Varginančios karščių bangos bei tiesioginiai saulės spin­duliai pavojingi ne tik dėl žalingų ultravioletinių spin­dulių. Buvimas saulėkaitoje nepridengta galva ar tie­siog labai aukštoje temperatūroje neretai sukelia saulės arba šilumos smūgį, kurių simptomai yra labai panašūs.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.65

Arti dvidešimto amžiaus vidurio didelėje Europos dalyje įsigalėjo komunizmas ir nacizmas. Komunis­tai skelbė pasaulinę klasių kovą, tad Rusijoje teroristiniam bolševikų sparnui užgrobus valdžią, prasidėjo priešiškos visuomenės naikinimas. Galutiniame rezultate turėjo likti dvi „draugiškos“ – darbininkų ir vals­tiečių – klasės bei negausi griežtai kontroliuojama inteligentijos grupelė. Nacizmas siekė, kad vyktų pa­saulinė rasių kova, tad pradėjo naikinti žmones rasiniu pagrindu, tikslu įtvirtinti tariamai pranašesnes rases. Tiek viena, tiek kita ideologija nepripažino laisvos visuomenės, žmonių apsisprendimo, demokratinio valdymo, sukarino valstybes, okupavo kitų valstybių teritorijas.

Nacių lyderis Vo­kietijoje Adolfas Hit­leris žavėjosi kai kuriais Sovietų sąjungos komunis­tų diktatoriaus Jo­sifo Stalino valdymo bruožais, pavyzdžiui, jo sukurta priverstinio darbo ir įkalinimo stovyklų sistema. 

Įsitvirtinę reži­mai 1939 m. rugpjūčio 23 d. Mask­voje pasirašė drau­gystės, vieni kitų nepuolimo sutartis bei slaptus įtakos zonų susitarimus. Nacių ir sovietų užsienio reikalų ministrai tarp Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, dalies Ru­­munijos tarsi juodąjį kaspiną nubrėžė liniją. Jo­a­chimo fon Ri­bent­ro­po ir Viačeslavo Mo­lotovo parašai ant slaptų proto­kolų reiškė, jog minėtų valstybių pasaulio žemėlapyje nebūtų. 

Suo­kalbininkai veikė greitai – po savaitės, kuomet vaikai turėjo pradėti eiti į mokyklą, ant Lenkijos miestų ir miestelių ėmė kristi nacių bombos. Po poros savaičių iš rytų pusės Lenkijai smogė So­vietų sąjunga, po kelių mėnesių už­puolusi ir Suomiją. Įsibėgėjo Antrasis pasaulinis karas, kuriame Sovietų sąjunga – nacių sąjungininkė, o centre – tautų genocidas.

Virš Europos plačiai išskleidė sparnus nacizmas ir komunizmas: 1940 m. birželio viduryje A. Hit­lerio tankai važinėjo Paryžiuje, J. Sta­lino kariauna, remdamasi slaptais susitarimais, okupavo Lietuvą, Lat­viją, Estiją. Sugriautas valstybingumas, prasidėjo gyventojų suiminėjimai, po metų – ir žiaurūs trėmimai. Kuomet apsisukę naciai užpuolė sovietus, Lietuvoje prasidėjo nacių okupacija, masiškai liejosi bendrapiliečių žydų kraujas, Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis pareiškė, jog eitų į sąjungą su pačiu velniu, kad tik nugalėtų Hitlerį, ėmė formuotis antihitlerinė koalicija.

Po šešerių metų ir vienos dienos karas baigėsi nacių bei jų sąjungininkų sutriuškinimu. Lietuvoje – antroji sovietų okupacija, atsinaujinusios represijos, trėmimai į atšiaurius SSRS kraštus, partizanų kovos prieš okupantų valdžią. Atsitvėręs geležine uždanga nuo laisvo pasaulio, režimas lyg ir su­švelnėjo po J. Stalino mirties 1953 m. Į JAV pabėgusi diktatoriaus duktė (žmona nusišovė anksčiau) Svetlana Alilujeva apie gyvenimą SSRS laiške vaikams rašo:  „Viena ranka mes siekiame pagauti patį Mėnulį, o kita esame priversti kasti bulves tuo pačiu būdu, kaip tai darėme prieš šimtą metų“.

