Rinkliavos nemokės tik religinės bendruomenės
Nuo liepos 1 d. įsigaliojusi dvinarė rinkliava už atliekų tvarkymą kišenes labiausiai patuštins daugiabučių namų ir kaimo gyventojams. Birželio mėnesį savivaldybės taryba nustatė lengvatas tiems, kurie butuose gyvena po vieną ar du, sumažino kintamąją rinkliavos dalį gyvenantiesiems toliau nei puskilometrį nuo atliekų surinkimo vietų. Tačiau pastovią rinkliavos dalį turės mokėti visi, išskyrus religines bendruomenes – valdžios sprendimu, bažnyčios nuo jos visiškai atleistos.
Apmokestins mažesnį plotą
Lengvatos nėra politikų geranoriškumo išraiška – jos buvo ir anksčiau, bet, pabrangus rinkliavai, tapo dar svarbesnės. Įstatymas numato, jog mokestis už atliekų tvarkymą negali būti didesnis nei 1 proc. šeimos pajamų, todėl, nenumatę lengvatų, politikai būtų užkrovę savivaldybės administracijai prievolę sukurti kompensavimo mechanizmą ir gerokai pridėję papildomo darbo.
Priiminėjant sprendimą dėl dvinarės vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą įvedimo, bene daugiausiai klausimų kilo dėl po vieną ir du gyvenančių asmenų. Iki šiol vienas mieste gyvenęs žmogus už atliekų tvarkymą mokėjo 17 eurų, kaime – 13 Eur. Įvedus dvinarę rinkliavą, vienam gyvenančiam asmeniui tektų mokėti 33 Eur, dviem – 45 Eur. Vadinasi, mokestinė našta padidėtų bene dvigubai.
Todėl rajono meras Jonas Gudauskas sudarė politikų ir valdininkų darbo grupę lengvatoms nustatyti. Pasiūlyta pataisyti 26 rinkliavos nuostatų punktą ir jame numatyti, kad vienas deklaruotas asmuo moka ne daugiau kaip už 50 kv. metrų, o dviese – ne daugiau kaip už 70 kv. m būsto. Maksimalus apmokestinamas plotas yra 100 kv. m.
Taip pat buvo siūloma išsaugoti lengvatas, iki šiol galiojusias pagal atstumą nuo atliekų surinkimo vietos. Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) vadovų paprašyta suskaičiuoti bei pateikti informaciją, kiek žmonių gautų lengvatas ir kiek jos kainuotų rajono biudžetui.
Lengvatų kaina - tūkstančiai
Iš TRATC rašto matyti, jog iki šiol rinkliava 30 proc. buvo sumažinta 129 nekilnojamojo turto savininkams, gyvenantiems toliau nei puskilometris nuo atliekų surinkimo vietos. Toliau nei 2 kilometrai gyvena ir 50 proc. rinkliavos lengvata naudojosi 79 rajono gyventojai. Suskaičiuota, kad jei jiems išliktų tokios pat kintamosios rinkliavos dalies lengvatos, rajono biudžetas per metus negautų 2662 Eur.
Rašte nurodyta, kiek biudžetui kainuotų ir religinių bendruomenių atleidimas nuo mokesčio už atliekas. Bendras rajono bažnyčių plotas sudaro daugiau nei 8 tūkst. kv. m, todėl joms per metus reikėtų sumokėti 243 Eur pastoviosios ir 1216 Eur kintamosios rinkliavos dalies.
Tauragės RATC duomenimis, iki įvedant dvinarę rinkliavą, kaip vienas būste deklaruotas asmuo už atliekų tvarkymą mokėjo 1870 rajono gyventojų. Iki 50 kv. m būste gyvena 376, didesniame – 1494 asmenys. Per metus jie turėtų sumokėti 27 tūkst. 826 Eur pastoviosios rinkliavos dalies. Sumažinus kintamąją dalį, rajono biudžetas netektų 8950 Eur.
Dviese gyvenamąją vietą deklaravo ir pagal gyventojų skaičių rinkliavą už atliekų tvarkymą iki šiol mokėjo 1427 nekilnojamojo turto savininkai. Mažesniame nei 70 kv. m būste gyvena 417, didesniuose – 1010 rinkliavos mokėtojų. Per metus jie turėtų sumokėti 24 tūkst. 703 Eur pastoviosios dalies, o lengvata sudarytų 4839 Eur.
