„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasak gydytojos dietologės A. Jauniš­kytės-Ingelevičienės, pastebėjus vaiko nu­tukimo riziką, rekomenduojama pasi­kon­sultuoti su specialistu, nes tuomet tė­vams bus lengviau suprasti galimas prie­žastis ir po truputį stengtis jas šalinti  Nuotr. iš asmeninio archyvo Pasak gydytojos dietologės A. Jauniš­kytės-Ingelevičienės, pastebėjus vaiko nu­tukimo riziką, rekomenduojama pasi­kon­sultuoti su specialistu, nes tuomet tė­vams bus lengviau suprasti galimas prie­žastis ir po truputį stengtis jas šalinti  Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau nustatyti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes. Apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jau­niškytė-Ingelevičienė.

Nebėra aktualu vien suaugusiesiems

Anot medicinos specia­lis­tų, daugiausiai antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali vien suaugusiesiems.   

Norint diagnozuoti nu­tu­ki­mą, specialistams užten­ka žinoti žmogaus ūgį ir svo­rį: suaugusiesiems yra ap­skai­čiuojamas kūno masės in­dek­sas (KMI), o vaikams naudojamos procentilio len­te-

­­lės – jeigu skaičius vir­ši­ja 97-ąjį procentilį, tuo­met nustatomas antsvo­ris. Vai­kų KMI gali būti aps­kai­čiuo­jamas tik nuo 16 metų.

Netiesa, kad valgo daugiau nesveiko maisto

Daugelis tikriausiai pritar­tų minčiai, kad vaikai, valgantys daugiau nesveiko mais­­to, yra labiau nutukę. Ta­­­čiau moksliniai tyrimai ro­­do priešingai – nutukę vai­kai neskanauja daugiau įvai­rių bulvių traškučių, sal­du­my­nų ar kito nesveiko maisto už tuos, kurių kūno masė siekia normos ribas. 

Iš tiesų nutukimo prie­žas­čių yra labai daug ir ne visuomet galima labai tiks­liai pasakyti, dėl ko atsirado tam tikros pasekmės.

„Vaiko svorį lemia ne tik jo genai ar gyvenimo bū­das, bet įtaką daro ir tai, kaip maitinosi mama ar mo­čiutė savojo nėštumo me­tu. Pavyzdžiui, jei vaikas nėš­tumo metu gavo ne­pa­kan­kamą maisto kiekį, tai taip pat padidina jo nutukimo riziką“, – teigia gydytoja dietologė A. Jauniškytė-In­ge­le­vičienė.

Žinoma, nutukimą gali su­kelti ir nepakankamas miegas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, įtampa ar stresas.

Valgymo sutrikimai – viena svarbiausių priežasčių

Vaikai ir paaugliai dažnai turi valgymo sutrikimų, su­ke­liančių svorio augimą. Tai vadinama persivalgymo su­trikimu, kai žmogus suvalgo didelį maisto kiekį, arba emociniu valgymu, kai noras valgyti sustiprėja, išgyvenant teigiamas ar neigiamas emocijas. 

Neretai visuomenėje ar net gydytojų patarimuose rekomenduojama valgyti mažiau kartų per dieną, vartoti dau­giau vaisių ar daržovių ir padidinti fizinį aktyvumą. Ta­čiau jei svoris padidėjęs bū­tent dėl emocinio valgymo ar persi­val­gymo sutrikimo,  klau­sant tokių apribojimų, si­tua­ci­ja tik pablogės.

Pasak gydytojos dietologės, vaikai yra ypatingai jautrūs įvai­riems mitybos ribojimams: kai uždraudžiame – labiau nori ir slapta persivalgo tam tikrų produktų, todėl kalbant su vaikais apie mitybą, ver­tėtų neskirstyti maisto į sveiką ir nesveiką arba tą, ku­rį galima, ir tą, kurio negalima.

Suaugusiųjų negalavimai tampa vaikų ligomis

Šiais laikais pastebima pa­radoksali tendencija: nu­tu­ki­mą turintys vaikai serga tomis ligomis, kuriomis prieš dešimtmetį sirgo tik su­au­gu­sieji: II tipo cukriniu dia­be­tu, arterine hipertenz­i­ja, ke­­penų suriebėjimu, jiems pa­di­­dėjęs cholesterolio kie­kis krau­­jyje. Taip pat iš­au­ga ri­zi­­ka susirgti širdies ir krau­ja­gys­lių ligomis, turėti są­na­rių prob­lemų ar kovoti su tokiomis ortopedinėmis ligomis kaip plokščiapėdystė. 

