Iki reformos pabaigos liko vienas žingsnis

Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavęs Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės že­mėtvarkos skyriaus vedėjas Romualdas Bukauskas politikus informavo apie numatomą žemės reformos pabaigą - ja turėtų tapti valstybės šimtmečio sukaktis, kurią švęsime ateinančių metų vasario 16 d. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Estijoje, kur žemė netapo kilnojamu objektu, nuosavybės grąžinimo procesas baigėsi dar 2000-aisiais.

Nebevažinės su išvadomis

Iki to laiko Žemėtvarkos sky­riai yra įpareigoti baigti projektuoti žemės sklypus pagal išvadas grąžinti ki­tose vietovėse turėtą nuosavybę. Pernai Šilalės žemėtvarkos skyrius priėmė 111 sprendimų grąžinti nuosavybę, suteikiant neatlygintinai žemės sklypą rajone esančiose kadastrinėse vietovėse. Tokio sprendimo, pasak R. Bu­kaus­ko, mūsų rajone laukia dar apie 200 asmenų. Dau­gu­ma jų iki šiol tikėjosi gauti sklypus didžiuosiuose miestuose. Situaciją pa­keitė vals­tybės sprendimas kompensuoti už miesto žemę mišku.

„Šilalės rajone žemės reforma iš esmės baigta - nuo­sa­vy­bė atkurta 99 proc. pre­tenden­tų, tiek pat įteisinta ir trihekta­rių - asmeninio ūkio sklypų. Liko vienas kitas gy­ven­to­jas, dėl individua­lių priežasčių negalintis baig­ti tvar­kyti doku­men­­tų“, - savi­val­­dy­bės tarybos nariams sa­kė R. Bu­kauskas.

Didžioji dalis užsilikusiųjų, pa­­­sak R. Bukausko, yra trihektarininkai. Asmeninio ūkio že­mės sklypai rajone bu­vo su­teikti 6 tūkstančiams as­me­nų. Trečdalis jų sklypus pa­dengė turima nuosavybe, tiek pat išsipirko valstybės vien­kartinėmis išmokomis. Li­kę maž­daug 2 tūkst. kaimo gyventojų arba perka asmeninės žemės sklypus, arba sudaro valstybinės žemės nuomos sutartis.

Anot R. Bukausko, išvadų „vaikščiojimas“ iš vieno Že­mė­t­varkos skyriaus į kitą baigtas sausio 15 d. Na­cio­na­li­nės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu.

„Jei kelios dešimtys tikrųjų savininkų įgaliojimus turinčių gyventojų nevažinėtų po savivaldybes ir nešniukštinėtų, kur dar galima rasti geresnių sklypų, žemės reforma gal jau ir būtų baigta. Bet čia yra toks verslas“, - mano Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjas.

Pasirodo, yra tik vienas žmogus, laukiantis sklypo Ši­lalės mieste. Bet, pasak R. Bu­kausko, šiuo metu savivaldybė negali įvykdyti įsipareigojimo jam, nes šis asmuo yra įkalinimo įstaigoje.

Didžiausias dėmesys - valstybinei žemei 

Pagrindinis Žemėtvarkos sky­riaus rūpestis dabar yra valstybinės žemės tvarkymas. Šių metų sausio 1 d. duo­me­nimis, Šilalės savivaldy­bėje žemės fondą sudarė 118 tūkst. 798 hektarai žemės, iš jos 72 tūkst. 580 ha buvo žemės ūkio naud­­menos, 36 tūkst. 400 ha - miškas. Metų pradžioje ra­jone buvo 39 tūkst. 356 privatūs sklypai, jų bendras plotas sudarė 90 tūkst. 360 ha. Vals­tybinio žemės fondo duomenimis, Ši­lalės rajone yra 751 ha apleistos - apaugusios krūmais, užpelkėjusios - žemės.

Pernai aktyviai vyko privačių namų valdų įteisinimo procesas, žmonės pirko valstybinę žemę po pastatais,  sudarinėjo valstybinės žemės nuomos sutartis žemės ūkio paskirties bei kitos paskirties žemės sklypams.

R. Bukauskas politikams aiš­kino, kad žemėtvarkininkai daug darbo turi suteikdami gyventojams sklypus laikinam naudojimui - savival­dybė žemdirbiška, beveik prie kiekvieno ūkininko laukų yra ma­žų valstybinės žemės sklypelių. Pernai iš viso išduota 720 leidimų naudoti 1305 sklypus.

