo sergamumas kitomis pavojingomis ligomis. Nuotr. iš „Santarvės“ archyvo Vakcinų sukūrimas pradėjo naują medicinos erą: likviduotos daug gyvybių nusinešusios užkrečiamosios ligos, išnaikinti raupai, sumažėjo sergamumas kitomis pavojingomis ligomis. Nuotr. iš „Santarvės“ archyvo

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl vakcinacijos yra išsaugoma nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių, tačiau šia tema atsiranda nemažai kritikų, kurie viešina moksliškai nepagrįstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomenėje. Apie tai, ko­dėl rizika nesiskiepyti yra daug didesnė nei rizika pa­si­skiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomenę, pasakoja šeimos gydytoja Elena Šopytė iš Vilniaus.

Nauja medicinos era, išgelbėjusi milijonus gyvybių

Visais laikais buvo stengiamasi išvengti nepageidaujamų ligų: jau prieš tūkstančius metų žmonės įvairiausiais metodais bandė apsaugoti save nuo raupų ir kitų susirgimų, o tai palaipsniui atvedė pasaulį į šiuolaikinę vakcinaciją.

1796 m. E. Jenneris atliko eksperimentą, kai paimti pūliai iš karvių raupais sergančio žmogaus buvo įskiepyti aštuonmečiam berniukui. Po pusantro mėnesio ta pati procedūra buvo pakartota, naudojant žmonių raupais sergančiojo pūlius, ir nuo tos akimirkos, kai šis būdas pasitvirtino, prasidėjo nauja medicinos era. Tuomet prie E. Jennerio prisidėjo L. Pasteras, sukūręs vakciną nuo pasiutligės, ir vakcinacijos pasiekimai įsibėgėjo.

Pasaulis po vakcinų sukūrimo pasikeitė negrįžtamai: daug gyvybių nusinešusios užkrečiamosios ligos likviduotos, sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, bu­vo išnaikinti raupai.

Nebebijoma ligų, nes nebėra sergančiųjų aplink

Šiais metais kaip viena didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai įvardijamas dvejojimas vakcinacijos nauda. Tiesa, vakcinacijos skepti­kų buvo visuomet, tačiau žmonės aplink save nemato sergančiųjų, to­dėl užkrečiamųjų ligų nebebijo, ne­bemato prasmės skiepytis ir leng­viau įsitraukia į antivakcininį judėjimą. 

„Dažniausiai tie asmenys, kurie turi tam tikrų komp­leksų ar psichologinių prob­lemų, lengviau patiki įvairiausiomis konspiracijos teo­rijomis ir skleidžia moksliškai nepagrįstus faktus apie skiepus. Išsilavinę ir apsišvietę žmonės nešvaistytų savo brangaus laiko, siekdami paneigti tai, ką pasaulio mokslas bei nesuskaičiuojamas kiekis klinikinių tyrimų jau seniai ištyrė“, – teigia šeimos gydytoja E. Šopytė.

Galimybė pasiskiepyti nemokamai

Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva gali džiaugtis tuo, kad valstybė finansuoja daug  skiepų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Taigi, norint išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkių bei apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius, visi vaikai turėtų būti nemokamai paskiepyti nuo 14 infekcijų pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugusieji – nuo difterijos, stabligės, rizikos grupėms priklausantys žmonės – nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.

Be to, šeimos gydytoja E. Šo­pytė akcentuoja, jog yra patvirtinta, kad vakcinos praeina daugiau patikrų negu eiliniai vaistai, todėl negalime tikėti nepagrįstomis teorijomis bei rizikuoti savo sveikata.

„Gana paradoksalu, jog vaistus vartojantys žmonės tai da­ro be jokios baimės, nesusimąstydami apie jų sudėtį, priemaišas bei galimus šalutinius poveikius, tačiau vakcinų vengia, galvodami, kad daro sau kažką blogo, nors tai praktiškai yra neįmanoma. Vertėtų nerizikuoti savo sveikata ir skiepytis, nes tai yra vienintelis apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų kelias“, – teigia gydytoja.

