„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, tarsi juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi bei jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos bei dvasinio tobulėjimo kasdienės šypsenos veide veikiausiai gali ir neatsirasti. 

Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko bei subalansuoto gyvenimo principų, pasakoja mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.

Pokyčiams įtaką darė sveikatos negalavimai

Dažniausiai neužtenka būti vien fiziškai aktyviam, norint išvengti antsvorio ar tam tik­rų sveikatos problemų, ir norint jaustis laimingam bei džiaugtis veidrodyje matomu atvaizdu. 

„Anksčiau nekreipiau dėmesio ir per daug nesigilinau į savo gyvenimo įpročius, tačiau buvau depresyvi ir nelaiminga. O kai būdama 23-ejų nebegalėjau nusileisti iš penk­to aukšto nesustojusi pailsėti, rimtai susimąsčiau apie gyvenimo būdo keitimą“, – atvirauja mitybos specialistė I. Trusovė. 

Kiti žingsniai, anot pašnekovės, buvo domėjimasis įvai­riomis organizmo valymo prog­ramomis, mokslinės literatūros skaitymas, gilinimasis į maisto derinimą bei kitų žmo­nių patirtis, kol galų gale vi­sa tai natūraliai virto ne tik nau­ju gyvenimo būdu, bet ir pro­fesija. 

Nors visas šis virsmo etapas reikalavo be galo daug jėgų bei vidinės motyvacijos, pakitęs kūno svoris, pagerėjusi nuotaika ir savijauta, susitvarkęs virškinimas, dingusios skrandžio bei tuštinimosi problemos privertė moterį judėti pirmyn ir kardinaliai viską keisti. 

Atsiradus dukrytei, viskas tik pagerėjo

Besilaukiant pirmosios atžalos Amandos, I. Trusovę užklupo daliai mamų pažįstamas jausmas, siejamas su toksikoze. Nuolatinis pykinimas, silpnumas ir skaudanti galva buvo patys „geriausi draugai“, todėl, nors moteris stengiasi valgyti daugiau daržovių, vaisių ir nenaudoti papildomo cukraus, ji dažnai tiesiog džiaugdavosi atsiradusiu natū­raliu noru bent kažką suvalgyti.  

Žinoma, pasitaisius sveikatai, tokie vertingi produktai kaip kiaušiniai, žuvis ar žalieji kokteiliai, kurių ankstesniu nėštumo periodu organizmas nepriėmė, visiškai grįžo į mitybos racioną, o gimus pirmajai dukrytei, buvo dar didesnis noras kuo atsakingiau rinktis maistą, grįžti į mėgstamą sporto salę ir, žinoma, kuo aktyviau bei įdomiau leisti šeimos laisvalaikį. 

Tiesa, šiuo metu gyvenant antrojo vaikelio laukimu, I. Tru­sovę ir vėl kamuoja varginanti toksikozė. Tačiau likusi šeimos dalis toliau sėkmingai maitinasi įvairiu ir sveiku naminiu maistu, o besilaukiančiai mamai pats skaniausias bei dažniausias patiekalas dabar yra graikiškos salotos. 

Reikia valgyti tai, kas pagaminta

Mitybos specialistė prisipa­žįsta, kad, susilaukus pirmosios dukros, ji ilgai svarstė, koks yra teisingas auklėjimo bū­das. Tačiau dėmesį patraukė tokios situacijos, kada, pavyzdžiui, ikimokyk­linio amžiaus vaikai, kurie yra visiškai priklausomi nuo mamos, nes patys parduotuvėje nieko nenusipirks, nėra ragavę picos, greitojo maisto, bulvių traškučių ar gazuotų gėrimų.

„Galų gale vis vien ateina laikas, kai visa tai, ko troško, vaikai gali įsigyti patys, o tuomet jie „pameta“ galvą, ir dažniausiai tai tampa didele problema, lemiančia ne vien antsvorį, bet ir kitus sveikatos sutrikimus“, – teigia mitybos specia­listė. 

Pasikonsultavusi su gy­dy­to­jais bei sužinojusi, jog šiais laikais II tipo cukriniu dia­betu serga daugybė vaikų, I. Tru­so­vė su vyru priėmė spren­dimą, kad jų vaikas privalės valgyti tai, ką reikia ir ką pagamino mama. 

Tiesa, savaitgaliais ar išvykų metu šeima pasmaližiauja, o ir saldumynų stalčius namuose tikrai nėra užrakintas.

„Mūsų namuose visada yra saldainių, tačiau duk­ra niekuomet nesuvalgo nė vieno, prieš tai neatsiklaususi mamos ar tėčio. Pamenu, kartą, kai ji dar buvo visai mažytė, parduotuvėje jai leidau išsirinkti vieną bet kokį gardėsį. Tai ji parbėgo laiminga, rankoje laikydama didžiulį brokolį – savo pačią mėgstamiausią daržovę“, – pasakoja I. Tru­sovė. 

Vanduo, daržovės ir judėjimas – raktas į sveiką gyvenseną

Trusovų šeima kiekvieną ry­tą pradeda stikline šilto vandens per dieną jo stengiasi išgerti kuo daugiau. Taip pat nuo mitybos racio­no yra neatsiejama kokybiška mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, įvairios kruopos, o bulves, miltinius patiekalus jie stengiasi riboti. Be to, I. Trusovė rekomenduoja kiek įmanoma mažiau vartoti pridėtinio cuk­raus ir jį keisti kitais saldikliais, o jeigu norima pasilepinti desertu – jį suvalgyti iki pietų.

„Kadangi su vyru labai daug dirbame, visada permąstau, ką valgėme vakar ir jeigu, pavyzdžiui, valgėme kavinėje, stengiuosi tai kompensuoti šiandienos maistu ir gaminu sveiką, naminį bei daug maistinių savybių turintį patiekalą. Ypatingai šiuo metu mūsų šeimai svarbiausia yra vakarienė, nes dukrelė visą dieną būna darželyje ir ten valgo, todėl stengiamės, jog vakarienei ji gautų daug daržovių bei ki­tų vertingų produktų“, – teigia mama.

Be viso to, šeima visuomet stengiasi užsiimti kažkokia bendra fizine veikla, o tėvai re­guliariai lanko sporto salę. Ži­noma, būna labai įtemptų ir varginančių dienų, kai pa­sportuoti ne visada pavyksta, tačiau pasivaikščiojimui gryname ore, atsipalaidavimui ir trumpam pabėgimui nuo užgriuvusių darbų šeima laiko visuomet atranda.

Neverta ieškoti tobulybės, nes ji neegzistuoja

Anot mitybos specialistės I. Trusovės, itin svarbu, kad patys tėvai nedarytų ir nevalgytų to, ko negalėtų ir jų vaikas. Juk tėvai yra pagrindiniai bei patys stipriausi pavyzdžiai savo atžaloms, todėl visai šeimai turėtų būti skiepijami vienodi įpročiai.

„Jeigu mama, sėdėdama su drauge, valgo bulvių traškučius, o pri­ėjusiam vaikui sako, jog jam negalima, šiam kyla klau­simas: kodėl valgo mama?“ – klausia ji.  

Kaip bebūtų, svarbiausia ne­ieškoti tobulybės ir suprasti, kad jos tiesiog nėra. Griež­ti draudimai ar visa tai, kas yra daroma fanatiškai, ilgai netrunka, todėl, pavyz­džiui, jeigu pietums norima pa­skanauti saldžių blynelių su riešutų kremu, pusryčiai turėtų būti itin maistingi – avižinių dribsnių košė ar kiau­šiniai su avokadu ir pilno grū­do duona. 

„Viskas turi būti paremta balansu ir negali būti jokios prievartos. Manau, jog mažas šaukštelis majonezo dideliame dubenyje salotų yra pats geriausias dalykas. Tačiau, žinoma, norint pradė­ti gyventi sveikiau, prie subalansuotos mity­bos vertėtų derinti ir aktyvų laisvalaikį, nes judėjimas taip pat yra neatsiejamas nuo geresnės nuotaikos, savi­jautos bei organizmo būk­lės“, – tvir­tina I. Tru­sovė.

Atnaujinta Penktadienis, 14 vasario 2020 14:34