Kaimų ugniagesiai jaučiasi pamiršti valstybės
Kaltinėnų ugniagesių komandos nariai su Priešgaisrinės tarnybos vadovu E. Lazdausku (kairėje)
Po dešimt dienų Alytuje trukusio gaisro garsiai prabilta apie ugniagesių aprūpinimą ir varganus žmonių, rizikuojančių savo gyvybe, atlyginimus. Vyriausybės jau kelinti metai žadamas „tūkstantis eurų į rankas“ jiems tampa nepasiekiama svajone, nes daugelio savivaldybių ugniagesių tarnyboms metų gale pritrūksta lėšų net ir perpus mažesniam darbo užmokesčiui. Profesinės sąjungos ragina savivaldybių ugniagesius eiti mokytojų pramintu keliu – rengti piketus prie Vyriausybės, organizuoti įspėjamuosius streikus, kad ateinančių metų valstybės biudžete numatytas finansavimas leistų su ugnimi kovojantiems žmonėms oriai gyventi.
Viešojoje erdvėje sklindančios nuotaikos kaimų gyventojams nieko gero nežada. Jei miestuose per kelias minutes galima sulaukti statutinių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ugniagesių, tai kaime, ypač atokesniame, kol jie atvyks, supleškėtų visas turtas. „Ar ir mūsų kaimų ugniagesiai streikuos? Kas juos pavaduos tuo metu?“ – praėjusią savaitę teiravosi nerimaujantys skaitytojai. Pakomentuoti susidariusią padėtį paprašėme Šilalės savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininką Evaldą Lazdauską.
Daiva BARTKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.86