Moksliškai neįrodyti mitai ir tikrovė

Tikriausiai dauguma esame girdėję įvairiausių teorijų apie tai, kad vakcinos yra nesaugios ir vertėtų rimčiau vertinti nepageidaujamas jų reakcijas. Kaip bebūtų, kompetentingi medikai teigia, jog visos vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti tam tik­ras reakcijas, skirstomas į vietines ir bendras. Remiantis Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje, veikia farmakologinio budrumo sistema, kuri skirta nustatyti, įvertinti, stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą poveikį į vaistą ar vakciną. Lietuvoje apie tokias reakcijas sveikatos priežiūros specialistai bei regist­racijos teisės turėtojai privalo pranešti atitinkamoms tarnyboms. Pranešimai yra analizuojami, o pasikeitimas tokia informacija užtikrina pacientų saugumą.

Be to, dažnai tėvai jautriai reaguoja į savo vaikų skiepijimą ir mano, jog tai gali išbalansuoti kūdikio imuninę sistemą, sukelti autizmą ar net staigią mirtį. Anot šeimos gydytojos E. Šopytės, nuo pat gimimo kūdikio imuninė sistema pradeda kautis su tūkstančiais mikroorganizmų, kurie atsiranda ant jo kūno paviršiaus, ir tai – visiškai natūralus procesas. Naujagimio imuninė sistema tam yra puikiai prisitaikiusi: atsakydama į mikroorganizmų, patenkančių iš aplinkos, poveikį, pasigamina savo gynybinių pajėgumų, tarp jų – ir antikūnių. Vakcinos imituoja užsikrėtimą patogeniniais mikroorganizmais, o įskiepyti vakcinų antigenai sužadina imunines reakcijas, tačiau nesukelia jokių žymesnių patologinių poky­čių – ligos požymių.

Geriau užsikrėsti ir persirgti liga natūraliai nei pasiskiepyti – dar vienas mitas, neatitinkantis tikrovės. Imunologai bei kiti medicinos ekspertai pabrėžia, kad skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos yra tas, jog už imunitetą mokama tam tikra kaina: po poliomielito skiepo suleidimo gali paskaudėti ranką, tačiau natūraliai užsikrėtus šia liga, žmogų gali ištikti paralyžius, užsikrėtus hepatitu B – pasireikšti įvairūs kepenų negalavimai, natūrali vėjaraupių infekcija gali sukelti pneumoniją. Ir tai – tik maža dalis pavyzdžių, kurie gali ištikti žmogų, žaidžiantį su savo sveikata.

Atsisakymas skiepytis negalvojant apie pasekmes

Gerais vakcinacijos rodik­liais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje bei jos re­gionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Skie­pijant pagal Lietuvos Res­publikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, iki 2009 m. buvo pasiektos aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų asmenų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas. Tačiau, analizuojant daugiametes tendencijas, matyti, kad vaikų vakcinacijos aprėptys vis mažėja, keldamos grėsmę visiems aplinkiniams. Antivakcininis judėjimas visuomenei nekelia pavojaus tik tuomet, kai tai nedaro įtakos kolektyviniam imunitetui, kuris įgyjamas, kai yra paskiepyta 95 proc. žmonių.

Jeigu tikėsime įvairiais mitais ir nesiskiepysime – nebeliks kolektyvinio imuniteto, o baisios ligos galės vėl išlįsti į dienos šviesą. Ne veltui PSO perspėja, jog per paskutiniuosius 50 metų užkrečiamųjų ligų paplitimas išaugo net 4 kartus, o į tai vertėtų žvelgti itin atsakingai ir pasiskiepyti. Svarbiausia nebijoti naudotis šia gyvybę bei sveikatą saugančia priemone ir tikėti tik kompetentingų specialistų nuomone, nes visi jie teigia, kad rizika nesiskiepyti ir sulaukti negailestingų pasekmių yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus.

Atnaujinta Pirmadienis, 16 Gruodžio 2019 13:36