Šilalės rajonas tapo turtingesnis – atrasta nauja kūlgrinda

Pagal šiemet pasirašytą sutartį tarp Klaipėdos uni­ver­siteto (KU) ir Šilalės rajono savivaldybės, ant Med­vėga­­lio, aukščiausios Žemaitijos kalvos, me­nan­­čios se­­niausią čia gyvenusių žemaičių istoriją, dvi savai­tes vyko KU studentų Baltijos regiono mokomoji-pa­žinti­­nė praktika. Jos tikslas, pasak praktikos vado­vo doc. dr. Gintauto Zabielos, - tirti dar niekada ne­­tirtą paslaptin­gą­ją Medvėgalio kūlgrindą, paieškoti Medvėgalio pi­liakal­nio senųjų žmonių gyvenimo pėd­sakų ir taip pa­siruošti kitų metų ekspedicijai.

Aukščiausias Žemaitijos piliakalnis pritraukė būrį jaunųjų archeologų ne tik iš KU: ekspedicijoje dalyvavo ir Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos vasaros stovyklos „Vėliukai archeologų šalyje“ dalyviai. Jaunieji kasinėtojai buvo apsistoję Karūžiškės dvare, kur, kol vyko tyrinėjimo darbai, praleido dvi savaites.

Praktikos vadovas džiaugėsi dideliu vaikų susidomėjimu, o pastarieji taip pat tryško džiaugsmu, jog turėjo galimybę suprasti, kas yra archeologija, iš arti susipažinti, pačiupinėti jos įrankius, nes dažniausiai apie tai, kas yra archeologija, turime tik teorinių žinių, ir tik retas kuris yra su šiuo mokslu susidūręs iš taip arti.

Pirmąją ekspedicijos savaitę vaikai kartu su praktikos vadovu G.Zabiela bei dviem Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokytojomis didžiausią dėmesį skyrė kūlgrindos paieškoms. Nes, pasak docento G.Zabielos, apie Medvėgalį kol kas žinome nedaug: tik tiek, kad tai - aukščiausia kalva, jos papėdėje yra buvusi gyvenvietė, šalia stūkso Piliorių bei Alkos kalnai.
Kūlgrinda, G.Zabielos teigimu, - tai slaptas, akmenimis grįstas kelias, skirtas patekti arba išeiti iš pilies ar gyvenvietės. Tačiau kur ji yra, tiksliai nebuvo žinoma, kadangi Medvėgalio piliakalnis archeo­logiškai ir istoriškai ištyrinėtas dar niekada nebuvo, žinių itin stigo. Iki šiol buvo žinomas tik apytiksliai pastatytas ženklas su rodykle, nurodantis kūlgrindos vietą, bet ir juo niekas negalėjo aklai pasikliauti.

„Kūlgrindos paieškoms turėjome istoriko Vytenio Al­­mo­nai­čio parengtą schemą, kurioje bu­vo pažymėtas slaptasis ke­lias. Kaip vie­nas pagrindi­nių orientyrų turėjo būti kriaušė, bet, ma­tyt, tvarkant pi­liakalnį, ji buvo nupjauta kartu su kitais medžiais. Tad mes su praktikan­tais į kūlgrindos paieškas leidomės turėdami labai apytikslius duomenis. Todėl pagal pasakojimus bei aprašymus šio akmeninio tako rasti buvo neįmanoma. Teko rinktis kitą būdą – smaigstyti iešmus į žemę ir ieškoti po ja akmenų sankaupų. Taip, badydami žemę smaigais, kuriuos įprastai naudojame šašlykams kepti, ir atradome pas­laptingąjį kelią.

Tikėjomės rasti plačią vingiuotą kūlgrindą, tačiau kol kas sunku apibūdinti tai, ką aptikome. Pelkė - gili, apie pustrečio metro, ir kokia tai kūlgrinda bei kokia buvo jos paskirtis, įvardinti dar negalime. Teks išsiaiškinti, kaip ji vei­kė, ar po ja buvo pilamas koks gruntas, smėlis, ar ji visada būdavo po vandeniu. O gal šalia ėjo grioviai vandeniui nutekėti? Tačiau jau dabar galima drąsiai teigti, kad tai yra istorinis įvykis Lie­tuvos archeologijoje, nes galėsime plačiau sužinoti apie čia gyvenusių žmonių būdą, buitį“, – „Šilalės artojui“ sakė šios ekspedicijos vadovas G.Za­biela.

Antrąją tyrimų savaitę jaunieji archeologai persikėlė į Medvėgalio tyrinėjimus, bet kasinėjimams oras buvo negailestingas, trukdė lietus.

„Ant kalno viršaus kasame šurfus,  kurie turėtų padėti išsiaiškinti senąją žmonių gyvenimo istoriją“, - stebėdamas praktikantus, trumpai ko­mentavo G.Zabiela.

O darbas išties virė. Vaikai smagiai rausė duobes, laimin­gi krykštavo, nes, pasirodo, dar ir lobį rado – pinigų. Jų mokytojos minėjo, jog tai gali būti gana sena valiuta.

Praktikos vadovas G.Zabiela teigė nekeliantis sau bei savo komandai perdėtai aukštų tiks­lų. Kadangi archeologijoje dve­ji metai yra labai trumpas laiko tarpas, tikimasi ištirti tik pačius smulkiausius dalykėlius.

„Tuo labiau, kad mus riboja ir laikas: negalime įsijausti į kasinėjimus, nes artėja tradicinis Medvėgalio me­­nų festivalis. Todėl viską, ką atkasėme, turėsime užkasti. Grįšime čia kitais metais, tikimės, jau ne dviem savaitėms, o ilgesniam laikui ir galbūt galėsime apie Medvėgalio praeitį papasakoti plačiau“, - pažadėjo Klai­pėdos universiteto docentas G.Zabiela.

Laura GIRČYTĖ

Vytauto Didžiojo universiteto

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto

Viešosios komunikacijos 3 kurso studentė

Algimanto AMBROZOS nuotr.

 

 

 

Atnaujinta Penktadienis, 22 liepos 2016 10:01