„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

„Mėgstu gyvenimą! Čia yra ką veikti!“ (R. Šeiksas)

Žemaitijai – 800! Puoselėti žemaičių istoriją, etnokultūrą, tradicijas – toks buvo mūsų kelionės į saviugdą tikslas. Mūsų nuotykiai prasidėjo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre. Čia ne tik susipažinome su mūsų kraštui būdingais augalais, bet išgirdome įdomių istorijų apie žemaičių buities namų daiktus bei įrankius. 

Kiekvienas galėjome pamėgin­ti velti šlapiuoju būdu su karštu vandeniu ir muilu ir po geros valandos rankose laikėme po nuostabų atsiminimą – veltinį muiliuką. Antrąją stovyk­los dieną iškeliavome į Žemaitijos mu­zie­jų „Alka” Tel­šiuo­­se. Pir­moji eduka­ci­ja 

prasidėjo „slap­to­jo­je mo­kyk­loje“, ku­rio­je suži­no­jome įdomių faktų apie Že­mai­ti­ją, Lie­tuvos is­to­riją, iš­gir­do­me daug pasako­ji­mų, kaip spaudos drau­di­­mo laikotarpiu vai­kai buvo mokomi lie­tu­vių kalbos, skaitėme se­nuosius raš­tus, ra­šy­tus žemaičių kalba. Prie mūsų istorijos prisilietėme ranka – Lie­tuvos himną užrašėme žąsies plunks­na.

Platelių dvare susipažinome su išlikusiais XIX a. archyvais, kurie byloja apie to meto istoriją, grafaitės Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Guf­jė, to meto  rašytojos, gyvenimą. Žemaitijos kaimo ekspozicijos muziejuje svarbiausias uždavinys buvo pamatyti liaudies buitį natūralioje aplinkoje, išsaugotus autentiškus liaudies architektūros pamink­lus, pažinti etninį paveldą. Pynėme draugystės juostas, bandėme austi, o dieną užbaigėme trumpa ekskursija po Telšius. 

Stovyklautojai lan­kė­­si ir Mo­lėtų etnokos­mologijos muziejuje. Edu­­kacinėje klasėje iš­­girdome ne tik įdomių faktų apie šviesos sklidimą, bet stebė­jo­me įvairius fizikinius bandymus su šviesa. Ekskursijos vadovas pri­­statė žmonijos ryšius su kosminiu pa­sauliu: senuosius et­ninius ryšius, pasaulio matavimus, kalendorius, astronomiją, kos­monautiką, nežemiš­kos gyvybės paiešką, apžiūrėjome didžiau­sią Baltijos šaly­se me­teoritų kolek­ci­ją. Ga­liausiai pakilome į ap­žvalgos aikštelę 30 met­rų aukštyje, iš kur at­siveria įspūdingas vaiz­das: 6 ežerai, La­ba­no­ro girios panora­ma. 

Dar viena diena pra­sidėjo ekstrema­lia pramoga – išvykome į Sie­tuvos kūlgrindą Varnių regioniniame parke. Bridome per pelkę senuoju protėvių taku. Drauge nusprendėme,  jog  būtina šį žy­gį įveikti ir naktį! Gamtos stebuklų norėjome pamatyti dau­giau, todėl iškeliavome į Ka­manų valstybinį rezervatą Akmenės rajone. Jis įsteigtas 1979 m., siekiant išsaugoti didžiausių ir vertingiausių šiaurės Lietuvos molingų lygumų kompleksą su jam būdingomis morfologinėmis formomis, augalija bei gyvūnija. Diena buvo ilga, tačiau kiek­vienas jausmas ir buvimas kar­tu nuovargį nuvijo į šoną. 

Vėl grįžę į Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros cent­rą kepėme čirvinius blynus senoviniu būdu – ant krosnies, mėgavomės jais, pagardinę naminėmis braškė­mis. Žemaičių nacionalinia­me parke, kuris įsteigtas 1991 m., siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijas, aplankėme piliakalnių komp­leksą. Po ilgų kelionių užsukome ir į Paršežerio stovyklavietę, kurioje organizavome  tink­linio varžybas.   

Manome, jog vertingiausia stovyklos dalyvių patirtis – suvoktas bei įsisąmonintas pasididžiavimas, kad esame žemaičiai. 

Galbūt kitąmet prie šios stovyklos prisijungsi ir Tu?

Raminta RUDZINKOVIENĖ 

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos socialinė pedagogė

 AUTORĖS nuotr.

Atnaujinta Pirmadienis, 02 Rugsėjis 2019 11:27