„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Įstatymo klaida ūkininkų žemę padalijo pusiau

Vingininkų kaime gyvenanti ūkininkė  Zita Saročkienė sulaukė netikėto skambučio. Paskambino kažkoks nepažįstamas vyras ir pasiūlė pirkti nedidelį, 30 arų sklypą už pusantro tūkstančio eurų. Moteris mintyse sumetė, kad už hektarą išeitų apie 5000 eurų. Bet Šilalės rajone tokių žemės kainų kol kas nėra. 

Tačiau labiausiai nustebino ne kaina, nors ji ir atrodė fantastinė. Moters žiniomis, daugiausiai už hektarą čia buvo mokėta 2300 eurų. O 5000 - tai jau panašu į pokštą... 

Bet tai nebuvo pokštas! Iš­girdusi, kur yra tas nedidelis sklypas, Z.Saročkienė neteko žado. Tie 30 arų, pasirodo, įsi­terpę tarp jų pačių dviejų žemės sklypų! Ir dar jų nuomojama žemė! 

- Tai maždaug 10 metrų plo­čio ir apie 300 metrų ilgio ruožas, - „Šilalės artojui“ sakė Z.Saročkienė. - Mes jį nuomojome iš savo kaimynės. Tas ruo­žas - tarp mūsų dviejų labai panašių sklypų. Čia daug kas turi tokius rėžius, kurie pasiliko nuo kolūkio laikų ir buvo privatizuoti. Ir tą mūsų nuomojamą sklypą dabar kaž­koks nepažįstamas vyras siūlo pirkti. 

Kaip Saročkų nuomojama žemė atsidūrė kitose rankose? Jeigu ji parduota, tai pirmumo teisę ją pirkti turėjo būtent jie! Tačiau kodėl apie šitokią galimybę jiems niekas nepranešė?

Z.Saročkienė pradėjo domė­tis, kas ir kaip. 

- Paskambinau į vieną, į kitą advokatų kontorą ir sužinojau, jog tas sklypas yra parduotas iš varžytinių, kurios įvyko šiemet, sausio 28 d. Protokolas surašytas šių me­tų vasario 18-ąją. Sklypą už 624 eurus nusipirko viena Klaipėdos įmonė, kuri jokiu žemės ūkiu neužsiima. Pirko už 600, o dabar prašo pusant­ro tūkstančio! Bet keisčiausia, kad mums, nuomininkams ir gretimai savo žemę turintiems, apie tai nebuvo pranešta. Netgi dabar apie jokias įvykusias varžytines oficialiai mes nieko nežinome. Viskas, ką čia sakau, tėra tik telefonu surinkta informacija. Tai negi nebegalioja žemės pirkimo įstatymas? Arba galioja jis ne visiems? - klausė Z.Saročkienė. 

Ji pagalbos kreipėsi ir į Sei­mo narį Remigijų Žemai­taitį. Politikas prisipažino esąs nustebintas tokio skundo. 

- Pagal šiuo metu galiojantį LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įsta­tymą, pirmumo teisė įsigyti tą sklypą priklausytų kaip tik Z.Saročkienės šeimai, - „Ši­la­lės artojui“ teigė Seimo na­rys. - Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirmenybę pirkti turi asmuo, nuosavybės teise valdantis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jei­gu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Kokie tai reikalavimai? Pagal 2 straipsnio 1 dalį, teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgū­­džių bei kompetencijos. To­­kiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius 10 metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo san­dorio sudarymo die­nos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naud­menas bei pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. 

Ūkininkai Saročkai visiškai atitinka tuos reikalavimus. Tai kodėl jiems nebuvo suteikta pirmumo teisės ir net nepranešta apie varžytines? 

- Kai pradėjau domėtis, su­­ži­nojau keistą dalyką. Pasirodo, prieš metus Lietuvos Aukš­čiausiasis Teismas priėmė nu­­tartį, kuri yra pripažinta kaip formuojanti praktiką, ki­taip sakant, yra privaloma, rengiant varžytines. Ta Aukščiausiojo Teismo nutar­timi buvo nustatyta, jog toks teisinis reguliavimas, kuris suteikia pir­mu­mo teisę pirk­ti žemę ar akcijas, negali bū­ti taikomas, jeigu turtas parduodamas iš varžytinių. Tokiu būdu siekiama, kad išvaržomas turtas būtų parduodamas kuo brangiau ir kad kuo daugiau kreditorių atgautų savo pinigus. Tačiau Vingininkų pavyzdys parodė, jog tokiu būdu prieinama iki absurdo - kitam žmo­gui parduotas siauras ruo­želis, įsiterpęs tarp dviejų sklypų. Kaip tame siaurame ruoželyje ūkininkauti? Kaip apsisukti su padargais? Vadinasi, reikia, kad atsirastų nuostata, jog pirmumo teisė išlieka ir tuomet, kai iš varžytinių parduodamas besiribojantis sklypas. Tokiu atveju jo savininkai galėtų įsigyti išvaržomą plotą už varžytinėse pasiūlytą didžiausią kainą, - įsitikinęs politikas. 

Kaip tai atrodytų praktiškai? Tarkime, už žemės sklypą Vingininkuose per varžytines buvo pasiūlyta didžiausia kaina - 600 eurų. Antstoliui atsirastų pareiga per 10 darbo dienų informuoti gretimų sklypų savininkus apie parduodamą žemės sklypą. Jeigu jie per 5 darbo dienas neišreikštų noro jį pirkti už nurodytą sumą, sklypas būtų parduodamas tam varžytinių dalyviui, kuris ir pasiūlė tuos 600 eurų. Tokiu būdu būtų pasiekta aukščiausia var­žytinių kaina ir išsaugota ūkininkų teisė sujungti savo sklypus. 

- Kada įsigalios šita tvarka? - teiraujamės parlamentaro. 

- Kai Seimas priims tokią įstatymo pataisą. Tačiau jos dar nėra, todėl būtinai ją pateiksiu, - pažadėjo Seimo na­rys.

Petras DARGIS

Atnaujinta Penktadienis, 08 Balandis 2016 10:48