Žmonių rūpesčiai margi kaip gyvenimas
Jei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis nerengtų gyventojų priėmimų, gal niekas nė nesužinotų, kokių neįtikėtinų istorijų tenka patirti juridinius reikalus tvarkantiems žmonėms. Net ir dėl visai nedidelių problemų dažnai jie pasijunta bejėgiai - prašo surašyti raštą ar bent paaiškinti, kur galėtų kreiptis. Visgi neretai tenka nustebti net ir nemenką juridinio darbo patirtį jau sukaupusiam politikui.
Pasiklydo vandens gręžinys
Jau kelintą kartą Seimo nario kabineto duris praveria Kaltinėnuose gyvenantis ūkininkas. Problemos prasidėjo tuomet, kai pernai suderėjo su UAB „Hidrogela“ savo žemėje įrengti giluminį gręžinį. Numatytoje vietoje gręžėjai vandens nerado, todėl paprašė ūkininko leisti gręžti kitoje. Tačiau, regis, beieškodami vandens gyslos, įmonės inžinieriai bus pasiklydę - gręžinį įrengė ne ūkininko, o jo žmonos sklype. Įrengti įrengė, bet dokumentų nesutvarkė, todėl ūkininkas negali įteisinti statinio.
„Turiu, bet ir neturiu, o pinigus sumokėti reikalauja“, - stebėjosi ūkininkas, atėjęs pasikonsultuoti, kaip priversti įmonę parengti gręžiniui įteisinti reikalingus dokumentus.
Reikia teismo leidimo
Kvėdarniškė Irena po sesers mirties visomis jėgomis bando padėti našlaitėmis likusioms dukterėčioms. Kartu su tėvu paveldėjusios butą, šios jo niekaip negali parduoti, nors abi seniai gyvena Šilutėje. Kadangi viena dar yra nepilnametė, butui parduoti reikalingas teismo leidimas.
„Antri metai eina, mergaitėms pragyvenimui reikia pinigų, tačiau niekaip nepavyksta sutvarkyti dokumentų“, - Seimo nario pagalbos prašė moteris.
Surašyti raštą teismui ilgai neužtrunka, todėl R. Žemaitaitis tokią pagalbą suteikia visiems prašantiesiems. Daug sudėtingiau padėti žmogui, kuris nukentėjo per savo neatidumą.
Pirkti išvadą pavojinga
Šilališkė R. L., pirkusi iš kaunietės žemės išvadą, pakliuvo į antstolių paspęstus spąstus - paaiškėjo, kad moteris, kurios vardu buvo atkurta žemės nuosavybė, yra smarkiai įsiskolinusi AB „Kauno energija“. Aptikęs skolininkės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, antstolis jį iš karto areštavo, todėl už išvadą sumokėjusi šilališkė negali nusipirktos žemės įsiteisinti savo vardu.
O pardavėja, atrodo, dėl to nė kiek nepergyvena.
„Sako, juk pardaviau, ko dar nori. Panašu, jog moteris nesupranta, kad nors pinigus sumokėjau, pirkinys liko jai“, - skundėsi ūkininkė.
R. Žemaitaitis neabejojo, kad antstolis jos teisių nepažeidė. Kai į teismą kreipiamasi dėl skolos, areštuojamas visas žmogaus turtas. Dabar yra tik dvi išeitys: važiuoti į AB „Kauno energija“ ir prašyti nuimti areštą nuo pagal žemės išvadą gautų sklypų arba išpirkti juos iš antstolio.
„Kitos išeities gali ir nebūti, tačiau turite pasiskaičiuoti, ar jums apsimoka antrą kartą už tą žemę sumokėti“, - įspėjo Seimo narys nukentėjusią ūkininkę.
Šis pavyzdys - akivaizdus įrodymas, kad pirkti žemės išvadą, pagal kurią nuosavybė į žemę atstatoma buvusio savininko vardu, yra pavojinga.
