„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Ža­dei­kiuo­se me­ras at­ra­do kai­mo bė­dų bė­dą

Žadeikiškiai iš mero išgirdo vieną labai gerą pažadą: jų seniūnijos rajono valdžia neketina naikinti Žadeikiškiai iš mero išgirdo vieną labai gerą pažadą: jų seniūnijos rajono valdžia neketina naikinti

At­ėję į su­si­ti­ki­mą su ra­jo­no val­džia, ža­dei­kiš­kiai pa­g­rin­di­nės mo­kyk­los sa­lė­je iš­gir­do ke­le­tą svar­bių nau­jie­nų. Pir­mą­ją jie su­ti­ko plo­ji­mais: Ža­dei­kių se­niū­ni­ja ne­bus pri­jung­ta prie Kvė­dar­nos ar ki­taip pa­nai­kin­ta. Jau ku­ris lai­kas nė­ra ir nie­kaip ne­at­si­ran­da Ža­dei­kių se­niū­no, ta­čiau vi­sai ne to­dėl, kad ra­jo­no val­džia ruoš­tų­si se­niū­ni­ją nai­kin­ti. Me­ras Jo­nas Gu­daus­kas pa­ti­ki­no, jog ši­to tik­rai ne­da­rys, ir žmo­nės pra­dė­jo plo­ti.

Ki­tos nau­jie­nos bu­vo ne to­kios ge­ros ar­ba ne vi­sai aiš­kios. Žmo­nėms pa­ti­ko pra­ne­ši­mas, kad jie pa­ga­liau tu­rės as­fal­tuo­tą ke­lią į Ža­dei­kius, bet no­rė­jo ži­no­ti, ka­da ir nuo kur jis bus as­fal­tuo­tas. Me­ras sa­kė, jog yra ke­li va­rian­tai. 

- Vie­ni no­ri, kad pir­miau bū­tų as­fal­tuo­ja­ma at­kar­pa nuo Ne­vo­čių iki Ža­dei­kių, ki­­ti - kad nuo Kvė­dar­nos į Ža­dei­kius. Aš no­riu, jog bū­tų ir nuo čia, ir nuo čia, - sa­kė me­ras. 

Dar yra ža­da­ma as­fal­tuo­ti ke­lią nuo Ža­dei­kių iki au­to­stra­dos, tačiau me­ras ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ka­da tai at­si­tiks. Yra tik­tai pro­jek­tai, bet nė­ra pi­ni­gų. Ka­i Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ras lė­šų, ta­da tik­riau­siai vis­kas ir įvyks. 

- Dar yra dis­ku­si­jų, ne­su­ta­ri­mų su Sei­mo na­riu Že­mai­tai­čiu, - pri­si­pa­ži­no me­ras, ta­čiau ne­įvar­di­jo, kas tai per ne­su­ta­ri­mai. - Jei laik­raš­tis skel­bė, jog ke­lias bus as­fal­tuo­tas, tai jo ir klaus­ki­te, ka­da. 

Žo­džiu, tu­ri do­mė­tis laik­raš­tis. Sei­mo na­rio ta­me su­si­ti­ki­me ne­bu­vo, te­ko ei­ti iš sa­lės ir skam­bin­ti te­le­fo­nu. Kas tai per ne­su­ta­ri­mai su ra­jo­no val­džia, ka­da Ža­dei­kiams pa­ga­liau lauk­ti as­fal­to? 

- Aš ir­gi ži­nau, kad rei­kia as­fal­tuo­ti ke­lius ir nuo Ne­vo­čių į Ža­dei­kius, ir nuo Kvė­dar­nos į Ža­dei­kius, ir nuo Ža­dei­kių iki au­to­stra­dos, - sa­kė Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis „Ši­la­lės ar­to­jui“. - Vis­ką da­ry­siu, jog taip ir bū­tų. Ne­su­ta­ri­mai - tik dėl pir­me­ny­bės: nuo kur rei­kia pra­dė­ti as­fal­ta­vi­mo dar­bus. Ra­jo­no val­džia pa­si­rū­pi­no, kad pri­ori­te­tas bū­tų su­teik­tas Ne­vo­čių - Ža­dei­kių ke­liui, jos re­ko­men­da­vi­mu Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja pa­ren­gė tech­ni­nį pro­jek­tą. Kol kas tė­ra tik tas vie­nas ga­ta­vas pro­jek­tas. Ta­čiau pra­dė­ti nuo Ne­vo­čių į Ža­dei­kius bū­tų ne­lo­giš­ka, nes Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos ty­ri­mai ro­do, jog au­to­mo­bi­lių srau­tas daug di­des­nis yra nuo Kvė­dar­nos į Ža­dei­kius. Tad nuo Kvė­dar­nos ir rei­kė­tų pra­dė­ti, ne­žiū­rint į tai, kad prie Ne­vo­čių - Ža­dei­kių ke­lio sto­vi ra­jo­no ta­ry­bos na­rės kon­ser­va­to­rės Kris­ti­nos Damb­raus­kie­nės so­dy­ba. Pa­si­rū­pi­nau, jog mi­nis­te­ri­ja im­tų­si Kvė­dar­nos-Ža­dei­kių ir Ža­dei­kių-au­to­stra­dos at­kar­pų pro­jek­tų. Jie jau be­veik baig­ti. Dar šiais ­metais tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­tas kon­kur­sas dėl Kvė­dar­­nos - Ža­dei­kių at­kar­pos as­fal­ta­vi­mo, yra vil­ties, kad ir dar­bai šie­met bus pra­dė­ti. 

