„Mėgstu gyvenimą! Čia yra ką veikti!“ (R. Šeiksas)
Žemaitijai – 800! Puoselėti žemaičių istoriją, etnokultūrą, tradicijas – toks buvo mūsų kelionės į saviugdą tikslas. Mūsų nuotykiai prasidėjo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre. Čia ne tik susipažinome su mūsų kraštui būdingais augalais, bet išgirdome įdomių istorijų apie žemaičių buities namų daiktus bei įrankius.
Kiekvienas galėjome pamėginti velti šlapiuoju būdu su karštu vandeniu ir muilu ir po geros valandos rankose laikėme po nuostabų atsiminimą – veltinį muiliuką. Antrąją stovyklos dieną iškeliavome į Žemaitijos muziejų „Alka” Telšiuose. Pirmoji edukacija
prasidėjo „slaptojoje mokykloje“, kurioje sužinojome įdomių faktų apie Žemaitiją, Lietuvos istoriją, išgirdome daug pasakojimų, kaip spaudos draudimo laikotarpiu vaikai buvo mokomi lietuvių kalbos, skaitėme senuosius raštus, rašytus žemaičių kalba. Prie mūsų istorijos prisilietėme ranka – Lietuvos himną užrašėme žąsies plunksna.
Platelių dvare susipažinome su išlikusiais XIX a. archyvais, kurie byloja apie to meto istoriją, grafaitės Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė, to meto rašytojos, gyvenimą. Žemaitijos kaimo ekspozicijos muziejuje svarbiausias uždavinys buvo pamatyti liaudies buitį natūralioje aplinkoje, išsaugotus autentiškus liaudies architektūros paminklus, pažinti etninį paveldą. Pynėme draugystės juostas, bandėme austi, o dieną užbaigėme trumpa ekskursija po Telšius.
Stovyklautojai lankėsi ir Molėtų etnokosmologijos muziejuje. Edukacinėje klasėje išgirdome ne tik įdomių faktų apie šviesos sklidimą, bet stebėjome įvairius fizikinius bandymus su šviesa. Ekskursijos vadovas pristatė žmonijos ryšius su kosminiu pasauliu: senuosius etninius ryšius, pasaulio matavimus, kalendorius, astronomiją, kosmonautiką, nežemiškos gyvybės paiešką, apžiūrėjome didžiausią Baltijos šalyse meteoritų kolekciją. Galiausiai pakilome į apžvalgos aikštelę 30 metrų aukštyje, iš kur atsiveria įspūdingas vaizdas: 6 ežerai, Labanoro girios panorama.
Dar viena diena prasidėjo ekstremalia pramoga – išvykome į Sietuvos kūlgrindą Varnių regioniniame parke. Bridome per pelkę senuoju protėvių taku. Drauge nusprendėme, jog būtina šį žygį įveikti ir naktį! Gamtos stebuklų norėjome pamatyti daugiau, todėl iškeliavome į Kamanų valstybinį rezervatą Akmenės rajone. Jis įsteigtas 1979 m., siekiant išsaugoti didžiausių ir vertingiausių šiaurės Lietuvos molingų lygumų kompleksą su jam būdingomis morfologinėmis formomis, augalija bei gyvūnija. Diena buvo ilga, tačiau kiekvienas jausmas ir buvimas kartu nuovargį nuvijo į šoną.
Vėl grįžę į Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centrą kepėme čirvinius blynus senoviniu būdu – ant krosnies, mėgavomės jais, pagardinę naminėmis braškėmis. Žemaičių nacionaliniame parke, kuris įsteigtas 1991 m., siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Žemaitijos teritorijas, aplankėme piliakalnių kompleksą. Po ilgų kelionių užsukome ir į Paršežerio stovyklavietę, kurioje organizavome tinklinio varžybas.
Manome, jog vertingiausia stovyklos dalyvių patirtis – suvoktas bei įsisąmonintas pasididžiavimas, kad esame žemaičiai.
Galbūt kitąmet prie šios stovyklos prisijungsi ir Tu?
Raminta RUDZINKOVIENĖ
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos socialinė pedagogė
AUTORĖS nuotr.