„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Penktadalis suvartojamo alkoholio ir cigarečių – nelegalūs

Šešėlinės ekonomikos mažėjimas akcizinių prekių rinkoje Lietuvoje atsimušė „į grindis“: tyrimai rodo, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 proc., cigarečių – 19 proc. Tokias tendencijas atskleidžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto kartu su rinkos tyrimų bendrovėmis atlikti tyrimai.

 

„Žiūrint į bendrą šešėlinės ekonomikos lygį, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, po krizės ėmęs mažėti „šešėlis“ toliau kasmet stabiliai traukiasi. Pagrindinis to veiksnys – ekonomikos augimas, gyventojų ir verslo finansinės padėties gerėjimas. Panašią tendenciją matėme ir iki 2008 metų krizės. Tačiau tam tikruose sektoriuose, konkrečiai – stipriausiai apmokestintose akcizinių prekių grupėse, tokiose kaip cigaretės ar stiprieji alkoholiniai gėrimai, ženklus „šešėlio“ kritimas buvo iki maždaug 2015 m. Po to šešėlis tapo stabilus ir gana atsparus augančioms pajamoms ar valdžios taikomoms kovos priemonėms“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas.

Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, naminės, kontrabandinių gėrimų ir pan.) – tiek pat, kaip ir prieš dvejus metus. Ir net 22 proc. gyventojų teigia pateisinantys nelegalaus alkoholio vartojimą.

„Iš tiesų tai, kad kas penktas stipriojo alkoholio butelis yra nelegalus, atrodo labai daug. Tačiau reikia suprasti, jog dažniausiai šešėlį renkasi žmonės, kuriems parduotuvėje pirkti tiesiog per brangu. Akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams 2012-2017 m. laikotarpiu buvo padidintas 6 proc., o žmonių vidutinis darbo užmokestis per šį laiką išaugo 36 proc. Tačiau nuo 2017 m. situacija apsivertė: akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams augo net 36 proc., o vidutinis darbo užmokestis – tik 27 proc. Taigi viena iš priežasčių, kodėl stipriojo alkoholio rinkoje šešėlis nemažėja yra ta, kad apmokestinimas auga sparčiau nei žmonių pajamos“, – pastebi V. Žukauskas.

Naujausios seniūnų apklausos rodo, kad galimybė įsigyti nelegalaus alkoholio skirtinguose Lietuvos regionuose taip pat išlieka didelė. Maždaug 35 proc. apklaustų seniūnų teigia, jog jų vietovėje galima nusipirkti nelegaliai gaminamo ar platinamo alkoholio.

„Tai, kad net ir ekonomikai augant sąlyginai didelė dalis žmonių vis dar pateisina ir vartoja nelegalų alkoholį, cigaretes, o šešėlis atrodo nebepajudinamas, turėtų būti ženklas valdžiai, jog, priimant sprendimus, svarbu numatyti tokias jų pasekmes kaip šešėlis. Jam vešėti sąlygos ypač palankios, kai akcizai auga sparčiau nei didėja žmonių pajamos. Nepamatuoti sprendimai dėl mokesčių, lėtėjant ekonomikos augimui, gali suveikti taip pat, kaip į ugnį įpylus žibalo. Juolab, kad apklausos rodo, jog net pusė žmonių, pablogėjus finansinei padėčiai, svarstytų pirkti prekes ar paslaugas šešėlyje“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, vidutiniškai kas penktas surūkomas cigarečių pakelis yra nelegalus (19 proc.), panašus šešėlio lygis šiame sektoriuje nesikeičia nuo 2015 m. Akcizai tabakui Lietuvoje per pastaruosius aštuonerius metus augo 54 proc. Kaimyninėse šalyse cigarečių šešėlis yra mažesnis: Latvijoje jis siekia 16 proc., Estijoje – 12 proc.

„Šilalės artojo“ inform.