„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Stovykloje „Snaigutė“

„Snaigutė“ – prevencinė stovykla 1–4 klasių mokiniams, vykstanti visoje Lietuvoje. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje tokią stovyk­lą organizavo gimnazijos savanorės ir socialinė pedagogė.

Stovyklos tikslas – suburti mokinius prevencinei veiklai, propaguoti sveikos gyvensenos idėjas, įgyti žinių, bendravimo ir bendradarbiavimo grupėje patirties, stiprinti atsakomybę bei savarankiškumą.

Tokia stovykla bu­vo surengta ir jauniesiems šauliams.  Stovyklų metu kalbamės ir nag­rinėjame šiuolaikines prob­lemas, su kuriomis patys susiduriame. Tad bend­raminčių būryje praleistas laikas paliko neišdildomų įspūdžių. 

Nuoširdus ačiū gimnazijos savano­rėms Rugilei Daukšytei, Ga­bi­jai Pa­kal­niškytei, Irmai Kav­čins­kaitei, Alinai Petraitytei, Auš­ri­nei Ma­se­dons­kai­tei, Domantei Iva­naus­kai­tei, Beat­ri­čei Jo­kubaitytei, Kamilei Bliu­džiū­tei, Andže­likai Gerčaitei bei Ri­kan­tei Mė­li­navičiūtei.

Jurgita RUMŠIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė 

AUTORĖS nuotr.

Ūkininkai jaučiasi žlugdomi

Politiniai sprendimai, nukreipti į Lietuvos žemės ūkį, sukėlė ūkininkų pasipiktinimą. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė net 20 proc. sumažinti lengvatą dyzelino akcizui, Seimas ir Vyriausybė siekia pakelti socialinio draudimo įmokų iš individualios veiklos lubas nuo 43 iki 60 vidutinių atlyginimų. Ir nors vakar paskelbta, kad žemdirbių naudojamo kuro akcizas bus didinamas vos 7,2 proc., mūsų rajono ūkininkai, įvairių žemdirbiškų visuomeninių organizacijų buriami, taip pat pradėjo tylią ir taikią protesto akciją „Žalieji kryžiai“. Per porą savaičių įvairiuose šalies rajonuose dirbamos žemės plo­tuose, šalia kelių, pastatyta šimtai iš tolo matomų ža­lių kryžių.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.90

Atliekų mokestis gali brangti kone dvigubai

Baigiantis metams, vėl pasigirdo žinių apie įvairių pas­laugų branginimą. Kelis metus tylėję, apie kainų didinimą prabilo ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) vadovai. Beveik nėra abejonių, jog nuo naujųjų rinkliava už atliekų tvarkymą gali padidėti mažiausiai trečdaliu, o gal ir visu 40 proc. Pasak TRATC atstovų, paslaugos kainas į aukštumas kelia valstybės nustatomas taršos mokestis, kuris nuo ateinančių metų gali padidėti 3–6 kartus.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.90

Nykstanti partizanų žeminė turėtų būti atkurta

Ne taip seniai rašėme apie vandalizmo proveržį Pajūryje, kur kažkas suniokojo tremtiniams, politiniams kaliniams skirtas atminties lentas. Tad kai savaitgalį pasipylė kaltinimai, kad neva sugriauta ir partizanų žeminė Pagramančio regioniniame parke, sunerimta, jog tai gali būti dar vienas vandalizmo atvejis. Tačiau nuvykus į vietą, paaiškėjo, jog čia darbuojasi gamta ir laikas...

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.89

Žali kryžiai laukuose – viltis išsaugoti kaimą gyvą

Ištuštėjusiuose laukuose lyg vilties simboliai dygsta žali kryžiai. Vyriausybei planuojant naujus mokesčius ir siekiant dar labiau apkarpyti ūkininkams likusias lengvatas, žemdirbiai pradėjo tylią akciją. Kol svarstoma, kaip ją išvystyti į didelę kovą prieš kaimo naikinimą, jis nyksta pats. Vien šiemet kitais keliais pasuko kelios dešimtys mūsų rajono ūkininkų. Kryžkelėje dabar stovi ir trisdešimt metų ūkininkaujantis kaltinėniškis Virgilijus Gėryba.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.89

Nesusikalbėjimo rezultatas – puskelyje paliekami vaikai

Kartais į tuos, kurie drįsta viešai kelti problemą ir nebijo išrėžti tiesą į akis, žiūrima įtariai. Tačiau reikia sutikti, jog labai dažnai tik tokių žmonių neabejingumas bei ryžtas kalbėti „pramuša ledą“ valdininkų, kurie paprastai visais įmanomais būdais įtikinėja, kad tiesa yra kitokia, galvose. Kol nebūna priremti faktų ir argumentų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.89

Kultūros darbuotojai į renginius vilioja saldėsiais?

