„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Biudžetininkų laimei pritrūko 5 milijonų

Praėjusį ketvirtadienį Šilalės rajono savivaldybės taryba priėmė svarbiausią metų sprendimą - patvirtino 2016-ųjų biudžeto pajamų surinkimo bei išlaidų planą. Šiemet suplanuota surinkti 21 mln. 66,6 tūkst. eurų, tačiau iki pilnos laimės gyvenantiesiems iš biudžeto dar trūksta beveik 5 mln. Eur.

Lengva dalyti svetimus

Nors biudžeto lėšų perskirstymas vyksta kone kiekvieną mėnesį, svarbiausias sprendimas įprastai priimamas vasarį. Bemaž visur jis sukelia audringų diskusijų - stengdamosi įtikti rinkėjams, pinigų dalybose visos partijos paklodę tempia į savo pusę. Kad tokių diskusijų būta ir Šilalėje, galima įtarti, tačiau viešai biudžeto dalybos buvo apgaubtos ramybe: nors darbo grupėje posėdžiavo tik frakcijų vadovai, nei komitetuose, nei taryboje klausimų politikams beveik nekilo.

Nėra ko stebėtis - taryba dalijo ne savo, o svetimus, ne pačios uždirbtus pinigus. Didžiausią dalį - 9 mln. 215 tūkst. Eur - šių metų biudžete sudaro gyventojų pajamų mokestis, kurį kiekvienas atseikėjame nuo savo atlyginimų. Jo dalis rajono biudžete - net 43,7 proc., tačiau ne visas gyventojų pajamų mokestis bus surenkamas Šilalėje. Per 4,8 mln. Eur planuojama gauti iš valstybės iždo.  

Valstybės biudžeto dotacijų šiemet tikimasi 10 mln.192 tūkst. Eur – ši suma biudžete sudarys 48,4 proc. pajamų. Tik nedaug jų- 1 mln. 234 tūkst. Eur - savivaldybė planuoja surinkti savarankiškai. Į biudžetą šiemet turėtų patekti 34,8 tūkst. Eur mokesčių už aplinkos teršimą, 18,9 tūkst. Eur už valstybinius gamtos išteklius, beveik 29,3 tūkst. Eur už patalpų nuomą, 277 tūkst. Eur už biudžetinių įstaigų suteiktas atsitiktines paslaugas, 414,4 tūkst. Eur rinkliavų ir 450 tūkst. Eur įmokų už išlaikymą švietimo, socialinės apsaugos bei kitose įstaigose. Taip pat planuojama surinkti 196 tūkst. Eur žemės mokesčio, 5 tūkst. Eur paveldimo turto, 125 tūkst. Eur  nekilnojamojo turto mokesčių. 

Į 21 mln. Eur biudžetą įskaičiuotos ir Šilalei Automobilių kelių direkcijos skirtos 1,2 mln. Eur Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. 

Lyginant su praėjusiais metais, šiemet rajono biudžetas planuojamas 846,8 tūkst. Eur didesnis. Daugiau pajamų jame atsiras dėl to, jog nuo 72,8 proc. iki 75,49 proc. auga įstatymu numatyta gyventojų pajamų mokesčio dalis. Tačiau papildomos pajamos neužsigulės - daugiau lėšų reikės padidintai minimaliai mėnesio algai, socialinių ir kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui. 

Daugiausiai lėšų kaip ir kasmet iš biudžeto skirta švietimo įstaigoms bei socialinei paramai. Virš 50 proc. jų įprastai atitenka biudžetininkų atlyginimams ir „Sodros“ įmokoms.  

Taupyti teks ir šiemet 

Pristatydamas biudžetą Kontrolės komiteto nariams, savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus neslėpė, kad rajone surenkama maždaug trečdalis pajamų. 

Daugeliui tarybos narių šiemet kilo klausimas dėl sprendimo aiškinamajame rašte pateiktų skaičių - Finansų ministerija nurodo, jog Šilalėje staiga padaugėjo gyventojų: pernai, oficialiais duomenimis, buvo 25 tūkst.191, o šiemet - jau beveik 28 tūkst. 

Rajono vadovams beliko aiškinti, kad juos tie skaičiai irgi stebina, bet esą tokius duomenis Finansų ministerijai pateikia Lietuvos statistikos departamentas. Deja, jie gerokai skiriasi nuo Gyventojų registro duomenų. 

