Artilerijos batalionas nusižiūrėjo Pajūrį
Pėstininkų brigada „Žemaitija“ buvusios Pajūrio profesinės mokyklos bazėje tikisi įkurdinti naujai steigiamą Artilerijos batalioną
Šilalėje dar tebegaudžiant Lietuvos kariuomenės pratybų pabūklams ir miesto gatvėse marširuojant kariams, pasiekė žinia, kad Pajūryje planuojama steigti Artilerijos batalioną.
„Tai jau yra daugiau nei diskusija“, - pareiškė praėjusį ketvirtadienį į savivaldybės tarybos posėdį atvykęs Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.
Pasisiūlė patys
Sausumos pajėgų vadas Šilalės politikams priminė, kas yra NATO, kokius įsipareigojimus šiai Šiaurės Atlanto karinei organizacijai yra prisiėmusi Lietuva ir kodėl reikalaujama, jog organizacijai priklausančios valstybės turėtų tiek gynybinių pajėgumų, kad galėtų apsiginti pačios bei padėti apsiginti sutarties sąjungininkėms.
„Supratimas, kad mus apgins NATO, ilgam buvo visus užmigdęs, todėl susikoncentravome į tokią kariuomenę, kuri vykdo laikinus NATO įsipareigojimus, siunčia savo karius į operacijas kitose šalyse, bet negalvoja apie savai valstybei kylančias grėsmes. Pasikeitus geopolitinei situacijai, buvo priimti Valstybės gynybos tarybos sprendimai stiprinti mūsų kariuomenę naujais junginiais“, - sakė brigados generolas.
Generolo V. Rupšio teigimu, grėsmės Lietuvai nėra menamos, tik jas ne visi supranta ir ne visada žino, nes apie tai ne tiek daug kalbama.
„Netiesa, jog grėsmė eskaluojama, kaip dažnai girdime teigiant žiniasklaidoje. Jei nebūtų realaus pavojaus, Vokietija nesiųstų savo karių į Lietuvą“, - sakė Sausumos pajėgų vadas.
V. Rupšys pasidžiaugė, kad Krašto apsaugos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė nusprendė Vakarų Lietuvoje dislokuotoje „Žemaitijos“ brigadoje steigti du naujus kariuomenės darinius.
„Mes kreipėmės į Šilalės merą ir pasiūlėme vieną dalinį steigti jūsų rajone. Dabar vyksta daugiau nei diskusija dėl Artilerijos bataliono įsteigimo Pajūrio miestelyje. Manau, jog tiek kariuomenė, tiek visuomenė, tiek Šilalės rajono gyventojai iš to tik laimėtų. Kariuomenei tai būtų didelis žingsnis į priekį, stiprinant gynybinius pajėgumus, o Šilalės jaunimui - ir atrakcija, ir paskatinimas bei galimybė rinktis profesinę karo tarnybą“, - akcentavo Sausumos pajėgų vadas.
Simbolizuos Žemaitijos jėgą
Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Viktoras Bagdonas priminė rajono politikams, kad Vakarų Lietuvos brigada buvo įkurta dar 1999-aisiais. Po metų jai suteiktas „Žemaitijos“ vardas, tačiau 2002 m. brigada buvo reorganizuota į Vakarų karinę apygardą, o 2004-aisiais - visiškai išformuota.
Lietuvos geopolitinė padėtis pernai paskatino steigti naują motorizuotąją pėstininkų brigadą. Pagal tą regioną, kuriame ji veiks, suteiktas ir vardas - „Žemaitija“. Simboliu pasirinktas grifonas - pusiau liūtas, pusiau erelis, laikomas jėgos bei įžvalgos kombinacija. Šis simbolis siejamas su Chodkevičių gimine, kurios šaknys yra Žemaitijoje. Grifonas yra ir Prezidentės herbe.
„O mes jį pasirinkome tam, kad sujungtume praeities galybę su dabartimi bei toliau puoselėtume šlovingas šio krašto tradicijas“, - sakė pulkininkas leitenantas V. Bagdonas.
Pasak pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininko, Klaipėdoje jau veikia motorizuotasis dragūnų batalionas, Tauragėje yra dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotas pėstininkų batalionas, šiuo metu plečiami Ryšių ir Štabo kuopų pajėgumai. 2019 m. numatyta visiškai sukomplektuoti Artilerijos batalioną, Trečiąjį pėstininkų batalioną, Žvalgybos, Logistikos ir Prieštankines kuopas.
