„Sengirės“ autorių dovana ateities kartoms – fondas, siekiantis apsaugoti senąsias girias
Didinant miškų kirtimų normas bei rezervatams sudarant vos apie 1 proc. visų šalies miškų, sengirės – miškai, kuriems yra bent 300 metų, yra ypač pažeidžiamos. Į komandą susibūrę garsūs visuomenininkai įkūrė „Sengirės fondą", skirtą apsaugoti daugelio retų ir nykstančių augalų, grybų bei gyvūnų prieglobsčius – sengires. Anot vieno projekto iniciatorių bei filmo „Sengirė" kūrėjo Mindaugo Survilos, tai bus ilgaamžė dovana ateitiems kartoms.
Žinomi visuomenininkai, tarp kurių – Mindaugas Survila, Mindaugas Lapelė, Simonas Bastys, Vilius Sriužas ir Ainis Pivoras, pasirašė „Sengirės fondo" įsteigimo dokumentus ir pristato jį visuomenei. Kitaip, nei dauguma iniciatyvų, skirtų miškų sodinimui, šis fondas sieks išsaugoti jau esančias senąsias girias, leidžiant joms senti, taip apsaugant nykstančių rūšių namus.
Prie fondo prisidėti galės visi norintieji – surinktos lėšos bus skirtos privačių senųjų girių sklypų įsigijimui. Anot M. Survilos, filmo „Sengirė" autoriaus, saugomos girios bus atviros visiems žmonėms.
„Kiekvienas, nepriklausomai nuo to, ar prisidėjo prie fondo veiklos, ar ne, galės lankytis ir žavėtis sengirėmis. Čia nebus galima kūrenti laužų, stovyklauti, medžioti bei išvežti medienos. Norime, jog net ir nedideliuose lopinėliuose formuotųsi tikra sengirė su paukščiais, žvėrimis, vabalais, grybais, o ją galėtų lankyti garbingi žmonės", – sako jis.
Fondo steigėjai pasakoja, kad sudėtingiausia fondo įkūrimo dalis – įstatų formavimas. Kadangi ankstesnio precedento nebuvo, su advokato V. Striužo pagalba buvo suformuotas teisinis dokumentas, ginantis „Sengirės fondo" miškus nuo kirtimo. Siekdami apsaugoti įstatus, į fondo veiklą įtraukti „sergėtojai", kurių balsas būtinas, norint pakeisti kritinius įstatų punktus.
„Sengirės formuojasi šimtus metų, o jas iškirsti galima per kelias dienas. Todėl svarbiausia mūsų užduotis – pasirūpinti, jog fondas gyventų ne penkis ar dešimt, o šimtus metų. Dėl šios priežasties sudėjome daugybę saugiklių, kad net ir pasikeitus žmonių kartoms, sengirės bei jas ginantis fondas išliktų ir plėstųsi", – sako projekto autoriai.
M. Survila senąsias girias įvardina kaip paskutinį nykstančių rūšių prieglobstį bei pavyzdį, kaip geriausia gamtosauga yra leidimas gamtai tvarkytis pagal savo dėsnius. Anot režisieriaus, jų išsaugojimas yra mūsų misija ir atsakomybė ateinančioms kartoms.
Dėl plačiai vykdomų kirtimų, daugelyje vakarų šalių senųjų girių neliko, o Lietuvoje jos sudaro 0,34 proc. Lietuvos teritorijos arba 1 proc. visų šalies miškų. Projekto sumanytojai teigia, jog tuoj po „Sengirės" premjeros nusprendė, kad pusė iš juostos uždirbtų pinigų (60 tūkst. eurų) bus skirta fondo įkūrimui bei miškų įsigijimui.
Fondo iniciatorius, režisierius M. Survila pasakoja, jog žmonės noriai jungiasi prie projekto.
„Dažnai būna, kad prisireikia tam tikras kompetencijas turinčių žmonių, ir jie patys susisiekia su mumis. Esu dėkingas kiekvienam komandos nariui, kurie negailėdami laiko ir jėgų kuria fondą. Netrukus projektą pristatysime viešai ir pasidžiaugsime bendro kelio pradžia", – entuziazmo neslepia jis.
Šiuo metu įkūrėjai ruošiasi fondo pristatymo renginiui, vyksiančiam kovo pradžioje. Taip pat kuriama internetinė svetainė, kurioje bus platinama informacija apie Lietuvos sengirių būklę bei patarimus, kaip kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie jų išsaugojimo.
Daugiau informacijos apie fondą galite rasti www.sengiresfondas.lt.
Filmo „Sengirė" premjera įvyko 2018 m. kovą tarptautinio „Kino pavasario" festivalio metu. Juosta viršijo visus Lietuvos rekordus ir tapo daugiausiai žiūrovų pritraukusiu dokumentiniu filmu šalies istorijoje su daugiau nei 67 tūkst. žiūrovų. „Sengirė" uždirbo dvi „Sidabrines gerves" ir buvo rodoma 30 valstybių, virš 50 festivalių ir pelnė daugybę nacionalinių bei tarptautinių apdovanojimų.
Filmo kūrėjai