Vilkai pjauna, valstybė tyčiojasi

Lietuvoje vilkai, atrodo, tapo svarbesni už žmones. Ir jei kur nors jie papjautų kokį vienišą pamiškės gy­ventoją, kaltas tikriausiai liktų jis pats, o ne saugomas plėšrūnas.

Už veršį - 220 eurų

Tokia mintis peršasi, stebint ūkininkų kovą su pamiškėse įsigalėjusiais aštriadančiais. Šilalės savivaldybės ad­ministracija gavo Aplinkos ap­saugos agentūros atsakymą, kuriame nurodyta, kad vilkų padaryta žala yra per maža išduoti leidimą medžioti plėšrūnus ne medžioklės se­zono metu. Nors, savivaldybės duomenimis, nuo 2014 m. rajone yra užfiksuoti 143 vilkų siautėjimo atvejai, ūkininkams padaryta 30,2 tūkst. Eur žalos.

Vilkų daromi nuostoliai kas­met didėja. 2013 m., kai įsigaliojo įstatymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, spalio-sausio mėnesį pilkiai parėžė 26 gyvulius. Savivaldybė už juos ūkininkams išmokėjo 15,3 tūkst. Lt. 2014-aisiais už vilkų padarytą žalą Šilalės savivaldybė skyrė apie 10 tūkst. Eur (35 tūkst. Lt) kompensacijų - plėšrūnai tais metais patiesė 49 galvijus ir 7 avis.

Pernai mūsų rajone vilkai papjovė 26 avis bei 56 galvijus. Ūkininkams priskaičiuota 16 tūkst. 150 Eur kompensacijų. Tačiau didžiąją dalį pinigų savivaldybė žmonėms atidavė tik šiemet - Aplinkos apsaugos fondas praėjusiais metais ištuštėjo greičiau nei vilkai baigė savo kruviną puotą.

Senka tam skirtos lėšos ir šiemet. Nors kol kas visi žalą patyrę ūkininkai kompensacijas gavo, iki metų pabaigos pinigų tikrai neužteks. Iki liepos nuo vilkų nukentėjo 12 rajono ūkininkų, rugpjūtį - dar 4.

Šiuo metu bene labiausiai pilkiai siautėja Kvėdarnos seniūnijoje. Ūkininkas Stanislovas Rimkus neteko karvės, Vytautas Balčauskas - nemažos telyčios, o Antanas Jovaiša - veršelio. Pajūrio seniūnijoje Tomas Vaičiulis šiemet prarado 3 gyvulius - jo telyčias žvėrys draskė ir birželį, ir liepą. Ūkininkas ėmėsi visų apsisaugojimo priemonių, net pirko patranką, bet ji gelbėjo tik kurį laiką. Vėliau vilkai priprato prie gąsdinimo ir rugpjūtį nugalabijo dar vieną telyčią.

Ūkininkai neslepia, kad ne apie visus vilkų padarytus nuostolius praneša savivaldybei. Liepos viduryje nuo pilkių siautėjimo ganykloje nukentėjęs Vincas Petrošius iš Didkiemio patvirtino žinąs ne vieną tokį atvejį.

„Ir aš pernai už vieną veršį neprašiau kompensuoti. Ne taip leng­va, kai reikia sumaitotą gyvulį parvilkti prie kelio. O jei nelaimė nutinka savaitgalį, tenka kelias dienas laukti komisijos, paskui vežti utilizuoti. Tada nusispjauni, nuoskaudą nuryji ir pamiršti tą baisią neteisybę, kad esame bejėgiai palikti su vilkais kovoti“, - sakė 220 Eur kompensaciją už 8 mėnesių veršį gavęs ūkininkas.

Taip yra dėl to, jog savivaldybė nuostolius kom­pensuoja pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro nustatytus įkainius. Mažiausiai įvertinti vyresni nei 8 mėnesių gyvuliai.

Pakeitė saugojimo tvarką

Iki šio mėnesio pradžios į savivaldybę dėl vilkų padarytos žalos kreipėsi 12 ūkininkų. Rugpjūtį šie plėšrūnai pradeda mokyti medžioti savo vaikus, todėl negalima net tikėtis, kad jie staiga pakeis savo elgesį.

Savivaldybės ad­ministracija ir šiemet krei­pėsi į Aplinkos apsaugos agen­tūrą su prašymu duoti leidimą Šilalės būrelio medžiotojams sumedžioti vilkus ne medžioklės sezono metu. Pernai Aplinkos apsaugos agentūra leido Šilalės medžiotojams vasarą sumedžioti du vilkus. Deja, nors vyrai ir stengėsi, nustatyto limito neišnaudojo - nuo vilkų kailio nenukrito nė vienas plaukas. Neseniai savivaldybėje apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas užtikrino, jog problemų nebus - ministerija duos leidimą medžiotojams ginti ūkininkus nuo vilkų. Tik, regis, to, ką ministras pažadėjo, jo pavaldiniai galvon neįsidėjo. Rugpjūtį savivaldybė gavo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Roberto Martecko raštą, kuriame informuojama, kad pernai, spalio mėnesį, padidėjus vilkų naminiams gyvūnams daromai žalai, priimtas Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pakeitimas, kuriuo nustatomas kriterijus, pagal kurį išduodami leidimai paimti vilkus iš gamtos ne medžioklės sezono metu. Pagal šią tvarką, leidimai gali būti išduodami, jeigu atvejų, kai vilkai užpuola gyvūnus, skaičius (vertinama savivaldybės mastu per vilkų jauniklių auginimo sezoną) yra didesnis už vidutinį per paskutiniuosius dvejus metus, ir įprastos apsisaugojimo priemonės nepadeda arba vilkai kelia pavojų visuomenės sveikatai bei saugai.

