„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Vandens pramogos labiausiai rūpi valdžiai

Savivaldybės tarybai praėjusių metų veiklos ataskaitą pateikusi Šilalės sporto mokyklos direktorė Gitana Jurgutienė net nebandė slėpti, kad daugiau kaip 12 milijonų litų (apie pusketvirto milijono eurų) kainavęs Sporto ir laisvalaikio centras šilališkių kol kas ypatingai nedomina - didžioji dalis gyventojų, tarp kurių ir politikai, baseino nelanko, tad jame dažniausiai pramogauja atvažiuojantieji iš kitų rajonų.

Išgyventi padeda projektai

Šilalės sporto mokyklos ad­mi­nistruojamo baseino lankomumas, o tuo pačiu ir atsiperkamumo klausimas aptariamas kone kiekviename savivaldybės tarybos posėdyje. Prieš mėnesį politikai sprendė, kaip Sporto mokykla turėtų naudoti už paslaugas ba­seine surinktas lėšas, todėl natūraliai iškilo klausimas, kiek pinigų nuo rugsėjo, kai jis buvo atidarytas, įstaiga surinko. Pateikti tikslių skaičių tąsyk negalėjo nei savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Danguolė Vėlavičiutė, nei rajono meras Jonas Gudauskas. Valstybės tarnautoja tikino, jog pernai baseino lankytojai Sporto mokyklos kasą papildė maždaug 60 tūkst. Eur, o šiemet planuojama gauti apie 200 tūkst. Eur.

Labai netikslios pasirodė ir rajono mero J.Gudausko žinios. Jis teigė, kad baseiną eksploatuojanti Sporto mokykla per mėnesį uždirbanti 2 tūkst. Eur pelno. Pasak me­ro, baseinas vasarą kurį laiką nedirbs, to­dėl reikia susirinkti rezervą. Kiek jo bus, esą priklauso nuo visų - taip pat ir nuo tarybos narių.

„Jei reikėtų pakelti ranką, kiek tarybos narių apsilankė baseine, turėtumėte raudonuoti“, - protino politikus J.Gu­dauskas.

Į posėdį atskubėjusi G.Jur­gu­tienė taip pat nieko konk­retaus nepaaiškino. Gal klau­simas apie pinigus ją užklupo netikėtai, gal dar nebuvo suskaičiavusi pernykščių pa­ja­mų bei išlaidų, bet ir jos in­formacija pasirodė ne pati tiksliausia. Direktorės žiniomis, per keturis praėjusių metų mėnesius už apsilankymą baseine įstaiga surinko 92 tūkst. Eur, o baseino priežiūrai bei darbuotojų atlyginimams išleido 90 tūkst. Eur.

Pasak G.Jurgutienės, per sa­vaitę baseino lankytojai Spor­to mokyklai palieka 9,2-9,5 tūkst. Eur. Nors suma atrodo didelė, vien už elektrą reikia sumokėti apie 5 tūkst. Eur. O kur dar patalpų šildymas, vandens dezinfekavimas, dar­buotojų atlyginimai? Beje, dau­gumos darbuotojų jie yra tik minimalūs, geriausiu atveju pridedamas vienas kitas euras už darbą su projektais. Toks užmokestis, žinia, netenkina specialistų, todėl jau pasikeitė bene 50 proc. baseiną aptarnaujančių žmonių.

Direktorė džiaugėsi, jog iš­gyventi padeda projektai - baseine aktyviai lankosi Tau­ra­gės moksleiviai, sveika­tinimo projekte dalyvauja neįgalieji, neformalaus ugdymo lėšomis plaukti mokomi mūsų rajono vaikai.

„Vasarą lankytojų dar su­ma­­žės. Skaičiavome pagal ketu­rių mėnesių pajamas, o šie­met dirbsime dešimt mėnesių, to­dėl kaip bus, dar ne­ži­no­me“, - nuoširdžiai pripažino G.Jur­gutienė.

Vos suduria galus

Sporto mokyklos direktorei pateikus ataskaitą, paaiškėjo, kad baseinas vos suduria galus - per pirmuosius keturis darbo mėnesius pajamos išlaidas viršijo vos 2,5 tūkst. Eur. Baseino problemomis nuolat besidomintys tarybos nariai konstatavo, jog padėtis iš tiesų yra liūdnoka.

„Savame kieme pranašu nebūsi“, - neslėpė G.Jurgu­tienė.