Kita vertus, tai biudžetui tik į gera, nes Finansų ministerija pajamas planuoja, atsižvelgdama į gyventojų skaičių bei amžių, vietinių kelių ilgį, teritorijos plotą, mokyklų skaičių ir kitus rodiklius. Valstybei rūpi, kad savivaldybės, ypač tokios, kaip Šilalė, neišgyvenančios be valstybės biudžeto paramos, neliktų be finansavimo. O kaip savivaldybė panaudos pinigus - tik jos pačios rūpestis.

Iš Šilalės savivaldybės administracijos direktoriaus paaiškinimų  galima suprasti, jog biudžetas turėtų būti naudojamas taupiai: įstaigų darbuotojų atlyginimams lėšų numatyta vienuolikai, „Sodrai“ - dešimčiai mėnesių. 

Pasak R.Vaitiekaus, daugelio metų patirtis parodė, kad to užtenka, nes kasmet nemažai biudžetinių įstaigų darbuotojų suserga, kai kuriems prireikia nemokamų atostogų, todėl vienuolikos mėnesių darbo užmokesčio fondo beveik visoms įstaigoms pakanka - didesnės dar susitaupo ir gruodžio mėnesio atlyginimams, o avansus išsimoka beveik visos. 

„Biudžetas nėra toks blogas, kaip kas kartais kalba, rašo, sako. Norų yra už kelis milijonus daugiau - Dievas saiko nedavė, bet reikia gyventi iš tiek, kiek turi pinigų“,- tarybos nariams pamokslavo R.Vaitiekus. 

Visgi buvo įtariančių, jog kai kurios įstaigos yra labiau mylimos. Pavyzdžiui, Tadas Bartkus stebėjosi, kodėl panašaus dydžio Laukuvos ir Kvėdarnos seniūnijų finansavimas skiriasi net 70 tūkst. Eur. Ne itin draugišku tonu jam buvo paaiškinta, kad Laukuvoje yra daugiau kapinių, reikia mokėti algas „kapsargiams“, be to, yra darbuotojų, prižiūrinčių rekreacines teritorijas. Pasak R.Vaitiekaus, Kvėdarna šiemet papildomai gaus 15 tūkst. Eur ir didžioji dalis šių pinigų skirta kapinių tvorai remontuoti. T.Bartkui užsiminus, kad buvo prašyta lėšų dar ir Kvėdarnos turgeliui, balsą pakėlė ir direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė: „Yra ir kitų seniūnijų, ne tik Kvėdarna. Biudžetą turime vieną, o jūs atstovaujate visam rajonui“.

Kitų seniūnijų išties yra - ir finansavimas joms taip pat numatytas nemažas. Pavyzdžiui, Žadeikių seniūnijai, jau treti metai neturinčiai vadovo, savivaldybė paskyrė 5 tūkst. Eur automobiliui įsigyti. Iš to galima spėti, jog Žadeikiuose seniūnas greitai turėtų atsirasti. 

Ne visi poreikiai patenkinti 

Pristatydamas biudžetą savivaldybės tarybos politikams, R.Vaitiekus teigė, kad nemažai poreikių liko nepatenkinta. Iš dalies planuojama apmokėti tik šio sezono komunalines paslaugas, sumažinti asignavimai prekėms bei kitoms paslaugoms, transporto išlaikymui, miesto ir seniūnijų teritorijų tvarkymo darbams, mokinių pavėžėjimui ir nuostolingų maršrutų finansavimui. Iš rūškano savivaldybės administracijos direktoriaus veido buvo galima spėti, jog pinigų trūks ir administracijos poreikiams. R.Vaitiekus visuose komitetuose akcentavo, kad verkiant reikia naujų kompiuterių, nes senieji neva nebegali dirbti su naujomis programomis, visai nusidėvėjęs, pasak direktoriaus, ir valdiškų automobilių parkas.

Būtinai turime galvoti, kaip atnaujinti automobilių ūkį, nes paskutinis yra pirktas 2007 metais ir jau pravažiavęs 320 tūkst. km. Trijų automobilių rida artėja prie pusės milijono kilometrų, 2001 m. „Opel Omega“ technikinei apžiūrai neberuošime, nes remontui per didelės išlaidos. Kitų automobilių reikėtų ir seniūnijoms, ypač - Bilionių ir Žadeikių. Apie naujus limuzinus negalvojame, pirkti reikėtų tokius, kad bent 5 - 7 metus galėtume važinėti“,- aiškino administracijos direktorius. 