„Visi paminėti motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ batalionai bus įkurdinti vakarų ir šiaurės Lietuvoje. Artilerijos batalionas jau šiais metais bus suformuotas bei įregistruotas, sukomplektuota jo valdymo grupė, o metų pabaigoje ateis pirmieji šauktiniai - iš jų planuojama suformuoti vieną bateriją. Antrąją komplektuosime 2018 m., o 2019-aisiais planuojame turėti visiškai suformuotą batalioną. Kol nesukurta infrastruktūra Pajūryje, batalionas bus dislokuojamas Radviliškyje, Oro gynybos batalione.
Lėmė žmonių nusiteikimas
Anot pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo viršininko pulkininko leitenanto V. Bagdono, Pajūryje steigiamą Artilerijos batalioną turėtų sudaryti apie 500 privalomosios karo tarnybos karių, nuolat čia dirbtų iki 300 profesinės karo tarnybos karių, jiems vadovautų 60 karininkų.
„Artilerijos bataliono infrastruktūrai Pajūris tiktų idealiai: matome, kur galėtų būti įrengtos kareivinės, sandėliavimo patalpos, technikos garažai, dirbtuvės, valgykla. Projekto investicija sudarytų apie 30 mln. eurų. Atsirastų darbo vietų civiliams gyventojams, nes patys kariai, kaip mes juokaujame, košės neverda. Profesinės karo tarnybos kariais galėtų tapti ir Šilalės bei aplinkinių rajonų gyventojai - tai būtų didelė paskata jaunimui pasirinkti kariškio kelią. Todėl labai tikimės, jog pritarsite šiam projektui, palaikysite mus ir ateityje gražiai bendradarbiausime“, - Šilalės savivaldybės tarybos politikams sakė pulkininkas leitenantas V. Bagdonas.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas V. Rupšys neslėpė, kad vietos naujam batalionui pasirinkimą lėmė gyventojų požiūris į valstybę, į kariuomenės stiprinimą.
„Tai buvo viena svarbiausių priežasčių, dėl ko mes ir kreipėmės, jog čia būtų kuriamas Artilerijos batalionas. Tai, kad netoli yra siena su Kaliningrado sritimi, šiais laikais nieko nereiškia. Aktuali yra kariuomenės komplektavimo problema. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra 12 tūkst. karių, iš jų maždaug 8 tūkst. - profesinės karo tarnybos. Žinant mūsų socialines garantijas bei darbo užmokestį, nėra lengva pritraukti žmones į profesinę karo tarnybą. Jei, pavyzdžiui, jiems iš Skuodo reikėtų važiuoti tarnauti į Ruklą, turbūt geriau pasirinktų darbą Anglijoje. Mes matome, jog šio regiono gyventojams kariuomenė galėtų tapti traukos centru“, - sakė Sausumos pajėgų vadas brigados generolas V. Rupšys.
Jo teigimu, Šilalei šis projektas būtų naudingas ne tik dėl didžiulių investicijų. Pajūryje vyktų statybos, naujų galimybių įgytų verslas, nes miestelyje padaugėtų žmonių, profesinės karo tarnybos kariams vadovaujantys karininkai nuomotų butus, jie naudotųsi įvairiomis paslaugomis, reikėtų maitinimo ir kt.
Generolas tikisi, kad Pajūryje įkurdintas Artilerijos batalionas taps moderniausia šalyje karine baze, į jį bus vežami iš kitų šalių atvykę svečiai.
„Ir tai ne Ostapo Benderio pranašystės. Jei jos išsipildys, visiems bus gerai“, - tarybos nariams garantavo Lietuvos kariuomenės atstovas V. Rupšys.
Kad kariškiai galėtų įsikurti Pajūryje, Šilalės savivaldybė turės investuoti maždaug 300 tūkst. Eur - tiek lėšų gali prireikti buvusios Pajūrio profesinės mokyklos bendrabučiuose esantiems socialinių būstų gyventojams iškeldinti, privačiai nuosavybei išpirkti. Sprendimus dėl Artilerijos batalionui reikalingų patalpų suteikimo taryba turėtų svarstyti balandžio viduryje.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.