Atostogų kryptis - Bulgarija

Vis dažniau lietuviai atostogoms renkasi saulėtąją Bul­gariją. Ši šalis maloniai stebina kainų ir kokybės san­tykiu ir turi ką pasiūlyti tiek norintiesiems ramiai iš­tiesti kojas prie jūros, tiek trokštantiesiems daug pa­matyti, sužinoti bei patirti nuotykių. Apie Bulgariją, jos lankytinas vietas, vertybes bei kontrastus „Šilalės artojo“ skaitytojams pasakoja šioje šalyje jau ketverius metus gyvenanti žurnalistė Justina Mikeliūnaitė.

Ši Balkanų valstybė stebina savo kontrastais – nuo prabangių viešbučių ar modernių verslo centrų iki net sostinės gatvėmis arklių traukiamais mediniais vežimais riedančių romų; nuo triukšmingų kurortų iki nykstančių kaimų; nuo itin mažų minimalių atlyginimų ir valdžią keikiančių taksistų iki daugybės gyvenimu besidžiaugiančių žmonių bei nuolat pilnų lauko kavinių. Taigi čia atvykus kad ir trumpų atostogų, galima rasti išties skirtingų dalykų.

Mėgstamiausia lietuvių kryp­­tis – pajūris. Juodosios jūros pakrantė driekiasi beveik 400 kilometrų, joje įsikūrę kelios de­šimtys kurortinių miestelių, tad laisvų vietų nakvynei įmanoma rasti net pačiame sezono įkarštyje, o kainos prasideda nuo 10 eurų žmogui (nuomojantis privačiai). Tačiau jei mėgstate planuoti atostogas iš anksto ir jaustis užtikrinti ar keliaujate su mažais vaikais, verta rinktis Lietuvos turizmo agentūrų siūlomus kelionių paketus su „viskas įskaičiuota“.

Tiesioginiai skrydžiai – tik vasarą 

Vasarą iš Vilniaus oro uosto (tiesa, šiemet jis mėnesiui uždaromas dėl remonto, ir visi skrydžiai nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. bus vykdomi iš Kauno) turistai tiesioginiais reisais skraidinami į Varnos arba Burgaso oro uostus, į kelionės paketą dažniausiai įeina nakvynės, maitinimas, per­vežimas iš/į oro uostą.

Vis dėlto, kad ir kaip viliojančiai atrodytų viešbučio nuotraukos, derėtų pasidomėti ir situacija už jo teritorijos. Jei kelionių organizatorius siūlo itin mažą kainą, patik­rinkite, kur tas viešbutis yra: kurorte, kuriame galėsite išeiti pasivaikščioti, pramogauti, ar užmiestyje, už kurio tvoros – apleistos dykynės.

Keliaujant savarankiškai, taip pat vasaros sezonu patogu skristi tiesiai į pajūrį, o nak­vynę galima susirasti vietoje arba iš anksto rezervuoti, naudojantis viešbučių rezervavimo sistemomis internete. Ten, kur yra laisvų kambarių, dažniausiai kabo lentelės su užrašu: „Свободни стаи“ arba „Свобидни квартири“. Tiesa, jei vykstate su didesne kompanija, geriau nakvynę užsisakyti iš anksto, kad netektų nakvoti skirtingose vietose ar kas kelias naktis kraustytis.

Lankytinos vietos – nuo muziejų iki gamtos stebuklų

Bulgarija garsėja ne tik maloniu klimatu, bet ir turtinga istorija bei kultūra, o vietiniai juokauja, jog verslininkai jau baiminasi pradėti statybas, nes dažnai būtent taip atrandami dar neištyrinėti istoriniai klodai, ir vietoje planuotų statybų pradedami archeologiniai kasinėjimai. Atostogaujant pajūryje, priklausomai nuo kurorto, verta aplankyti Nesebaro bei Sozopolio senamiesčius, antikinę istoriją menančius Achtopolio (90 km į pietus nuo Burgaso) pakrantes ir muziejų, Balchiko botanikos sodą, Aladža olų vienuolyną (4 km nuo Auksinių kopų), Kaliakros iškyšulį. Burgase – Istorijos ir etnografijos bei Gamtos ir mokslo muziejus, Meno galeriją, Operos rūmus. Varnoje tikrai sudomins Romėnų termas, datuojamas II-III a., Soboras. Pajūryje įsikūręs ir unikalus, vienintelis šalyje Devnia mozaikų muziejus, kuriame saugomos Romėnų bei ankstyvosios Bizantijos mozaikos, o Strandžos gamtos parke – veikiantis Goliamo Bukovo „Gaivinamosios versmės“ vienuolynas.