Komunizmo kūrimas, prasidėjęs Ru­sijoje 1917 m. maisto kortelėmis, baigėsi 1989-aisiais, kompartijai netekus vadovaujančio vaidmens. Tais pačiais metais SSRS liaudies deputatų su­važiavimas paviešintus Ribentropo-Mo­­lotovo susitarimus pripažino negaliojančiais ir niekiniais, o rugpjūčio 23 d. apie 2 milijonus Lietuvos, Lat­vijos bei Estijos gyventojų sustojo į Bal­tijos kelią, taikų protestą prieš oku­paciją. Iš minėtų slaptų susitarimų išplaukė Lie­tuvos bei kitų valstybių aneksija, žalos atlyginimas, gyvenimo kokybė. 

Tūkstantis jeigu. Ko galėjo nebūti, jei nebūtų buvę Lietuvoje vadinamos Juodojo kaspino dienos? Jeigu SSRS būtų nėjusi į sandėrį su naciais, o stojusi į antihitlerinę koaliciją, galėjo:

• būti sutramdyta nacių Vokietija;
• nebūti užpulta Lenkija;
• nebūti Baltijos šalių sovietinės okupacijos, represijų, trėmimų, vėliau sekusio partizaninio karo;
• nebūti nacių okupacijos ir masinių Lietuvos bei kitų šalių žydų tautybės piliečių masinių žudynių, terpės sąskaitų suvedinėjimui;
• būti išsaugotas ir Šilalės krašto ekonominis, kultūrinis potencialas, miestelių koloritas dėl gausios žydų bendruomenės galbūt būtų turėjęs Viduržemio jūros aromatą...

Lieka dar daugybė „galėjo“, tačiau istorija abejinga visiems „jeigu“...

* * *

Kodėl įvyko Baltijos kelias?

1940 m. Baltijos šalis okupa­vo Ta­rybų sąjunga, iš anksto dėl to susitarusi su nacistine Vokie­ti­ja. Susitarimas slapta pasirašytas 1939 m. rugpjūčio 23 d. Mask­vo­­je. Šis dokumentas vadinamas Hit­­lerio-Stalino paktu arba Mo­­lo­­­to­vo-Ribentropo paktu (pagal pasirašiusių asmenų pavardes: TSRS užsienio reikalų minist­ras Via­čes­la­vas Molotovas ir Vo­kie­­tijos užsienio reikalų ministras Joa­chimas fon Ribentropas).

1980 m. pabaigoje Molotovo-Ri­bentropo pakto pasekmės Baltijos šalyse vis dar buvo smarkiai jaučiamos. Okupacija tęsėsi, o TSRS nepripažino pakto egzistavimo ir toliau tvirtino, jog Baltijos šalys į Ta­rybų sąjungą įstojusios savo no­ru. 1989 m. rugpjūčio 23 d., per Mo­lotovo-Ribentropo pakto pasi­ra­šy­mo 50-ąsias metines, trijų Bal­­ti­jos šalių gyventojai pareikalavo slap­tą pakto protokolą pripažinti vie­šai ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.

* * *

Kaip įvyko Baltijos kelias?

1989 m. rugpjūčio 23 d., 19 val., daugiau nei du milijonai Baltijos ša­lių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje.

Akcija subūrė apie 700 tūkst. žmonių Estijoje, 500 tūkst. – Latvijoje ir 1 mln. – Lie­tuvoje. Solidarumo mi­­tingai Baltijos keliui palaikyti vyko ir Berlyne, Le­nin­grade, Maskvoje, Mel­­burne, Stokholme, Tbi­lisyje, To­­ron­te ir kitur pasau­lyje.

Arūnas MIKALAUSKAS,

istorijos mokytojas

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Didžiulės policijos pareigūnų pajėgos ir gyventojų pagalba padėjo kriminalistams užčiuopti Kvėdarnoje įvykdyto itin žiauraus nusikaltimo siūlo galą. Praėjus savaitei po kraupaus nusikaltimo, kai paupyje buvo rasta pasmaugta 4 vaikų motina, sulaikyta 40-metė įtariamoji, teismas jai paskyrė maksimalaus dydžio kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Daiva BARTKIENĖ

Policijos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.65

Ar man ramiai priimti tai,

Kad mane gali sumušti ir 

galiausiai

Tuo apkaltinti, nes

(Taip jie sako)

Aš šaukiau antivalstybinį šūkį – Laisvė!

Nors man visai nereikia

šaukti.

...................................

Nereikia nieko daryti,

Tik tyliai stovėti, tik būti.

                                                 (Baltarusių poetė Julia Cimafiejeva)

1989 m. rugpjūčio 23-iąją Lietuvos Sąjūdžio surengta akcija „Baltijos kelias“, 

į gyvą rankomis susikabinusių žmonių grandinę sujungusi Lietuvos, 

Latvijos ir Estijos žmones nuo Vilniaus iki Talino, visam pasauliui pasakė: 

mes norime Laisvės ir mes esame jėga. Pasakė be žodžių – žmonės tik stovėjo 

šalia vienas kito, tvirtai susikabinę rankomis. Ir pasaulis išgirdo. 

