Teisminė mediacija – taikus ginčų sprendimo būdas

Rugsėjo 21-ąją minėjome Tarptautinę taikos dieną. Ta proga Šilalės rajono žmones noriu supažindinti su Lie­tuvoje dar pakankamai nauju ir mažai žinomu, bet vis populiarėjančiu ginčų sprendimo būdu – teismine mediacija.

Konfliktai, ginčai tarp žmonių kyla kasdien: pykstamės šeimoje, darbe susiduriame su konfliktinėmis situacijomis. Dažnai visa tai išsprendžiame patys, tačiau neretai tarpusavio santykius tenka aiškintis ir teisme. Deja, teismas, išsprendęs ginčą bei priėmęs sprendimą, niekada nepadaro abiejų šalių laimingų. Dažniausiai yra patenkinami tik vienos pusės interesai, o kita patiria pyktį, nusivylimą, o neretai - ir išlaidų. Viena iš šalių visada pralaimi, nė nežinodama apie buvusią galimybę ginčą išspręsti taikiai.

Teisminė mediacija - tai ginčų sprendimo būdas, kurio paskirtis yra padėti šalims išsiaiškinti taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams. Teismo mediatorius – tai specia­liai tam parengtas teisėjas, advokatas, teisėjo padėjėjas ar kitas atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris moka valdyti konfliktines situa­cijas ir bando išspręsti nesutarimus, sudarant sąlygas žmonėms taikiai pasiekti kompromisą, suderinant tarpusavio interesus. Teismo mediatoriumi gali būti skiriamas asmuo, kuriam Teisėjų tarybos nustatyta tvarka yra suteiktas teismo mediatoriaus statusas.

Kad įvyktų teisminė media­cija, reikia, jog abi bylos pusės norėtų rasti kompromisinį susitarimą ir sutiktų perduoti ginčą nagrinėti teisminės mediacijos būdu. Ginčo perdavimą gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas arba bet kuri ginčo šalis ar jai atstovaujantis asmuo. Svarbu žinoti, kad teismo mediatorius neatlieka teisėjo vaid­mens. Jis nepriima sprendimo, privalomo šalims, jis tik moderuoja procesą, kontroliuoja šalis, jog šios laikytųsi nustatytų taisyklių, nekonfliktuotų tarpusavyje bei susikoncentruotų ties ginčo objektu. Priešingai nei teisėjas, teismo mediatorius yra tik tarpininkas tarp bylos šalių, kuris padeda joms pačioms pasiekti taikų susitarimą.

Teisminės mediacijos metu bylos pusės kalbasi, derasi bei pačios randa ginčo sprendimo būdą, kuris tenkina ir yra naudingas abiems šalims, o teismui belieka tik patvirtinti jų pateiktą taikos sutartį, kurią gali paruošti tiek teismo mediatorius, tiek šalių pasirinktas advokatas. Pažymėtina, kad, priešingai nei teismo posėdyje, teisminės mediacijos metu nėra nagrinėjamas kaltės klausimas, visiškai nesvarbu, kuri iš šalių yra teisi ar neteisi.

Aktualu ir tai, jog teisminės mediacijos procedūra yra nemokama. Teisminės mediacijos būdu ginčą išsprendus taikiai, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, sutaupoma laiko, bylos šalys patiria mažiau streso, neigiamų emocijų, galimas bylos šalių gerų santykių bei abipusės pagarbos atkūrimas. Teisminės mediacijos metu, priešingai nei teismo posėdyje, nėra rašomas protokolas ir nėra daromas garso įrašas. Sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu, užtikrinamas konfidencialumas, ir bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos, nenurodydama priežasties. Tada ginčas vėl toliau gali būti nagrinėjamas teisme.

Lietuvoje teisminė mediacija dažniausiai taikoma šeimos ginčuose, ypač susijusiuose su vaikų interesais, ginčuose, kylančiuose iš paveldėjimo teisinių santykių, ginčuose tarp bendraturčių. Tačiau teisminę mediaciją galima taikyti bet kokiuose ginčuose, svarbiausia, kad bylos šalys norėtų kalbėtis, nes nuoširdus ir atviras pokalbis gali padėti išspręsti labai daug problemų.

Noriu visus padrąsinti naudotis alternatyviu, daug paprastesniu, mažiau išlaidų rei­kalaujančiu, sutaupančiu daug laiko ir, svarbiausia, mažiau streso bei neigiamų emocijų sukeliančiu ginčo sprendimo būdu - teismine media­cija.

Jolita LELĖNIENĖ

Tauragės rajono apylinkės teismo

 teisėjo padėjėja ir teismo mediatorė