Direktorės tvirtinimu, apie 80 proc. baseino lankytojų - ne šilališkiai, todėl tarybos nariai esą turėtų parodyti gyventojams pavyzdį. Tačiau į šią jos pastabą reagavęs Algirdas Meiženis gynėsi, kad ne kartą buvo baseine, bet jo niekas neklausė, iš kur atvyko. Todėl direktorė negalinti nustatyti, kokia lankytojų dalis yra Šilalės rajono gyventojai.

„Mūsų rajono gyventojai ba­sei­ne beveik nesilanko, ir tie 20 proc. - projektinės lėšos, kurias gauname, ugdydami vaikus“, - garantavo G.Jurgutienė.

Prieš atidarant pirmąjį, kaip skelbė rajono vadovai, Spor­to ir laisvalaikio cent­rą Že­maitijoje, ekonomistai su­skai­­čiavo, kad jei per dieną jame apsilankytų 166 pramo­gautojai, per metus Sporto mo­kyklos biudžetas pasipil­dy­tų 272 tūkst. Eur.

Tačiau dar nepradėjus baseinui veikti, jau buvo aišku, jog surinktų pajamų jam išlaikyti neužteks. Keturiolikos darbuotojų atlyginimams per metus reikia 82 tūkst. Eur, o iš viso baseino eksploatacija turėtų kainuoti apie 513,3 tūkst. Eur. Jeigu šiemet planuojama surinkti 200 tūkst. Eur pajamų, nesunku suskaičiuoti, kiek teks pridėti savivaldybei iš biudžeto.

Sveikatai pakenkė chloras?

Savivaldybės vadovai pirštu bado į politikus ir visais įmanomais būdais ragina juos apsilankyti baseine, palikti ten bent kelis eurus. Tačiau ne visi pasiryžusieji vandens pra­mogoms grįžo iš baseino laimingi. Teigiama, jog ne vieną plaukiką jau išbėrė, kitus baseine pradėjęs kankinti dusulys, ašarojančios akys, pasireiškę kitokių alergijų.

Plaukimo entuziastai aiškina, kad tokių reakcijų priežastis - chemiškai apdorotas vanduo.

„Mūsų baseine vandens ne­keičia, nes filtruoja“, - sakė jau senokai baseino atsisakiusi, bet vis dar nemalonių bėrimų  neišsigydžiusi viena šilališkė. Pasak jos, gydomieji tepalai kainavo gerokai brangiau nei keli pasiplaukiojimai.

Šilalės sporto mokyklos di­rektorės G.Jurgutienės atas­kaitoje nurodoma, jog che­mijai ir dezinfekcijai per ke­turis mėnesius išleista net 12,1 tūkst. Eur. Suma - didžiulė, tad ir priemonių turėtų būti sunaudota nemažai. Gal jos kenksmingos sveikatai, su­kelia alergijas?

Šilalės sporto mokyklos va­dybininkė Janeta Justaitė informavo, kad vanduo yra dezinfekuojamas chloru.

„Kokia žmogaus reakcija į šią medžiagą, priklauso nuo individualių sveikatos savybių. Nemažai alergiškų žmonių, prieš eidami į baseiną, išgeria specialių vaistų“, - tikino J.Justaitė.

Vadybininkė pripažino, jog nusiskundimų girdėjo ir baseino personalas - alergine reakcija į chlorą skundėsi ir suaugusieji, ir vaikai. Kad tokių nutikimų būtų mažiau, baseino darbuotojai domisi kitomis dezinfekcinėmis medžiagomis, ruošiasi vykti į jas pristatantį seminarą.

„Vanduo baseinuose cirkuliuoja, bet jis nėra keičiamas nuolat, tai daroma pakankamai retai, todėl chloras reikalingas bakterijoms sunaikinti. Didžiųjų baseinų vanduo yra išleidžiamas kartą per metus, sūkurinių vonių ir mažesnių baseinų – bent kas tris mėnesius. Tokie yra higienos normų reikalavimai“, - „Šilalės artoją“ informavo Visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmie­nė.

Chloras veikia odą, kvėpavimo takus, gleivinę. Nuo per didelės jo koncentracijos parausta bei peršti akys, gerklė. Žmogus netgi gali painioti šiuos simptomus su peršalimu. Chloras vandenyje jungiasi su žmonių prakaitu, šlapimu, muilo, kosmetikos likučiais. Kai kurie šių junginių turi ypač dirginantį poveikį.

Daiva BARTKIENĖ

Atnaujinta Antradienis, 19 Balandis 2016 08:55