Tada ir supratome, kad jėga yra žmonės. Ir garsiai skanduojantys „Laisvė“, 

ir tyliai stovintys, ir skaitantys eilėraščius, ir kuriantys.

Jų bijo galingais save laikantys diktatoriai.

Kaip paminklas mūsų „Baltijos keliui“ – šio savaitgalio „Laisvės kelias. 

Vilnius – Baltarusija“. Dar vienas įrodymas pasauliui, kad jėga yra žmonės.

Rima PETRAITIENĖ

Žydrūnės JANKAUSKIENĖS nuotr.

Aldonos ir Algimanto Pryšmantų sodyba Burkėnų kaime iš visų pusių apsupta miškų bei krūmynų. Tai – Aldonos tėviškė. Kadaise čia buvo nemažas ūkis, bet išsidalijus Aldonai priklauso apie 8 hektarus žemės. Iš jos tik 5 ha yra dirbamos, o likusi – miškelis, krūmynai, skardžiai. Tad, žinoma, tokiame plote didelės stambių gyvulių bandos neišlaikysi. Pryšmantai turi vieną karvę, pardavimui peni kelis jautukus.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.64

„Sodra“ pradėjo mokėti vienkartines 200 eurų išmokas. Jos pasieks pen­sininkus, neįgaliuosius ir šalpos išmokų gavėjus kartu su periodiniais mo­kėjimais, todėl pervedimų skaičius šį mėnesį bus beveik dvigubai didesnis. 

„Siekiant sklandaus išmokų mokėjimo ir reguliuojant operacijų srautus, mokėjimų į sąskaitas grafikas buvo paskirstytas į daugiau mokėjimo dienų”, – sako „Sodros“ Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Rasa Domarkienė.

Jei gavėjas yra pasirinkęs gauti pensiją į banko sąskaitą, pensijos bei vienkartinio 200 Eur išmokėjimo terminas priklausys nuo to, kurio banko paslaugomis žmogus naudojasi ir kokiame regione gyvena. 

Jeigu pensija pristatoma į namus, ten bus pristatyta ir vienkartinė išmoka. Išmokų pristatymas į namus bei atsiėmimas pašte vyks įprastu grafiku – nuo rugpjūčio 10 d. iki 26 d.

Vienkartines išmokas gaus visi gaunantieji socialinio draudimo senatvės pen­siją, išankstinę senatvės pensiją ar se­nat­vės pensiją neįgaliajam. Išmokos taip pat priklauso netekto darbingumo (in­va­lidumo) pensijų gavėjams. Gavėjų są­ra­šuose atsidūrė ir asmenys, gaunantys našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas.

Vienkartinė 200 Eur išmoka taip pat pa­sieks ištarnauto laiko pensijos ar kom­pensacijos už ypatingas darbo sąlygas ga­vėjus. Pinigų sulauks ir tie asmenys, kurie gauna įvairių rūšių šalpos pensijas ir šalpos kompensacijas bei socialines pensijas. Žmonėms, gaunantiems kelias pensijas, skiriama viena vienkartinė 200 Eur išmoka.

Pinigų sulauks beveik milijonas gyventojų, jiems iš viso bus išmokėta apie 180 mln. Eur.

Dalis pensininkų sulauks kompensacijų

Taip pat bus pradėtos mokėti kompensacijos už per krizę sumažintas socialinio draudimo, valstybines pensijas, kompensacijas bei rentas, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos. Gyventojai gaus 10 proc. netektos išmokos dalies dydžio vienkartines kompensuojamąsias sumas. Jos dydis priklausys nuo per kri­zę netektos išmokos dalies. Pavyzdžiui, gaunantiems našlių pensiją bus išmokėta apie 2,4 Eur vienkartinė kompensuojamoji suma. Tokio dydžio sumą gaus gyventojai, kurie našlių pensiją gavo visus 2010 ir 2011 m.

Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos dydis sieks 27,8 Eur. Tiek gaus tie, kurie nuken­tėjusio asmens pensiją gavo visus 2010, 2011, 2012 ir 2013 m.

Asmenims, gaunantiems pensijas ar pen­sinio pobūdžio išmokas į banko sąskaitas, rugpjūtį bus pervestos vienkartinės kompensuojamosios sumos. 

Tie žmonės, kurie gauna pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas į namus arba jas atsiima pašte, vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus kartu su periodiniais mokėjimais rugsėjo mėnesį.

