Logo
Spausdinti šį puslapį

Kelias. Baltijos kelias

Niekada nežinai, kur yra kelio pradžia ir kur jo pabaiga. Tas pats turbūt yra ir su Baltijos keliu. Jo kulminacija buvo 1989 metų rugpjūčio 23-iąją, kai į nepertraukiamą žmonių grandinę susijungė lietuvių, latvių ir estų rankos, o širdys ryžtingai ir vieningai pasauliui paskelbė: „Būsime laisvi!“ 

Bet to unikalaus kelio pradžia, užuomazga, pirmieji maži Laisvės gūsiai buvo anksčiau – 1961-aisiais, kai apie „pavojingus“ Klaipėdos jūrų uoste budėjusių pasieniečių įpročius pranešė sovietinės pasienio kariuomenės agentas Orlov: „Kai kurie netoli užsienio 

laivų tarnybą atliekantys pasieniečiai, išgirdę vakarietišką džiazo muziką, pradeda stilingai tąsytis ir bando šokti pagal tos muzikos ritmą“. 

Buvo Romas Kalanta, 1972-ųjų pavasarį pasakęs Kaunui ir pasauliui: „Dėl mano mirties kalta santvarka“.

Buvome ir mes, mažų miestelių septyniolikmečiai, 1978 metų vasaros vakarą ant suolelio pasidėję tranzistorių ir prie jo prikišę ausis, bandydami išgirsti, kokią muziką transliuoja Liuksemburgo radijo stotis. Nedaug ką išmanėme apie Vakarų pasaulį, bet jis labai viliojo jau vien tuo, jog ten, žinojome, galima parduotuvėje nusipirkti džinsus ir kramtomosios gumos. 

Baltijos kelias – tai dainuojančių širdžių revoliucija. Naujo gyvenimo pradžia. Per tris dešimtmečius neatpažįstamai pasikeitė viskas: miestai ir miesteliai, žmonės ir svajonės.

Bet kelias nesibaigia. Jį tęsiame visi. Naujiems iššūkiams įveikti reikės jaunų rankų ir jaunų širdžių. Jų, ačiū Dievui, yra. Girdėjau, kaip mergina, gimusi Baltijos kelio metais, apžiūrinėdama instaliaciją Katedros aikštėje iš žmonių suneštų 2000 radijo imtuvų, pasakė: „Man taip Lietuvoje gera, kad net graudu...“

Tu laiminga, mūsų šalie! 

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos