Medikų darbą analizuos ekspertai

A.Damulis ir A.Bumblys A.Damulis ir A.Bumblys

Šilalės gydytojų darbu susidomėjo Klaipėdos teri­to­rinė ligonių kasa. Savivaldybėje apsilankęs jos va­do­vas Alfridas Bumblys tvirtino samdysiąs ekspertus nustatyti, ar mūsų medikai teisingai nustato diagno­zes. Mat Teritorinės ligonių kasos specialistų atlikta analizė parodė, jog kai kuriomis ligomis šilališkiai serga neįtikėtinai dažnai.

Rekordininkas - radikulitas  

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius į Šilalę atvyksta jau ne pirmą kartą. Šįsyk jis susitiko ne tik su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, bet ir su savivaldybės Sveikatos apsaugos bei socialinių reikalų komitete dir­bančiais politikais bei rajono vadovais. Susitikimo tiks­­las - atkreipti dėmesį į „buksuojančias“ profilaktines programas bei pristatyti pra­ėjusių metų stacionarinės hospitalizacijos analizę, atskleidžiančią, kiek ir dėl kokių ligų šalies ligoninėse buvo gydoma šilališkių. 

„Nors hospitalizacija Šila­lėje nėra pati didžiausia šalyje, bet, lyginant pagal atskiras ligų grupes, yra ligų, kurios nustatomos gerokai dažniau nei vidutinis sergamumas Lie­tuvoje. Pusė visų Šilalės li­goninėje teikiamų paslaugų viršija tūkstančiui gyventojų apskaičiuotą šalies vidurkį“, - teigė analizę pristačiusi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Vilma Stasiulienė. 

Jos duomenimis, pernai iš tūkstančio rajono gyventojų šalies ligoninėse gydėsi maž­daug 20 - vos daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Bet šis skaičius nekinta nuo 2011 metų, taigi atrodo, kad šilališkiai sveikesniais netam­pa. Pernai 18 proc. ligoninėse gulėjusių pacientų gydėsi širdies ir kraujotakos ligas, 14 proc. - kvėpavimo susirgimus, 11 proc. - endokrinines, mitybos ir medžiagų apykaitos ligas, 10 proc. - virškinimo trakto susirgimus, 7 proc. - jungiamojo audinio bei skeleto ligas. Tokia pat dalis į ligonines pateko dėl psichikos ir elgesio sutrikimų bei piktybinių navikų sukeltų ligų. Vos mažesnę dalį sudarė nervų sistemos ligos, sužalojimai ir apsinuodijimai, nėštumo bei gimdymo patologijos. 

Nors negalavimai įvairūs ir, regis, nė vienas nedominuoja, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos specialistų atlikta analizė atskleidė, jog kai kurios ligos šilališkius vargina kur kas dažniau nei kitų šalies vietovių gyventojus. Pavyzdžiui, nors, oficialiais duomenimis, nervų sistemos ligomis sirgo 5 proc. ligonių, pernai gydytų ligoninėse, bet tai net 68 proc. daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Jei šalyje tūkstančiui gyventojų tik 7 sergantys nervų sistemos ligomis guldomi į ligoninę, tai Šilalėje  - net 12. 

Rekordininku, atrodo, tapo radikulitas, gydytojų vadina­mas nervų šaknelių rezginių sutrikimu. Lietuvoje dėl tokio susirgimo į ligonines vidutiniškai guldoma 11, Ši­lalėje - 32 iš 10 tūkst. gyventojų. Net 62 proc. mūsų rajono žmonių šiuos susirgimus gydosi savo rajono ligoninėje, 26 proc. vyksta į Klaipėdos universitetinę, 4 proc. - į Jūrininkų, tiek pat - į Klaipėdos respublikinę ligoninę. Daugiausiai radikulitų diagnozuoja bei gydytis į di­desnes ligonines siunčia UAB „Šilalės šeimos gydytojo praktika“ medikai. 

medikes

Net 43 proc. visų nustatytų ir stacionare gydytų nervų sistemos ligų Šilalėje sudaro praeinantys  smegenų išemijos priepuoliai, dar vadinami mikroinsultais. Sergamumas šia liga Šilalėje yra dvigubai didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Šalies vidurkis - 23 atvejai 10 tūkst. gyventojų, Šilalėje - net 51. Įdomu ir stebina tai, kad net 92 proc. susirgusiųjų tokia pavojinga liga gydomi Šilalės ligoninėje, kur, žmonių vertinimu, nėra nei specialios aparatūros, nei šios srities gerų specialistų. Daugiausiai praeinančių smegenų išemijos priepuolių (80 atvejų 10 tūkst. gyventojų) diagnozuoja UAB „Šilalės šeimos gydytojo praktika“. 

Pajūryje dominuoja plaučių ligos 

Net 28 proc. daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje šilališkių ligoninėse pernai buvo gydomi dėl jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto ligų, 29 proc. daugiau - dėl  kvėpavimo sistemos ligų, 28 proc. - dėl neaiškios ir nežinomos kilmės navikų sukeltų susirgimų, 17 proc. daugiau - dėl  psichikos ir elgesio sutrikimų, 21 proc. daugiau - dėl virškinimo sistemos ligų. 

Nemaža dalis - net 14 proc. visų ligoninėse gydytų šilališkių - sirgo kvėpavimo sistemos ligomis. Iš 10 tūkst. gyventojų šalyje plaučių uždegimą ligoninėse vidutiniškai gydosi 64, Šilalėje - 96 susirgusieji, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą šalyje - 19, Šilalėje - 41. O dėl ūminio bronchito į ligonines vidutiniškai šalyje patenka 26, Ši­lalėje - 47 statistiniai gyventojai. 

Jei nustačius pneumoniją, lėtinę obst­rukcinę plaučių ligą bei ūminius bronchitus, vidutiniškai iš 10 tūkst. gyventojų į ligonines siunčiami gydytis 109, tai Pajūrio ambulatorijoje šis skaičius siekia net 235, o Kvė­darnos ambulatorijos gydytojai išrašo 208 siuntimus. Net 78 proc. šių susirgimų rajono gyventojai gydosi Šilalės ligoninėje. 

Tuo tarpu ūminiu pankreatitu - kasos uždegimu - dažniausiai serga Laukuvos ir Kvėdarnos apylinkių gyventojai. Hospitalizacijos anali­zę pristačiusi Klaipėdos te­ri­torinės ligonių kasos di­rektoriaus pavaduotoja V.Sta­siulienė tvir­tino, jog ser­gan­tieji šia liga Šilalėje gauna daugiausiai stacionarių paslaugų: vidutiniškai šalyje iš 10 tūkst. gyventojų dėl kasos uždegimo į ligonines patenka 14, Šilalės rajone - 33, Kvėdarnoje - 37, o Laukuvoje - net 47 statistiniai gyventojai. Net 77 proc. sergančiųjų pavojų gyvybei ke­­liančia liga pernai gydėsi Ši­la­lės ligoninėje. 

Aplenkė tik Skuodas 

Pasak Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus A.Bumblio, pagal hospitalizacijų skaičių Šilalę aplenkė tik Skuodo rajonas. 

„Tikrai keista, jog kai kurių ligų tris ar keturis kartus daugiau gydoma nei vidutiniškai Lietuvoje. Kyla klausimas, ar Skuode ir Šilalėje dirba tokie „superiniai“ gydytojai, kurie gali labai gerai nustatyti prieširdžių virpėjimus ar krau­jotakos sutrikimus, kaip matome Šilalėje. Žinome, kokios gydymo įstaigos tas ligas diagnozuoja, ir prašysime ekspertų palyginti, kaip šios diagnozės buvo tikslinamos ligoninėje. Pradėjome nuo Skuo­do, paskui pereisime prie Šilalės. Negali taip būti, kad vienoje kurioje ligoninėje tam tikrų ligų būtų gydoma kelis kartus daugiau nei vidutiniškai šalyje“, - stebėjosi A.Bumblys. 

Sveikatos apsaugos ir socia­linių reikalų komiteto pirmininkas, gydytojas Gintautas Ma­cevičius pripažino, jog Li­­gonių kasų vadovai mėtė ak­­menis ir į jo daržą. Anot me­diko, kai senyvo amžiaus žmo­gų tenka gydyti nuo daugelio ligų, tik technikos reikalas, ko­kia diag­nozė įrašoma į siuntimą. 

„Kadangi stacionare dirba neu­rologas, tai ir pagrindinę ligą rašome iš savo srities“, - aiškino gydytojas bei siūlė analizuoti ne diagnozes, o skaičiuoti, kokią naudą duoda gy­dymas ligoninėje. 

„Bet suprantu, kad jūsų darbas yra skaičiuoti pi­­­ni­gus. Vi­sa­da bus konfliktas tarp Li­gonių ka­sų, li­goninių ir sergančiųjų. Ligoninės nori užsidirbti, todėl yra suinteresuotos teikti kuo daugiau paslaugų. Su­sirgę žmonės įsivaizduoja, jog turi teisę jose gydytis, nes visą gyvenimą mokėjo sveikatos draudimo mokesčius, o Ligonių kasos kontroliuoja, kaip ligoninės naudoja lėšas. Nori nenori, būtina derinti interesus, kažkaip kalbėtis“, - aiškino G.Macevičius.  

Medikai juokavo, kad jei Ši­lalėje daugiau gydoma psichikos sutrikimų turinčių žmo­nių, tai nereiškia, jog čia visi yra kvaili. 

Klaipėda ne visiems pasiekiama  

Savo žodį dėl diagnozių bei gydymo nustatymo tarė ne tik Šilalės ligoninės direktorius Antanas Damulis, bet ir gydyti, atro­do, pa­dedanti jo žmona, sa­vi­valdybės tary­bos narė Ge­­no­vaitė Da­mu­lienė. 

Ligoninės vadovo nuomone, kuo daugiau li­goninėje yra spe­cialistų, tuo daugiau susirgimų jie nustato - dėl to ligoninėje padaugėja gydomų žmonių. 

Bet bene labiausiai sa­vo įž­val­­gomis pri­bloš­kė G.Da­mu­lienė: jos nuomone, Šila­lės li­go­ninėje dar bū­tinai turėtų būti taikoma che­mo­terapija on­kologinėmis li­gomis ser­gan­tiems žmo­nėms, nes yra ši­lališkių, nega­linčių važinėti į Klaipėdą ir nepatenkančių į ten veikian­čius stacionarus. 

„Turiu dabar tokį vieną at­vejį, kai žmogus paliktas mirti, nes nėra kam jo nuvežti į Klaipėdą, o pats važinėti autobusu jau neįstengia“, - pareiškė G.Damulienė. 

A.Bumblys sutiko, kad tokių dalykų tikrai pasitaiko, tačiau apie juos savivaldybė turėtų informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją. 

G.Damulienės troškimą Ši­la­lės ligoninėje užsiimti dar ir onkologinių ligonių gydy­mu apmalšino gydytojas G.Ma­ce­vičius, paaiškinęs jai, jog chemoterapija yra sudėtinga bei pavojinga procedūra. Ir atlieka ją tikrai ne slaugytojos be patirties. O norint tokias paslaugas teikti, ligoninei pirmiausia reikėtų turėti specialią licenziją. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 08 liepos 2016 10:13