Savivaldybės veiklos programoje turtui įsigyti numatyta 82,2 tūkst. Eur. Kam šie pinigai atiteks ir kas konkrečiai už juos bus perkama, niekas nei klausė, nei paaiškino.  

Mokyklose pertekliaus nebus 

Šiemet Šilalės savivaldybė iš valstybės biudžeto gavo 1 mln. 14 tūkst. Eur mokinių krepšelio lėšų. Nors 2016 m. jis padidėjo 34 Eur, didelės priežasties džiaugtis nėra - į krepšelį įskaitytos ir neformaliam moksleivių ugdymui skirtos lėšos. Pernai  šiai programai ministerija papildomai skyrė beveik 34 tūkst. Eur. 

Be to, dalį lėšų metų pabaigoje dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus ir vėl gali tekti atiduoti valstybei - pernai Šilalės savivaldybė į valstybės biudžetą sugrąžino per 90 tūkst. Eur. 

Padalinus mokinio krepšelį pagal moksleivių skaičių, paaiškėjo, kad išgyventi galės vienintelė Dariaus ir Girėno progimnazija - visoms kitoms mokykloms trūks lėšų. Sunkiausiai bus kaimo mokykloms, todėl jos jau rikiuosi eilėje reorganizacijai - vienos taps gimnazijų pradinio ugdymo skyriais, kitų rudenį gali ir visai nelikti. 

Nebe tokia dosni Šilalės savivaldybei šiemet ir Valstybės investicijų programa. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos pastatų rekonstravimui bei plėtrai gauta 196 tūkst. Eur, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos stogo remontui - 38 tūkst. Eur. 

Paslaugų plėtros antrąjį etapą galės tęsti Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras - valstybė tam skyrė 48 tūkst. Eur. 

Mažins įsiskolinimus 

Kol kas biudžete nėra numatyta, kiek savivaldybei šiemet teks imti paskolų - teigiama, jog dar nėra aišku, kokie projektai bus finansuojami ir kiek lėšų prie jų įgyvendinimo teks pridėti savivaldybei. 

Šiuos metus Šilalės savivaldybė pasitiko su 4 mln. 626 tūkst. Eur ilgalaikių paskolų. Pernai bankams grąžinta 830,3 tūkst. Eur ir sumokėta 115,9  tūkst. Eur palūkanų. Beveik tokia pat suma - 953,4 tūkst. paskoloms grąžinti bei palūkanoms mokėti numatyta ir šiemet. 

Priimtame sprendime dėl 2016 m. rajono biudžeto patvirtinimo numatyta įpareigoti biudžetinių įstaigų vadovus asignavimus naudoti taupiai ir pagal paskirtį bei nepriimti įsipareigojimų, nesudaryti sutarčių darbams ir paslaugoms atlikti, kol nėra pinigų arba tarybos leidimo. Tačiau kur kas didesnė užduotis, ypač žinant, jog komunaliniams patarnavimams apmokėti skirtos ne visos reikalingos lėšos - ne mažiau kaip dešimtadaliu sumažinti kreditorinį įsiskolinimą, tam nukreipiant visus sutaupytus pinigus.  

2015 m. gruodžio 31 d. savivaldybės biudžetinės įstaigos buvo skolingos beveik 738 tūkst. Eur. Metų pradžiai liko neišmokėta 125 tūkst. Eur darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų, 62,8 tūkst. Eur socialinių išmokų, už prekes bei paslaugas nesumokėta 251,6 tūkst. Eur, už ilgalaikio materialiojo turto remontą - 151,2 tūkst. Eur. 

Daugiausiai - net 175,6 tūkst. Eur - pernai įsiskolino švietimo įstaigos ir savivaldybės administracija, neatsiskaičiusi už atliekų išvežimą ir keleivių pavėžėjimą (146,8 tūkst. Eur). Seniūnijos praėjusiais metais sukaupė 34,5 tūkst. Eur skolų - vien Šilalės  miesto seniūnija įsiskolino per 10 tūkst. Eur. Daugiau kaip po 10 tūkst. Eur skolų 2015 -ųjų pabaigoje turėjo Šilalės socialinių paslaugų namai, Kultūros centras, Viešoji biblioteka.

 

Atnaujinta Antradienis, 01 Kovas 2016 11:27