Ypač svarbu žinoti, jog kas antras nutukęs vaikas toks pat lieka ir suaugęs, o tai eina koja kojon su įvairiais sveikatos negalavimais, kurie gali lemti net storosios žarnos, krū­ties ar kitokios rūšies vėžį. Nutukimas trumpina žmo­­gaus gyvenimą, o jei tokios problemos jį užklumpa dar vaikystėje, tuomet visos komplikacijos ir ligos į die­nos paviršių išlenda daug anks­čiau. 

Be to, turint nutukimą, pa­didėja depresijos rizika bei nepasitikėjimas savimi: daž­niau­siai vaikai ir paaugliai bū­­­­na nepatenkinti savo iš­vaiz­­da, vengia bendrauti su drau­gais, artimaisiais, neretai pa­tys bando koreguoti savo svo­rį nepasitarę su kom­petentingais medikais, o to daryti nevertėtų, nes vei­kiausiai atsiras dar daugiau problemų. 

Reikšmingiausią vaidmenį atlieka tėvai

Iš tiesų suaugusių­jų ir vaikų nutukimas labai skiriasi, ir koncentruojantis į vaikų ar paauglių atvejį, nepatartina visų pirma akcentuo­ti svorio mažinimo. 

„Svarbiausia yra nu­statyti nutukimo priežastis ir po tru­putį stengtis jas ša­linti, kartu mažinant ir nutukimą bei už­tikrinant, kad vaikas gautų pakan­ka­­mai maisto me­džia­­gų ir tai neigiamai ne­paveiktų jo au­­gi­mo ir brendimo“, –

pataria gydy­to­ja die­tologė A. Jau­niš­kytė-Inge­le­vi­čienė.

Visame nutukimo gydymo etape tėvai atlie­ka patį reikšmingiausią vaid­menį, nes būtent jie kiek­vieną dieną būna su vaiku, die­gia jam mitybos įpročius bei rodo pavyzdį. Vaikui būtinas palaikymas ir jo negalima pa­likti vieno, nes jam sunku su­prasti, kodėl nebegalima val­gyti tam tikrų produktų, kodėl reikia keisti tai, ką tiek metų galėjo daryti ir buvo nevaržomas. 

Idealiu atveju turėtų keistis ne tik paties vaiko, bet ir visų šeimos narių įpročiai. Pa­­vyzdžiui, jeigu prieš tai šei­moje niekas nevalgė pusryčių, dabar juos valgo visa šeima. Taip pat svarbu, kad aktyvus laisvalaikis taptų visų pramoga. 

Nutukimo gydymas turėtų peraugti į natūralų gyvenimo būdą: reguliarus valgymas, tam tikras fizinis aktyvumas, gry­nas oras, įtampos mažinimas ir blogų įpročių atsisakymas. 

Visi kūnai yra gražūs ir visus juos reikia mylėti

Tyrimai rodo, jog net vaikams, neturintiems nutukimo, tėvai dažnai komentuoja jų išvaizdą ir tokiu būdu tik menkina jų savivertę bei didina nepasitikėjimą, o tai atsiliepia jiems ateityje, kai žmogus, esantis normalaus svorio, nemėgsta ir nepri­ima savo kūno. 

Dėl šios priežasties psichologai rekomenduoja tė­vams parinkti tinkamus žo­džius ir jokiu būdu neak­centuoti, jog vaikas yra nutukęs, nes tuomet jis jau­čiasi taip, lyg turėtų defektą. Geriau sakyti, kad vaikas turi nutukimą, tuomet jam bus lengviau suprasti, jog tai yra laikina ir kažkas ap­čiuopiamo, ko galima atsi­kra­tyti.

Gydytoja dietologė A. Jau­niškytė-Ingelevičienė teigia,

kad visais laikais buvo ban­doma žmones gąsdinti nutukimo pasekmėmis. Tačiau atsižvelgiant į pasaulio sta­tis­tiką, aiškiai matyti, jog nutukimo vis daugėja, to­dėl, pasak jos, šiais laikais ge­riau­sia nutukimo prevencija bū­tų transliuoti priešingą ži­nutę.

„Manau, svarbiausia pa­brėžti, jog visi kūnai yra gražūs ir visus juos reikia priimti bei mylėti, o ne vers­ti žmogų pasikeisti, liepiant drastiškai mažinti svorį. Juk visi esame skirtingų akių, plaukų ar odos spalvos, ly­­giai taip pat turime ir skir­tingus kūnus, kurie yra vie­nodai vertingi ir visi turi tei­sę būti bei egzistuoti“, – tei­gia ji. 

Atnaujinta Antradienis, 12 Lapkritis 2019 08:27