Ieškantiesiems istorinių vietų ir gilesnės pažinties su bulgarų tracidijomis bei kultūra rekomenduojama apsistoti Nesebaro, Sozopolio, Bialos, Achtopolio, Carevo miesteliuose, o mėgstantiesiems pramogas – siautulingu naktiniu gyvenimu garsėjančiame Saulėtame Krante.

Jei tikslas yra ne tik pasilepinti pajūryje, verta pagalvoti apie kelionę automobiliu.

Vykstant su šeima ar draugų kompanija, toks pasirinkimas ne tik pigesnis nei skrydžiai, bet ir suteikia galimybę susiplanuoti kelionę per Europą, aplankyti kelias šalis bei pamatyti daugiau Bulgarijos regionų. Taip pat galima skristi į Sofiją. Deja, iš Lietuvos tiesioginių skrydžių nėra, artimiausias tiesioginis – iš Varšuvos. Galima į Sofiją vykti autobusu. Šiltuoju sezonu dukart per savaitę, o nuo rudens - kartą per dvi savaites vykdomas tiesioginis „Ecolines“ maršrutas Ryga-Sofija. Stojama Panevėžyje, Vilniuje, Kaune. Kelionė tęsiasi per Lenkiją, Slovakiją, Austriją, Vengriją, Serbiją ir trunka beveik dvi paras.

Unikalių patirčių – į Bulgarijos kaimą 

Susipažinti su Sofija padės kasdien dukart savanorių gidų vedamos ekskursijos ang­lų kalba. Iš sostinės tiek automobiliu, tiek vietiniais au­to­busais pa­togiai pasieksite Plovdivą bei Veliko Tarnavo (abu šie miestai garsėja įspūdingais senamiesčiais). Taip pat verta aplankyti kalnuose, nacio­naliniame parke, įsikūrusį Rilos vienuolyną, pasikelti žygiui ir pamatyti 7 Rilos ežerus, užsukti į vynais garsėjantį Melniką, Rupite, kur įamžintas aiškiaregės Vangos atminimas, praeiti nors viena ola. O žiemą neabejingiems kalnams bei slidinėjimo malonumams patartina išbandyti Bansko kurortą. Norintiesiems unikalios patirties siūloma ge­gužės pa­bai­go­je apsilankyti bulga­riškų ro­žių plantacijose. Kai kurie ūkiai tuo metu ieško pagalbininkų ankstyvą rytą skinti žied­lapius (iš jų ga­minamas rožių aliejus kosmetikai) mainais už įspū­džius ar ve­da ekskursijas už nedidelį mokestį.

Bulgarijoje vis dar išlikusi piemenų tradicija, ir samdomas žmogus arba bendruomenės nariai pasikeisdami dažnai gano viso kaimo ožkas, avis ar karves. Išklydę iš turistinių takų, nepabijokite užsukti į vietinį kaimą, atsigerti kavos vietiniame bare su keliais plastmasiniais stalais prie kaimo parduotuvės. Vietiniai žmonės – svetingi, šnekūs ir šilti, dažnai galintys papasakoti daugiau nei gidai. Bulgarų kalba priklauso slavų kalbų grupei ir šiek tiek panaši į rusų, tad net jei nauji pažįstami entuziastingai kalbės apie save ir savo šalį tik gimtąja kalba, tikėtina, kad jei mokate rusų, bent dalį jų pasakojimo suprasite. Svarbu žinoti, jog bulgarai - vienintеlė tauta, kurie sakydami „taip“ purto galvą į šonus ir linksi, jeigu nepritaria. Neapsigaukite.

Būtinai paragaukite vietinio natūralaus jogurto, naminio brinzos sūrio, taurę vyno ar gurkšnelį rakijos. Šis iš vynuogių gaminamas gėrimas gali siekti ir 60 laipsnių, tad būkite atsargūs.

Šalis turi ką pasiūlyti visais metų laikais ir gerokai daugiau, nei tik paplūdimius bei šiltą jūrą. Tiesa, jei esate pasyvaus poilsio mėgėjas ir svajojate apie deginimąsi ir bangas, geriausia keliauti liepą arba rugpjūtį. Tokiu metu geras oras yra garantuotas, o jei ir užklups lietus, jis tikrai netruks ilgai. Pigiau apsistoti galima rugsėjo pradžioje, kai oras dar taip pat džiugina, tačiau naktys jau vėsokos.

Justina MIKELIŪNAITĖ

AUTORĖS nuotr.

Atnaujinta Antradienis, 04 liepos 2017 10:34