Aktyviai vyksta ir kadastriniai žemės sklypų matavimai. Šilalės žemėtvarkos skyrius 2016 m. gavo 2720 kadastrinių matavimų bylų, patikrino daugiau nei dešimtadalį jų.

Nacionalinė žemės tarnyba taip pat yra įpareigota vykdyti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, didžiausią dėmesį skiriant apleistai ir nedirbamai žemei. R. Bukausko teigimu, praėjusiais metais buvo surengti 167 valstybinės žemės sklypų naudojimo patik­rinimai.

Žemės pardavimas gali griežtėti

Savivaldybės tarybos nariai norėjo sužinoti, ar Seimas neplanuoja palengvinti nuosavos žemės pardavimo procedūrų, tačiau gerų žinių Šilalės žemėtvarkos skyriaus vadovas neturėjo.

R. Bukausko teigimu, po su­sitikimo su naujuoju žemės ūkio ministru Broniumi Mar­kausku susidarė įspūdis, jog nuosavos žemės pardavimas gali būti dar labiau sugriežtintas. Pernai Šilalės žemėtvar­kos skyrius gavo 1118 pranešimų apie ketinimą parduoti žemės sklypą, parengė 305 pažymas dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemę.

Anot vedėjo, rajone nėra ūkininkų, kurie turėtų daugiau kaip 500 ha nuosavos žemės, ir negauta nė vieno prašymo iš užsieniečių, norinčių jos pirkti.

Nuo 2011 m. rugpjūčio rajono Žemėtvarkos skyrius nebepriima prašymų pirkti laisvą valstybinę žemę. 2014 m. baigti patenkinti visi anksčiau gauti prašymai.

„Dabar leidžiama įsigyti tik asmeninio ūkio paskirties že­mę, išimtys daromos tarp nuo­savų sklypų įsiterpusiems ma­žesniems nei 1 ha sklypeliams, jei prie jų nėra privažiavimo“, - sakė Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės žemėt­varkos skyriaus vadovas.

Laisvų valstybinės žemės plotų sąrašas yra skelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos puslapyje internete.

Reformą stabdo miestai

Nacionalinės žemės tarny­bos duomenimis, žemės refor­mos pabaigą stabdo didžiosios savivaldybės – kaimo vie­tovėse žemės nuosavybė jau seniai atkurta 99 proc. pre­tendentų, tuo tarpu miestuose jos dar laukia 6,3 tūkst. asmenų. Mažiausiai nuosavybės teisės į žemę yra atkurtos Vilniuje – tik 48,36 proc. ploto, nuro­dyto piliečių prašymuose, Tra­kų mieste – 64,96 proc., Pa­langoje – 82,5 proc., Kauno mies­te – 93 proc.

Iki šiol nebuvo nustatyta termino, per kurį savivaldybių institucijos atliktų joms priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose. Todėl Seimas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlytiems Žemės reformos įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama spartinti bei viešinti nuosavybės teisių at­kūrimo į žemę miestuose pro­cesą. Iki 2018 m. sausio 1 d. savivaldybės privalės identifikuoti miestų teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai piliečiams perduoti nuosavybėn neatlygintinai, sąrašą. Jis bus viešai skelbiamas savivaldybių interneto svetainėse. Iki 2019 m. sausio 1 d. bus privaloma patvirtinti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, kuriuose šie žemės sklypai bus suprojektuoti.

Žemės ūkio viceministras Ar­tū­ras Bogdanovas teigia, jog Žemės ūkio ministerija yra už­sibrėžusi nuosavybės tei­sių atkūrimo procesą baigti kaip įmanoma greičiau. Pa­sak viceministro, Seimui jau yra pateiktos įstatymo pataisos dėl žemės grąžinimo kaimo vietovėse. Teigiama, kad išvadas dėl žemės nuosavybės grąžinimo įsigiję gyventojai nenori rinktis sklypų, neva laukia geresnių arba nori gauti sklypus kadastro vie­tovėse, kuriose jau nebeliko laisvos žemės.

Viceministro tvirtinimu, siū­loma jiems parinkti sklypus priverstinai arba priverstinai sumokėti už tas vietas, kuriose jau nebėra žemės. Dėl tos pačios priežasties sustabdytas ir išvadų „keliavimas“.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.