Užgrobė svetimą žemę
Nesibaigiančių vargų dėl žemės turi ir Didkiemyje gyvenantis ūkininkas. Jam priklausančius 1,3 ha žemės dirba moteris, savavališkai pasididinusi jai patikėtą valdyti sklypą. Žmogus skundėsi, jog keistai besielgiančios moters niekas nesudrausmina, todėl jis negali įeiti į savo sklypą.
Iš ūkininkui atsiųsto Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus darbuotojų rašto paaiškėjo, kad pernai žemėtvarkininkų surašytą aktą teismas atmetė, nes nubausti buvo siūloma ne kaltininkę, o jai žemę dirbti patikėjusį asmenį. Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus darbuotojai raštu paprašė ūkininko informuoti apie naujai kilusius konfliktus.
Žemės savininkas tikina, jog jų išvengti tikrai nepavyks - jie esą kils iškart, kai tik įžengs į savo valdas.
Svarbiausia - susitarti
Bene pusę buvusio Jucaičių daržovių sandėlio valdantys ūkininkai susirūpino įregistruoti šį turtą savo vardu, tad viena moteris atėjo Seimo nario paklausti, kokių dokumentų reikia. Pastatas paveldėtas iš kolūkio, todėl turi daug savininkų. Ne visi jie yra įsiteisinę turtą, kai kurie jau ir mirę, o viena pastato dalis netgi neišpirkta - priklauso valstybei.
Parlamentaras patarė pirmiausia susitikti bendrasavininkiams ir pas notarą pasirašyti pastato naudojimo tvarką. Jos pagrindu bus galima pradėti rengti dokumentus kiekvienam priklausančiai sandėlio daliai atskirti. Valstybės turto fondas, valdantis neišpirktą sandėlio dalį, šiuo atveju neturėtų daryti jokių kliūčių, o gal dar net ir pasiūlys išpirkti valstybei priklausantį turtą.
Neranda kam sugrąžinti skolą
Sodybą Stungaičių kaime paveldėjusi moteris po ketvirčio amžiaus sužinojo, kad iki šiol jos močiutė yra skolinga 1500 rublių.
„Seniai norime tą skolą sumokėti, bet niekaip nerandame kam. Mama norėtų perrašyti sodybą man, tačiau notarė siunčia į savivaldybę, savivaldybė - į Registrų centrą, šios įstaigos darbuotojai - į Valstybinę mokesčių inspekciją. Iš ten vėl esame grąžinami į savivaldybę“, - Seimo nariui pasakojo savo vargus motinos turto dokumentus sutvarkyti pasiryžusi moteris.
Jos močiutė pusę gyvenamojo namo iš kolūkio pirko 1990 metais. Pusę pinigų sumokėjo iš karto, kitus įsipareigojo atiduoti per 25 metus. Moteris teigė girdėjusi, jog kolūkis jos močiutei, užauginusiai didelį būrį vaikų, kitą pusę namo buvo žadėjęs dovanoti, todėl gali būti, kad dėl to pinigų ir nereikalavo.
„Situacija atrodo juokinga iki ašarų: kol žmogus buvo gyvas, niekas nieko nereikalavo, o kai mirė, iškilo problemų“, - rodydama Registrų centro dokumentuose įrašytą skolą, sakė moteris. Anot jos, sumokėjimo terminas baigėsi, tačiau kam ją atiduoti, niekas nepasako.
To nežinojo ir pirmą kartą su tokiu atveju susiduriantis R. Žemaitaitis. Išsiuntęs šilališkės atneštus dokumentus valstybės įmonės Registrų centro vadovams, Seimo narys tikisi išsiaiškinti, kodėl nekilnojamojo turto pažymėjime nurodytos skolos niekas iki šiol nereikalavo.
Pasak parlamentaro, valstybės biurokratinis aparatas toks didelis, jog kairė jau seniai nebežino, ką daro dešinė. Kol kas jo neįveikė ir nė viena „saulėlydžio komisija“, todėl nereikia norėti, kad tuose labirintuose sugebėtume orientuotis.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.