Kol kal­bė­jo­me te­le­fo­nu ir me­ro pa­ve­di­mu ty­rė­me si­tu­a­­ci­ją, sa­lė­je jau bu­vo per­ei­ta prie ki­tų reikš­min­gų pro­ble­mų. Ar ge­rai da­ro ge­riems dar­bams truk­dan­ti opo­zi­ci­ja, jei­gu ke­lia vė­ją dėl to­kio pui­kaus bei skaid­raus pro­jek­to kaip Aukš­ta­gi­rės sli­di­nė­ji­mo tra­sa? Ne­gi blo­gai, jog ra­jo­no žmo­nės tu­rės kur pa­sli­di­nė­ti, bus dar­bo vie­tų, yra in­ves­ti­ci­jų? 

- Jau­čiu, kad yra žmo­nių, ku­rie no­rė­tų dėl to pro­jek­to ma­ne iš­ves­ti su ant­ran­kiais, - pareiškė J.Gu­daus­kas, bet ne­pa­sa­kė, kokie tai žmo­nės. 

Ta­ry­bos na­rys Ta­das Bart­kus at­sa­kė, jog nei jis, nei ki­ti frak­ci­jos na­riai nė­ra nu­si­tei­kę nei prieš in­ves­ti­ci­jas, nei prieš sli­di­nė­ji­mą. Gin­čo es­mė esan­ti vi­sai ki­ta - ko­dėl tra­sa tie­sia­ma į vie­no žmo­gaus pri­va­čią že­mę, ku­rio­je jis iš anks­to, ne­lauk­da­mas vie­šo­jo kon­kur­so, jau pa­si­sta­tė sli­džių nuo­mo­ji­mo pa­tal­pas? 

- Štai me­ras sa­ko, kad bus kon­kur­sas, tra­są nuo­mos jo nu­ga­lė­to­jas, - kalbėjo T.Bart­kus. - Kam tas kon­kur­sas, jei­gu tra­sa pa­si­baigs pri­va­čio­je že­mė­je? Net pra­lai­mė­jęs kon­kur­są sa­vi­nin­kas bus nu­ga­lė­jęs! Jis ir da­bar iš­lo­šęs. Su­pras­čiau, jei­gu sa­vi­val­dy­bė bū­tų nu­pir­ku­si vi­są rei­ka­lin­gą plo­tą ir iš­nuo­moju­si ar­ba par­da­vu­si vi­są tra­są. Da­bar su­si­da­ro įspū­dis, jog vis­kas da­ro­ma dėl vie­no žmo­gaus. Štai prie ma­no tro­bos yra kal­ve­lė, tai gal ir ma­no dar­že pa­da­ry­si­te ši­to­kią in­ves­ti­ci­­ją? - klau­sė T.Bart­kus me­ro J.Gu­daus­ko bei ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Rai­mun­do Vai­tie­kaus. Ta­čiau tie ne­pa­tvir­ti­no, kad jo ar ki­to pi­lie­čio dar­že bus pa­da­ry­ta to­kia pat skaid­ri in­ves­ti­ci­ja. 

Ki­ta skau­di pro­ble­ma: ar ge­rai da­ro laik­raš­tis, kad jis, val­di­nin­kų žo­džiais, es­ka­luo­ja opo­zi­ci­jos iš­kel­tą klau­si­mą dėl val­di­nin­kų at­ly­gi­ni­mų prie­dų bei dėl pa­kel­tų lai­do­ji­mo pa­s­lau­gų įkai­nių? Me­ras siū­lė ne­pa­vy­dė­ti ki­tam ir klau­sė T.Bart­kaus, kiek už­dir­ba jis pats. Šis at­šo­vė, jog dir­ba ne biu­dže­to iš­lai­ko­mo­je įstai­go­je, o pel­nin­go­je įmo­nė­je, to­dėl mo­kes­čių mo­kė­to­jams nė­ra jo­kia naš­ta. 