Pakelis cigarečių - brangesnis
Didžiausios diskusijos dėl lengvatų virė Kaimo reikalų bei Aplinkosaugos ir komunalinio ūkio reikalų komitetų posėdžiuose. Savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibelienė informavo, kad, sumažinus apmokestinamą būstų plotą vienam asmeniui iki 50 kv. m, o dviem – iki 70 kv. m, biudžetas neteks beveik 13,8 tūkst. Eur, tačiau gyventojams rinkliava vis tiek pabrangs: vieniši žmonės, net ir sumažinus apmokestinamą plotą, per metus už atliekų tvarkymą turės sumokėti 22 Eur.
„Turime 114 tūkst. Eur skolą vežėjui“, - priminė savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus ir siūlė tarybos nariams spręsti, ar socialiai teisinga buvo senoji tvarka, kai šilališkiai mokėjo gerokai mažiau už visų kitų aplinkinių savivaldybių gyventojus.
„Mūsų žmonės mokėjo pigiausiai Lietuvoje. Pagalvokite patys: 13 Eur per metus už atliekų surinkimą kaime – vos po eurą per mėnesį, kai reikia jas paimti, nuvežti į sąvartyną ir sutvarkyti. Dabar bus 22 Eur – vos ne dvigubai, bet irgi neišeis nė po 2 Eur per mėnesį. Cigarečių pakelis daugiau kainuoja, bet dėl to jokios problemos nėra“, - savo požiūrį į mokesčius dėstė meras J. Gudauskas.
Pasak jo, 2012 m. įvedus rinkliavą, paaiškėjo, kad rajone buvo tvarkoma tik penktadalis atliekų, todėl reikėjo kelių metų, jog žmonės priprastų šiukšles krauti į konteinerius, o ne vežtų į mišką ar verstų pakelėse.
Deja, deja, ne viskas taip gražu, kaip merui atrodo: „Šilalės artojas“ nuolat skelbia nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad nei grioviuose, nei pamiškėse šiukšlių vis dar netrūksta...
Objektyvi tiesa – tik bažnyčioms
Taryba pritarė Tado Bartkaus pasiūlymui atleisti toliau kaip 500 m nuo atliekų surinkimo vietų gyvenančius rinkliavos mokėtojus 50 proc., o toliau kaip 2 km – nuo 80 proc. kintamosios rinkliavos dalies. Gal opozicijos pasiūlymas ir nebūtų taip draugiškai sutiktas, jei ne Šilalės dekano kun. Narsučio Petriko visų dekanato kunigų vardu pateiktas prašymas atleisti bažnyčias ne tik nuo kintamosios, bet ir nuo pastoviosios rinkliavos dalies – 3 centų už kv. m. Pasak dekano, iki šiol bažnyčioms rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėti nereikėjo, visiškai nuo mokesčio religines bendruomenes atleido Vilniaus, Jurbarko, Plungės bei kitos savivaldybės.
„Atleisdami religinės paskirties objektus nuo visos vietinės rinkliavos, jūs liekate prie pozityvios praktikos, suprantant bažnyčios visuomeninę misiją ir objektyvią tiesą, kad bažnyčios neturi tokios paskirties atliekų“, - į politikus apeliavo kun. N. Petrikas.
Visos rajone esančios parapijos už atliekų tvarkymą per metus turėtų sumokėti vos apie porą šimtų kintamosios ir virš tūkstančio Eur pastoviosios rinkliavos, tačiau politikai be jokių diskusijų patenkino dekano prašymą ir atleido religines bendruomenes nuo mokesčio. Tokį poelgį galima vertinti kaip paramą bažnyčiai. Bet lygiai taip pat galima svarstyti, ar tikėjimo tarnai neturėtų solidariai su tikinčiaisiais prisiimti visuomenei tenkančią naštą.
Tuo labiau, kad komunalinių atliekų nekaupia ir pramonės, žemės ūkio paskirties pastatus turinčios įmonės bei ūkininkai, tačiau jiems rinkliava bus skaičiuojama be jokių lengvatų.
Daiva BARTKIENĖ