Seimui paskelbus, kad pirks saldainių už 180 tūkst. eurų, kilo visuotinis pasipiktinimas. Tuo labiau, jog politikai yra nusiteikę didinti kone visus mokesčius, o patys biudžeto pinigus leidžia tikrai ne būtiniausiems reikalams. 

Tačiau, pasirodo, saldumynams nusiteikę išlaidauti ne tik seimūnai – tokių pavyzdžių galima rasti ir Šilalėje. Į redakciją paskambinę skaitytojai siūlė paviešinti faktus, atskleidžiančius, kad pirkimo manija užvaldė ir kai kurias Šilalės savivaldybės biudžetines įstaigas. Pa­vyz­džiui, į aižėjančias pastato sienas kiekviena proga rodantys Kultūros centro vadovai kasmet saldėsių perka už tūkstančius eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.89

 

„Graikas Zorba“ Klaipėdon sukvietė baleto žvaigždes: sirtakį šoks net dirigentas

Lapkričio 29 d., 19 val., Klaipėdos Žvejų rūmuose žiūrovai išvys net tris „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotus šokėjus. Meilę gyvenimui šlovinantis spektaklis „Graikas Zorba“ publikai gyvai pristatys Olgą Konošenko, Aušrą Krasauskaitę ir ypatingą spektaklio svečią – baleto legendą Nerijų Jušką.

„Po 10 metų pertraukos – vėl mylimiausias mano spektaklis „Graikas Zorba“! Lengvu sirtakio žingsneliu, su visa Klaipėda!“, – džiūgauja pasirodymui Klaipėdoje besiruošiantis Nerijus Juška.

Per du dešimtmečius, praleistus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje, N. Juška atliko visus baleto šokėjų trokštamus vaidmenis. Jis gastroliavo garsiausiose Paryžiaus, Maskvos, Sankt Peterburgo, Čikagos, Londono, Šanchajaus, Osakos, Tokijo ir kitų didmiesčių scenose.

Vienas iš N. Juškos mokytojų – tituluotasis latvių kilmės baleto dinastijos atstovas Andris Liepa. Šokėjas iki šiol dėkingas likimui už suteiktas progas dirbti su legendinėmis primabalerinomis Maja Pliseckaja ir Ninel Kurgapkina. Jis yra scenoje šokęs su tokiomis baleto įžymybėmis, kaip Ilzė Liepa ir Nikolajus Ciskaridzė. „Bet svarbiausia žvaigždė, su kuria esu šokęs, man lieka Olga Konošenko“, – pabrėžė ilgametei savo scenos partnerei dėkingas žymusis primarijus.

LNOBT primabalerinos O. Konošenko vaidmenų bagaže – beveik dvi dešimtys pagrindinių vaidmenų, pradedant klasikinio baleto etalonu laikoma Odeta-Odile iš „Gulbių ežero“, baigiant didingu Barboros Radvilaitės personažu iš to paties pavadinimo Anželikos Cholinos šokio spektaklio. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklyje „Graikas Zorba“ jai teko Marinos vaidmuo, o jau netrukus baleto gerbėjai O. Konošenko gracija grožėsis ir naujame baletmeisterio Kirilo Simonovo „Spragtuko“ pastatyme.

„Džiaugiuosi, kad po ilgos pertraukos vėl šoksiu su N. Juška. Būtent su šiuo legendiniu primarijumi prasidėjo mano karjera baleto scenoje. Tai buvo pirmasis mano scenos partneris. Su džiaugsmu ir pasididžiavimu prisimenu mūsų bendrą pasirodymą vaidmenį Aleksandro Glazunovo „Raimondoje“, – pasakoja O. Konošenko.