- Mes uždir­­ba­me al­gas ne tik sau, bet ir jums! - at­kir­to jis me­rui. 

- Ne­svar­bu, kad pel­nin­ga, Rie­ta­vo urė­di­ja yra vals­ty­bi­nė įmo­nė. Va­di­na­si, iš biu­dže­to, - ti­ki­no J.Gudauskas.

Į gin­čą įsi­ki­šo kon­ser­va­to­­riams at­sto­vau­jan­tis Hen­ri­kas Gir­čys bei drą­siai pa­de­monst­ra­vo sa­vo ži­nias: 

- Nie­ko jūs ne­už­dir­ba­te! Jūs esa­te vals­ty­bi­nė įmo­nė, gy­ve­na­te iš biu­dže­to. Tai mes, ver­s­li­nin­kai, jums vi­siems už­­­dir­ba­me al­gas ir esa­me jū­sų vi­sų mai­tin­to­jai, - pa­reiš­kė mū­­sų vi­sų mai­tin­to­jas H.Gir­čys. 

Tai kaip čia yra? Pel­nin­ga vals­ty­bi­nė įmo­nė, jei­gu tik­rai pel­nin­ga, iš biu­dže­to ne tik ne­gau­na nė cen­to, bet pa­ti pa­pil­do biu­dže­tą. To­kia tvar­ka. Tačiau jei­ mū­sų vi­sų mai­tin­to­jas kar­tu su ra­jo­no me­ru sa­ko ki­taip, te­gu tai bus No­be­lio pre­mi­jos ver­tas jų at­ra­di­mas. 

Mū­sų vi­sų mai­tin­to­jui, kaip ir ra­jo­no me­rui, ne­pa­ti­ko opo­zi­ci­jos viešina­mas klau­si­mas ir dėl pa­kel­tų „Ged­mi­nos“ įkai­nių. Opo­zi­ci­ja tvir­ti­na, jog di­din­ti įkai­nius nė­ra ra­cio­na­lu, ra­jo­no va­do­vai ti­ki­na, kad „Ged­mi­na“, ne­svar­bu, jog yra pel­nin­ga, tu­ri pa­deng­ti sko­las. 

- O iš kur at­si­ra­do tos sko­los? - klau­sė T.Bart­kus. - Juk „Ged­mi­nai“ pri­klau­sė sve­čių na­mai, ki­taip sa­kant, vieš­bu­tis. Vieš­bu­tis par­duo­tas. Dar di­di­no­me įsta­ti­nį ka­pi­ta­lą, da­­vė­me biu­dže­to pi­ni­gų, bet vie­­to­je jų - sko­la? Tai gal pa­žiū­rė­ki­te, kas at­si­ti­ko su tais pi­ni­gais? 

Re­pli­koms ašt­rė­jant, įtam­pai ky­lant, pa­ga­liau bu­vo pri­ei­ta prie pa­ties skau­džiau­sio skau­du­lio, prie vi­sų blo­gy­bių prie­žas­čių prie­žas­ties: ko­dėl apie tai ra­šo laik­raš­tis? 

- Ko­dėl ra­šo­te apie pa­kel­tus „Ged­mi­nos“ įkai­nius, ta­­čiau ne­pa­ra­šo­te, kad ūki­nin­kams už pie­ną mo­ka cen­­tus? - sa­lė­je sė­din­čio žur­na­lis­to klau­­sė H.Gir­čys. Be­je, iš jo ža­dei­kiš­kiai iš­gir­do dar vie­ną svar­bią nau­jie­ną - jam, dir­ban­čiam Švie­ti­mo ko­mi­te­te, la­bai skau­du dėl to, jog te­ko už­da­ry­ti pa­grin­di­nes mo­kyk­las Bi­jo­tuo­se ir Te­ne­niuo­se. Na, ne vi­sai už­da­ry­ti, pa­tai­sė jį me­ras, tik re­for­muo­ti į pra­di­nes, bet juk vi­si skaus­min­gai su­pran­ta­me, kad mo­kyk­lų ten ne­be­liks. 

