Tėvas ir sūnus
Už pievų ir miškų, kur aplink nei šuns lojimo negirdėti, tik vėjas siaučia, lenkdamas medžius prie žemės, stovi sena troba suskilusiomis sienomis, akmeniniais drėgnais, žaliomis samanomis apkerpėjusiais pamatais. Šiaudinis stogas papilkėjęs nuo liūčių, o virš jo – kaminas, apgraužtas žiemos vėjų ir vasaros karščių. Ta trobelė mažučiais, sukrypusiais langučiais, per kuriuos vos ne vos prasibrauna saulė, apšviesdama basų kojų sutryptą aslą.
Marijus KAČINAS
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.40