Pernai „Auksinį scenos kryžių“ pelniusiai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto solistei A. Krasauskaitei spektaklyje teko Madam Hortens vaidmuo: „Šis „Graiko Zorbos“ personažas paliko gilų įspūdį dar vaikystėje, kai mokiausi baleto Vilniuje ir dažnai žiūrėdavau LNOBT spektaklius. Ten Madam Hortens vaidmenį šoko Jūratė Sodytė, Živilė Baikštytė, Rūta Kudžmaitė... Prisimenu, kad Madam Hortens mano vaikiškam protui atrodė tarsi mistinė būtybė: įdomi, keista, dramatiška. O dabar manau, kad pati senatvėje būsiu išprotėjusi kaip Madam Hortens. Nes ir pagyvenusios moterys trokšta būti mylimos, tik dauguma tai slepia“, – įsitikinusi A. Krasauskaitė.

„Graikas Zorba“ scenoje suves Džono vaidmenį atliekantį N. Jušką ir pagrindinio Zorbos vaidmens atlikėją Žilviną Beniuševičių. „Tai baletas apie laisvės šokį, kuris įkaitins atmosferą iki raudonumo ir visus pakels ant kojų! Tegu žiūrovai nesitiki, kad galės ramiai praleisti vakarą. To tikrai nebus! Žiūrovai net galės daryti įtaką spektaklio pabaigai! Juk finalinis šokis – sirtakis šokamas tiek kartų, kiek plojimais reikalauja žiūrovai“, – intrigavo Ž. Beniuševičius.

Anot jo, Zorba – tai žmogus, kuris su metais širdyje tampa vis jaunatviškesnis ir vis labiau nenuspėjamas. „Zorba moko, kad būti laimingam nieko nekainuoja, laimė nieko nereikalauja. Svarbiausia, kad laimę galima rasti paprasčiausiuose dalykuose“, – sako Ž. Beniuševičius.

„Graiko Zorbos“ spektaklį Klaipėdoje diriguos šįmet savo 50-metį švenčiantis garsus dirigentas Martynas Staškus, kuris, jei tik publika pakankamai entuziastingai ploja, pasirodymo pabaigoje pats kartu su šokėjais trypia siautulinguose sirtakio verpetuose.

KVMT inf.

Skyrybų procesas bus kitoks – šeimos bylose bus privaloma mediacija

Skyrybos šiais laikais dažnas reiškinys. Bet koks netikėtas įvykis sukelia stresą, o skyrybos yra tai, kas pakeičia visą gyvenimą. Ir, deja, retai žmonėms pavyksta išsiskirti taikiai. Jos atsiliepia ne tik suaugusiems, bet dėl šeimoje vykstančių konfliktų labiausiai kenčia vaikai. Jei sutuoktiniams nepavyksta ramiai išspręsti iškilusius ginčus, jie kreipiasi į teismą. Jau labai greitai visus šeimos ginčus pirmiausia spręs ne teismas, o pačios šalys, padedant trečiam nešališkam asmeniui – mediatoriui.

Mediacija daugeliui girdėtas terminas, tačiau ne kiekvienas gali pasakyti, kas tai yra. Kai kurie mediaciją painioja su „meditacija“, kiti nenutuokia, kaip vyksta pats mediacijos procesas.

Mediacija – savanoriška, konfidenciali ginčų sprendimo procedūra, kurioje nepriklausomas ir nešališkas asmuo – mediatorius, padeda šalims taikiai susitarti ir pasiekti abiem priimtiną sprendimą. Mediacija Lietuvoje ilgai neturėjo valstybės paramos, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. startuos privalomoji mediacija, kuria įstatymų numatytais atvejais bus privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo. Mediacijos paslaugas teiks tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie turės turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būti išklausę ne trumpesnius kaip 40 valandų mokymus, išlaikę kvalifikacinį egzaminą ir įrašyti į Lietuvos mediatorių sąrašą. LR mediacijos įstatymas numato, kad privalomoji mediacija bus taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Privaloma mediacija bus taikoma šeimos bylose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, norint prisiteisti išlaikymą vaikui bei kituose šeimos ginčuose. Tai reiškia, jog, kilus ginčui šeimoje, teismas galės spręsti jį tik tada, jei šalys bus pasinaudojusios alternatyviu sprendimų būdu – mediacija. Privalomoji mediacija nebus taikoma, jei sutuoktiniai nuspręs išsiskirti bendru sutarimu. Nesant ginčo dėl turto, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, bus galima tiesiogiai kreiptis su prašymu į teismą ir pateikti tvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Tiems, kam nepavyks taikiai susitarti ir išsiskirti bendru sutikimu, iškilusius sunkumus padės spręsti mediatorius ir tik tada, jeigu jam padedant sutuoktiniams susitarti nepavyks, ginčą spręs teismas.