Ten­ka pri­pa­žin­ti, jog apie  tą mū­sų vi­sų mai­tin­to­jo skaus­­mą laik­raš­tis tik­rai ne­ra­šė nė sy­kio. In­for­ma­vo vi­suo­­me­nę apie mo­kyk­lų re­or­ga­­ni­za­vi­mą, o štai vie­tos po­li­ti­ko iš­­gy­ve­ni­mų ir ne­pa­mi­nė­jo... 

Vis grįž­tant ir grįž­tant prie žlug­do­mo kai­mo pro­ble­mų, Ža­dei­kiuo­se vėl bu­vo ban­dy­ta ras­ti kal­tų. Da­bar vi­siems aiš­ku, kad nė­ra šei­mos ūkio stra­te­gi­jos, to­dėl ne­be­aiš­kus šei­mos ūkio ir vi­so Lie­tu­vos kai­mo li­ki­mas. O kas dėl to kal­tas? Ra­jo­no žmo­nių iš­rink­to me­ro tik­riau­siai ne­kal­tin­si­me. Ką jis pa­da­rys? Tai gal yra kal­tas kon­ser­va­to­rių ko­a­li­ci­jos part­ne­ris so­cial­de­mok­ra­tas Al­bi­nas Ežers­kis, dar ei­nan­tis že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ro pa­rei­gas? Ža­dei­kiuo­se vi­ce­mi­nist­ro ne­bu­vo, tai ko­a­li­ci­jos part­ne­riai iš jo ma­žu­mė­lę pa­si­juo­kė. Mat Bal­siuo­se per to­kį pat val­džios su­si­ti­ki­mą su pa­pras­tais žmo­nė­­mis vi­ce­mi­nist­ras taip de­ja­vęs apie kai­mo bė­das, taip de­ja­vęs, jog ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Pet­kus pa­ta­ręs jam pa­si­im­ti no­si­nę ir prie vi­sų pa­pras­čiau­siai pa­verk­ti. Už­tat su­si­ti­ki­me Did­kie­myje so­cial­de­mok­ra­tas vi­­ce­­mi­nist­ras griež­tai su­kri­ti­ka­vo sa­vo Vy­riau­sy­bę, pri­tar­da­mas pie­no ga­min­to­jų ul­ti­ma­tu­mui bei dis­kri­mi­na­ci­nę kai­nų po­li­ti­ką pa­va­din­da­­mas kai­mo ge­no­ci­du. Tačiau jis, vi­ce­mi­nist­ras, ir­gi nie­ko ne­ga­li. 

Tai gal pirš­tu pa­ro­dy­ti į Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­­mi­nin­ką R.Že­mai­tai­tį, nuo ku­rio da­bar kaž­kiek pri­klau­so ke­liai į Ža­dei­kius? Bet po ran­ka ne­bu­vo ir to! 

Ta­čiau po ran­ka pa­kliu­vo žur­na­lis­tas, ra­šan­tis šias ei­lu­tes. Jei­gu jis mes­tų ra­šy­ti apie vi­so­kias ne­ge­ras kai­nas, prie­dus val­di­nin­kams bei opo­zi­­ci­jos klau­si­mus, o vie­to­je to su­kur­tų šei­mos ūkio stra­te­gi­ją? 

- Im­ki­te, pa­ana­li­zuo­ki­te, kaip iš­gy­ven­ti ūki­nin­kui iš tų 11 cen­tų, ku­riuos jam mo­ka už pie­ną, - tė­viš­kai mo­kė žur­na­lis­tą J.Gu­daus­kas. 

Tik­rai! Auk­so žo­džiai iš švie­tė­jo lū­pų. Jei­gu dar sy­kį, ko­kį šim­tą pir­mą­jį, pa­ra­šy­­tu­me apie kai­mo žmo­nių bė­das, tai juk vis­kas bū­tų ki­­taip!

Ka­dan­gi pats me­ras pa­ro­dė pirš­tu į ma­ne, tai at­sa­kau ir ne­si­tei­si­nu: taip, aš kal­tas dėl to­kio kai­mo li­ki­mo. Tik­rai ne­su­kū­riau šei­mos ūkio stra­te­gi­jos, tik­rai ne­pa­­vei­­kiau per­dir­bė­jų, kad tie už pie­ną ir mė­są mo­kė­tų tiek, kiek pri­klau­so. To­dėl, ma­tyt, da­bar nie­kas - nei ger­bia­mas me­ras, nei vi­ce­mi­nist­ras, nei vi­sa Vy­riau­sy­bė - nie­ko ir ne­ga­li...

Pet­ras DARGIS

Atnaujinta Penktadienis, 25 Kovas 2016 10:59