Išnagrinėjusi savivaldybei pateiktus ir pačių surinktus duomenis, Aplinkos apsaugos agentūra nustatė, jog 2014 m. užfiksuoti 25, o 2015 m. - 38 atvejai, vidutiniškai - po 31,5 per metus. Šiemet, Agentūros skaičiavimu, gegužės - liepos mėnesiais, buvo tik 8 vilkų padarytos žalos atvejai. O tai neviršija pastarųjų dviejų metų vidurkio.

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Lukoševičius pripažįsta, kad nors šiais metais vilkai papjovė mažiau gyvulių, nuostoliai vis tiek yra labai dideli. Jie daug didesni nei aplinkinėse savivaldybėse.

Prašo finansinės paramos

Šilalės rajone per 2014 ir 2015 m. užfiksuota daugiausiai vilkų padarytos žalos atvejų. Pavyzdžiui, Rietavo savivaldybėje 2014 m. gyvulius jie papjovė tris kartus, tiek pat - ir 2015 m., todėl jeigu šiemet Rietavo savivaldybėje vilkai keturis kartus padarytų žalos, medžiotojams būtų išduotas leidimas medžioti juos ne sezono metu. 

Įvertinusi didelę vilkų daromą žalą ir tai, jog pernai Šilalės medžiotojai neįvykdė nustatyto limito (vietoj 4 vilkų sumedžiojo 2), Aplinkos apsaugos agentūra paprašė Aplinkos ministerijos surengti pasitarimą dėl teisės akto taikymo tvarkos bei Šilalės savivaldybės prašymo leisti medžioti vilkus.

Rugpjūčio viduryje savivaldybės administracija dar kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir šįkart jau prašė ne tik leisti medžioti vilkus, bet ir suteikti paramą Specialiajam aplinkos apsaugos fondui, iš kurio žmonėms kompensuojama vilkų daroma žala.

Šiemet šiam tikslui buvo numatyta 16 tūkst. Eur, bet, išmokėjus pernykščius įsi­skolinimus ūkininkams - 12 tūkst. Eur, ne kažin kiek ir liko. Praėjusią savaitę fondas pasipildė 3 tūkst. Eur, bet ir šie pinigai - ne išgelbėjimas.

„Jau dabar matome, kad žalai kompensuoti tų lėšų neužteks“, - savivaldybės tarybos Finansų, investicijų ir verslo komiteto nariams aiškino administracijos direktorius Rai­mundas Vaitiekus.

Kas iš tų leidimų?

Vilčių, kad Aplinkos ministerija duos medžiotojams leidimą „paimti“ vieną ar du vilkus, dar yra, bet kas iš to: prie kiekvienos ganyklos me­džiotojo ne­pastaty­si, o patiems ūki­ninkams vilkų naikinti neleido ir neleis. Jiems tik patariama sau­goti savo gyvulius - įrengti elektrinius aptvarus (penkių juostų!), budėti ganyk­lose.

Ūkininkas V. Petrošius vilkus matė ne kartą - ir ne tik medžioklėje, bet ir sėlinančius prie jo galvijų.

„Sako, patys savo turtą saugokite. O kaip saugoti, jei matai, kad žvėris ateina į aptvarus, tačiau šauti negali. Vilkas pasidarė svarbesnis už žmo­gų“, - apgailestauja V. Pet­rošius.

Pasak jo, pernai per medžioklę prie Didkiemio iš vieno kvartalo išbėgo šeši vilkai. Medžiotojai mano, jog aplinkiniuose miškuose jų yra bent dvylika. Jei pernai jie dar ir vaikų užaugino, tai gauja gerokai padidėjo. todėl šiemet bėdos ir prasidėjo taip anks­ti - ne rugpjūtį, kai vilkai vaikus moko medžioti, o gegu­žę.

Tačiau pavasarinis vilkų siau­tėjimas Aplinkos apsaugos agentūros valdininkams „nesiskaito“ - tokios taisyklės. Apie ūkininką valstybė bei jos atstovai galbūt pradėtų galvoti tik tada, kai savo kailiu patirtų, ką reiškia matyti sudraskytą gyvulį, kurį pats auginai. Kita vertus, tai - irgi tik sentimentai, kurių biurokratai nepripažįsta.

Daiva BARTKIENĖ