Mediacijos procesas vyksta paprasčiau, nei teismo, ginčas sprendžiamas greičiau ir ne teismo posėdžių salėje. Svarbu, kad šalys norėtų dalyvauti mediacijoje. Kiekviena mediacijos procedūra yra skirtinga ir ypatinga, nes visi žmonės yra skirtingi, be to, skiriasi ginčo ypatybės, laikas ir aplinkybės. Mediatoriui reikia užmegzti kontaktą su šalimis, įgyti visišką pasitikėjimą, pasitelkti kantrybę, intuiciją, toleranciją skirtingoms šalių pozicijoms. Mediacijos procese mediatorius tarpininkauja ginčo šalims, struktūrizuoja informaciją, nukreipia diskusiją tinkama linkme, koordinuoja derybų procesą bei, pasitelkdamas kūrybingumą, argumentų taktiką, valdo šalių emocijas. Mediacija padeda šalims susitaikyti, patenkinti poreikius, pamiršti ambicijas, egoizmą ir išsikalbėti. Priešingai nei bylinėjimasis teisme, mediacija taip pat padeda atkurti gerus šalių santykius ir abipusę pagarbą.

Mediacijos procese tiek šalių, tiek mediatoriaus dalyvavimas yra savanoriškas. Patys žmonės turi nuspręsti, ar dalyvauti mediacijoje, taip pat turi teisę bet kada iš jos pasitraukti (net ir privalomosios mediacijos atveju), apsispręsti sudaryti susitarimą dėl ginčo išsprendimo, nuspręsti, kokios sąlygos turėtų būti išdėstytos susitarime dėl ginčo išsprendimo. Mediacija patraukli tuo, kad tai visiškai konfidencialus procesas: jo metu nėra daromas garso įrašas, nerašomas protokolas. Tiek informacija, gauta mediacijos metu, tiek pats procesas, yra tik mediatoriaus ir šalių žinioje. Svarbiausia tai, kad šalys pačios priima sprendimą. Po teismo sprendimo retai abi šalys būna patenkintos. Paprastai viena jaučiasi pralaimėjusi, nusivylusi, nes atrodo, jog teismo sprendimas jos atžvilgiu turėjo būti kitoks. Būna, kad teismo sprendimas netenkina nė vienos iš šalių. Tuo tarpu mediacijos metu pačios šalys viską sprendžia ir, jei pavyksta susitarti, priima tokį sprendimą, kuris tenkina abi šalis. Šalims pageidaujant, susitarimo įforminimu taip pat gali pasirūpinti mediatorius ir paruošti taikos sutartį, kurią šalys gali teikti tvirtinti teismui, o patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią.

Šalys, nusprendusios pasinaudoti mediatoriaus pagalba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turės pateikti prašymą, kad būtų paskirtas mediatorius, tada jį iš LR mediatorių sąrašo parinks ir skirs Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba. Be to, šalys galės prašyme nurodyti, kad būtų paskirtas konkretus jų pageidaujamas mediatorius. Žmonės sutaupys laiko, pinigų, nes privalomosios mediacijos paslaugas iki keturių valandų apmokės valstybė, o mediacija bus daug greitesnis procesas, nei bylinėjimasis teisme.

Lietuvoje mediacija populiarėja, o nuo 2020 m. sausio 1 d. ji bus privaloma, prieš kreipiantis į teismą ir sprendžiant šeimos ginčus. Be to, tai taupys ir lėšas, nes atsiras nemokama galimybė, šalims nesikreipiant į teismą, kreiptis per Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą į mediatorių ir, tiesiogiai su juo bendraujant, išspręsti kilusius ginčus šeimoje.

Nuoširdus pokalbis, kurį mediacijos procese skatins ir palaikys nešališkas tarpininkas – mediatorius, padės šalims bendrauti ir bendradarbiauti, atkurti socialinę taiką ir kompromisas, sprendžiant ginčus, bus pasiektas greičiau bei efektyviau.

Jolita LELĖNIENĖ

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisininkė, mediatorė

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą