Skyrybų procesas bus kitoks – šeimos bylose bus privaloma mediacija
Skyrybos šiais laikais dažnas reiškinys. Bet koks netikėtas įvykis sukelia stresą, o skyrybos yra tai, kas pakeičia visą gyvenimą. Ir, deja, retai žmonėms pavyksta išsiskirti taikiai. Jos atsiliepia ne tik suaugusiems, bet dėl šeimoje vykstančių konfliktų labiausiai kenčia vaikai. Jei sutuoktiniams nepavyksta ramiai išspręsti iškilusius ginčus, jie kreipiasi į teismą. Jau labai greitai visus šeimos ginčus pirmiausia spręs ne teismas, o pačios šalys, padedant trečiam nešališkam asmeniui – mediatoriui.
Mediacija daugeliui girdėtas terminas, tačiau ne kiekvienas gali pasakyti, kas tai yra. Kai kurie mediaciją painioja su „meditacija“, kiti nenutuokia, kaip vyksta pats mediacijos procesas.
Mediacija – savanoriška, konfidenciali ginčų sprendimo procedūra, kurioje nepriklausomas ir nešališkas asmuo – mediatorius, padeda šalims taikiai susitarti ir pasiekti abiem priimtiną sprendimą. Mediacija Lietuvoje ilgai neturėjo valstybės paramos, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. startuos privalomoji mediacija, kuria įstatymų numatytais atvejais bus privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. Mediacijos paslaugas teiks tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie turės turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 valandų mokymus, išlaikę kvalifikacinį egzaminą ir įrašyti į Lietuvos mediatorių sąrašą. LR mediacijos įstatymas numato, kad privalomoji mediacija bus taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Privaloma mediacija bus taikoma šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, norint prisiteisti išlaikymą vaikui bei kituose šeimos ginčuose. Tai reiškia, jog, kilus ginčui šeimoje, teismas galės spręsti jį tik tada, jei šalys bus pasinaudojusios alternatyviu sprendimų būdu – mediacija. Privalomoji mediacija nebus taikoma, jei sutuoktiniai nuspręs išsiskirti bendru sutarimu. Nesant ginčo dėl turto, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, bus galima tiesiogiai kreiptis su prašymu į teismą ir pateikti tvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Tiems, kam nepavyks taikiai susitarti ir išsiskirti bendru sutikimu, iškilusius sunkumus padės spręsti mediatorius ir tik tada, jeigu jam padedant sutuoktiniams susitarti nepavyks, ginčą spręs teismas.
Mediacijos procesas vyksta paprasčiau, nei teismo, ginčas sprendžiamas greičiau ir ne teismo posėdžių salėje. Svarbu, kad šalys norėtų dalyvauti mediacijoje. Kiekviena mediacijos procedūra yra skirtinga ir ypatinga, nes visi žmonės yra skirtingi, be to, skiriasi ginčo ypatybės, laikas ir aplinkybės. Mediatoriui reikia užmegzti kontaktą su šalimis, įgyti visišką pasitikėjimą, pasitelkti kantrybę, intuiciją, toleranciją skirtingoms šalių pozicijoms. Mediacijos procese mediatorius tarpininkauja ginčo šalims, struktūrizuoja informaciją, nukreipia diskusiją tinkama linkme, koordinuoja derybų procesą bei, pasitelkdamas kūrybingumą, argumentų taktiką, valdo šalių emocijas. Mediacija padeda šalims susitaikyti, patenkinti poreikius, pamiršti ambicijas, egoizmą ir išsikalbėti. Priešingai nei bylinėjimasis teisme, mediacija taip pat padeda atkurti gerus šalių santykius ir abipusę pagarbą.
Mediacijos procese tiek šalių, tiek mediatoriaus dalyvavimas yra savanoriškas. Patys žmonės turi nuspręsti, ar dalyvauti mediacijoje, taip pat turi teisę bet kada iš jos pasitraukti (net ir privalomosios mediacijos atveju), apsispręsti sudaryti susitarimą dėl ginčo išsprendimo, nuspręsti, kokios sąlygos turėtų būti išdėstytos susitarime dėl ginčo išsprendimo. Mediacija patraukli tuo, kad tai visiškai konfidencialus procesas: jo metu nėra daromas garso įrašas, nerašomas protokolas. Tiek informacija, gauta mediacijos metu, tiek pats procesas, yra tik mediatoriaus ir šalių žinioje. Svarbiausia tai, kad šalys pačios priima sprendimą. Po teismo sprendimo retai abi šalys būna patenkintos. Paprastai viena jaučiasi pralaimėjusi, nusivylusi, nes atrodo, jog teismo sprendimas jos atžvilgiu turėjo būti kitoks. Būna, kad teismo sprendimas netenkina nė vienos iš šalių. Tuo tarpu mediacijos metu pačios šalys viską sprendžia ir, jei pavyksta susitarti, priima tokį sprendimą, kuris tenkina abi šalis. Šalims pageidaujant, susitarimo įforminimu taip pat gali pasirūpinti mediatorius ir paruošti taikos sutartį, kurią šalys gali teikti tvirtinti teismui, o patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią.
Šalys, nusprendusios pasinaudoti mediatoriaus pagalba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turės pateikti prašymą, kad būtų paskirtas mediatorius, tada jį iš LR mediatorių sąrašo parinks ir skirs Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba. Be to, šalys galės prašyme nurodyti, kad būtų paskirtas konkretus jų pageidaujamas mediatorius. Žmonės sutaupys laiko, pinigų, nes privalomosios mediacijos paslaugas iki keturių valandų apmokės valstybė, o mediacija bus daug greitesnis procesas, nei bylinėjimasis teisme.
Lietuvoje mediacija populiarėja, o nuo 2020 m. sausio 1 d. ji bus privaloma, prieš kreipiantis į teismą ir sprendžiant šeimos ginčus. Be to, tai taupys ir lėšas, nes atsiras nemokama galimybė, šalims nesikreipiant į teismą, kreiptis per Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą į mediatorių ir, tiesiogiai su juo bendraujant, išspręsti kilusius ginčus šeimoje.
Nuoširdus pokalbis, kurį mediacijos procese skatins ir palaikys nešališkas tarpininkas – mediatorius, padės šalims bendrauti ir bendradarbiauti, atkurti socialinę taiką ir kompromisas, sprendžiant ginčus, bus pasiektas greičiau bei efektyviau.
Jolita LELĖNIENĖ
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisininkė, mediatorė