Toks sprendimas pasirinktas, siekiant supaprastinti kompensuojamųjų sumų pristatymą ir nesukelti papildomų rūpesčių gyventojams. 

Kadangi pensijų mokėjimai yra formuo­jami mėnesio pradžioje, o kompensuojamųjų sumų apskaičiavimas baigtas keliomis dienomis vėliau, pristatant kompensuojamąsias sumas į namus, rugpjūtį reikėtų papildomo apsilankymo. Tad dėl gyventojų patogumo šios sumos bus pristatytos į namus kartu su rugsėjo mėn. išmokomis.

Iš dalies kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų bei karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų pensijos, taip pat socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo pensijos, ištarnauto laiko pensijos. 

Dalį per krizę netektų lėšų atgaus ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kompensacines išmokas buvusiems teatrų bei koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijas, sportininkų rentas gavę asmenys.

Iš viso vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus per 200 tūkst. gyvento­jų, šiam tikslui numatyta skirti 5 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.

Ligos išmokoms – 129 mln. Eur daugiau nei planuota

Šiuo metu yra apie 600 žmonių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos. Tai asmenys, sergantys koronavirusine infekcija, privalantys izoliuotis arba slaugantys senjorus namuose.

Per pirmąjį šių metų pusmetį išduota 1 mln. 492 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Ligos išmokoms „Sodra” jau sky­rė 325 mln. Eur – 129 mln. Eur daugiau nei planuota.

Iš viso nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pradžios išduota per 342 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų dėl epi­deminės situacijos. Iš jų vaiko priežiūrai – beveik 289 tūkst. Vidutinė vienos dienos ligos išmoka sudarė 32,7 Eur.

Ligos išmokos gavėjų sąskaitas pasiekia per 17 darbo dienų, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas – per 17 darbo dienų pasibaigus 14 dienų nedarbingumo periodui.

Nedarbo išmokų – 70 proc. daugiau nei prieš metus

Liepą „Sodra” išmokėjo beveik 27 mln. Eur nedarbo draudimo išmokų. Ši suma yra 70 proc. didesnė nei prieš metus, kai bedarbiams buvo išmokėta 15,5 mln. Eur. 

Bedarbių skaičius taip pat didėjo ir liepos mėnesį siekė 88 tūkst. Birželį Lietuvoje buvo 82 tūkst. registruotų bedarbių, o tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 58 tūkst. 

Visgi pagal iki šiol gautus draudėjų pra­nešimus liepą į darbą buvo priimta apie 19 tūkst. žmonių daugiau negu at­leista. Šis skaičius bus patikslintas mė­nesio viduryje, kadangi dalį pranešimų apie priėmimus ir atleidimus „Sodra” gauna pavėluotai. 

Bedarbio statusas įgyjamas, kai asmuo užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Nedarbo išmokas tiems gavėjams, kuriems jos buvo paskirtos ankstesniais mėnesiais, ir tiems, kurie pirmą kartą Užimtumo tarnyboje registravosi liepą, „Sodra” mokės vienu metu – nuo rugpjūčio 20 d.

Kitų išmokų mokėjimo terminai šį mėnesį nesikeis

Šalpos išmokos per kredito įstaigas jau išmokėtos. Atsiėmimas Lietuvos pašto sky­riuose numatomas iki rugpjūčio 26 d. Iki tos pačios dienos šalpos išmokos bus pristatomos į namus.

Auginantys mažylius iki dvejų metų išmokas irgi gavo, o negaunantys viso ar dalies priteisto išlaikymo jų sulauks nuo rugpjūčio 25 d.

Motinystės išmokos papildys gavėjų sąskaitas per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikalingais dokumentais ir duomenimis gavimo, o tėvystės – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmokos pervedamos į gavėjų sąskaitas per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.

Malgožata KOZIČ 

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Rugpjūčio 6-ąją Palentinio seniūnijos gyventojai rin­kosi į bendruomenės ir seniūnijos  prog­ramos „Stiprin­ti bendruomeninę veiklą savi­val­dybėse“ projektų užbai­gi­mo proga surengtą šven­tę.

2019 m. įgyvendinant projektą „Sportas – sveikata jaunam ir senam“, buvo įsigyti 2 lauko treniruok­liai. Šiemet vykdėme projektą „Aktyvus laisvalaikis“ ir įsigijome vandens dviratį bei gelbėjimosi liemenes. Abiem projektams įgyvendinti trūko lėšų, todėl dalį jų paaukojo seniūnijos gyventojai, likusius prisidėjo bendruomenė iš savo 2 proc. gautos paramos.

Atidarymo metu buvo perkirpta juosta, bendruomenės pirmininkas Kazys Rakickas padėkojo visiems už pagalbą, ypač – Linai Misevičienei, kuri parašė abu projektus. Labiausiai prisidėjusiems buvo įteiktos padėkos – knygos. Pirmininkas linkėjo visiems daugiau sportuoti ir gražinti savo seniūniją.

Norinčiųjų išbandyti treniruoklius ir paplaukioti 

dvi­­račiu buvo labai daug, susidarė net eilutė. Bend­rau­­dami vaišinomės nuostabaus skonio šašlykais, kuriuos paruošė A. Laurinavičius, už kitas vaišes dėkojame Palentinio seniūnijai. Norėtųsi tikėti, kad mū­sų seniūnija, kuriai vadovauja seniūnė Miglė Zy­bar­tienė ir bendruomenės pirmininkas Kazys, ir toliau kurs gražią bei saugią aplinką, kurioje gyvename.

Gražina LAURINAVIČIUTĖ

Palentinio bendruomenės narė 

AUTORĖS nuotr.

Šilalėje įvyko jau ketvirtosios Šilalės miesto bėgimo varžybos. Jos darosi vis po­pu­liaresnės tarp Lietuvos bėgimo entuziastų ir tapo Lietuvos bėgimo taurės bei Lie­tu­vos bėgimo mėgėjų asociacijos taurės etapu. 

Šilalės miesto stadione susirinko daugiau nei 700 dalyvių. Jie galėjo rinktis iš trijų distancijų: „Biovela“ 10 km bėgimas, „Norfa“ 2,8 km šeimų ir jaunimo bėgimas bei „Picerija Bamba“ vaikų 400 m bėgimas.

„Biovela“ 10 km distancijo­je startavo 269 sportininkai, o startą  istorinio pabūk­lo šūviu davė brigados genero­lo Mo­tiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Po įtemptos kovos šiame bėgime triumfavo Aurimas Rimkus („Stadija“), fi­nišavęs per 33 min. 27,3 sek. Šis bėgikas Šila­lėje startavo trečius metus iš eilės ir pirmą kartą tapo nugalėtoju. Prieš dvejus metus jis buvo ketvirtas, pernai – antras.

Tarp moterų greičiausia ant­­rus metus iš eilės buvo Li­na Ki­riliuk (Šiaulių universitetas) – 38 min. 20,7 sek. Sportininkė liko sužavėta šiuo bėgimu ir gyrė išskirtinį organizuotumą, prilygstantį didiesiems šalies bėgimo renginiams.

„Norfa“ 2,8 km šeimų ir jaunimo bėgimui startą davė Ši­lalės garbės pilietis dviratininkas Ramūnas Navar­daus­kas. Šioje distancijoje į Šila­lės miesto gatves išbėgo 173 bėgikai, tarp kurių geriausią rezultatą parodė Nedas Kas­paras iš Kelmės – 9 min. 18,9 sek. ir Gintė Bailey – 10 min. 37,2 sek.

„Picerija Bamba“ vaikų 400 m bėgime, kaip visada, gausiai dalyvavo tiek jaunieji šilališkiai, tiek vaikai iš kitų Lietuvos vietovių. 280 bėgikų startavo lydimi animacinių personažų, o po bėgimo linksminosi ant batutų.

Alinantis karštis nesutrukdė Šilalės miesto bėgimo dalyviams siekti aukštų rezultatų. Visų, įveikusių trasą, laukė išskirtinio dizaino medaliai ir momentinės nuotrau­kos.

Dėkojame visiems dalyviams, renginio rėmėjams bei partneriams. Džiaugiamės dideliu Šila­lės rajono verslininkų ir bend­­­ruome­nės pa­skatinimu bei palaikymu, or­­ganizuojant tokias varžy­bas. Šis renginys tampa tradicija ir į mūsų miestą pritraukia vis daugiau sportininkų iš visos Lietuvos.

Modestas GUDAUSKAS,

varžybų organizatorius

AUTORIAUS nuotr.

Šilalės savivaldybė nykstančias kaimo mokyklas mė­gi­na gelbėti investicijomis į ikimokyklinio ugdymo plėtrą. Ne­pavykus rasti mokinių, norinčių mokytis savo kaimo mokyklose, tikimasi, jog tuščius pastatus užpildys dar­že­linukai. Sumanymas geras, tik neaišku, ar pasiteisins: kai­me jaunų, vaikus auginančių šeimų, deja, nedaugėja. Todėl bent jau kol kas atrodo, kad naujos, dažais kvepiančios grupės bus pustuštės.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.64