„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

7 netikėti faktai apie kalėdiškiausią kūrinį – P. Čaikovskio baletą „Spragtukas“

Piotro Čaikovskio baletas „Spragtukas“ neabejotinai yra populiariausias kalėdinio laikotarpio kūrinys. Į savo repertuarą jį prieš didžiausias metų šventes įtraukia daugelis prestižiškiausių pasaulio teatrų. Šventinę Kalėdų dvasią paskleidžia ne tik graži „Spragtuko“ muzika, bet ir stebuklinga istorija. Visgi, nors spragtuko istoriją žino kone kiekvienas (nuo darželinuko iki senjoro), it magnetas ilgiau nei šimtmetį minias žiūrovų ir klausytojų traukiantis magiškas kūrinys turi ne vieną paslaptį.

„Spragtuko“ premjera įvyko 1892 m., prabėgus vos metams po to, kai įtakingiausias klasikinio baleto kūrėjas ir choreografas Marius Petipa paprašė Piotro Čaikovskio sukurti muziką Aleksandro Diuma parengtai E. T. A. Hofmano fantastinės istorijos „Spragtukas ir pelių karalius“ adaptacijai. Šiemet savąją „Spragtuko“ versiją pristatys Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.

1. Nors „Spragtuko“ istoriją žinome nuo vaikystės, ši E. T. A. Hofmano pasaka nebuvo skirta vaikams. Istorija pasakoja apie mergaitę, kuri susidraugauja su Kūčių vakarą atgyjančiu Spragtuku. Kartu jie laimi kruviną kovą prieš klastingąjį Pelių karalių bei jo kariauną. Hofmano kūrinys atskleidė žmonijos tamsiąją prigimtį ir tikrai nebuvo tinkamas vaikams. Dėl šios priežasties M. Petipa pasirinko lengvesnę kūrinio adaptaciją, kurią parašė garsus prancūzų XIX a. rašytojas A. Diuma.

2. P. Čaikovskis nebuvo patenkintas rezultatu ir „Spragtuko“ muzikos nelaikė vienu geriausių savo kūrinių. Po „Spragtuko“ premjeros Sankt Peterburge muzikos kompozitorius P. Čaikovskis laiškuose rašė, jog „Spragtuko“ muzika yra nepalyginamai skurdesnė nei „Miegančiosios gražuolės“, kuriai muziką jis sukūrė dvejais metais anksčiau. „Spragtukas“ buvo paskutinis iš trijų jo baletų – pirmasis buvo „Gulbių ežeras“. Paradoksalu, bet dar prieš baleto premjerą P. Čaikovskis išleido „Spragtuko siuitą“, kuri sulaukė sėkmės. Iki šiol „Spragtuko“ muzika laikoma vienu gražiausių klasikinės muzikos kūrinių. „Spragtukas“ taip pat yra dažniausiai šokamas baletas.

3. Cukruotų slyvų fėjos šokiui kompozitorius panaudojo naują instrumentą, kurį kontrabanda atsigabeno iš Paryžiaus. Pianiną primenanti čelesta skleidė švarų, varpelio skambesį primenantį garsą, kuris puikiai tiko pasakiškai „Spragtuko“ atmosferai, todėl naujai sukonstruotą instrumentą P. Čaikovskis slapta atsivežė į Rusiją. Negana to, kaip muzikos instrumentai buvo panaudoti ir vaikiški žaislai.

4. Premjerinio „Spragtuko“ choreografu įvardijamas M. Petipa, tačiau kultiniu tapusį baletą iš tikrųjų sukūrė du choreografai. Įsibėgėjus darbams prancūzų kilmės baletmeisteris M. Petipa susirgo ir dėl pablogėjusios sveikatos buvo priverstas pasitraukti. M. Petipos darbą pratęsė septynerius metus jo asistentu dirbęs Levas Ivanovas. Nors abiejų choreografų šokio stilius stipriai skyrėsi, „Spragtuko“ premjeroje skirtumai buvo sunkiai įžiūrimi – M. Petipa kolegai paliko griežtus ir tikslius nurodymus.

5. Klara ne visuomet buvo Klara. Tikrasis princą spragtuką išgelbėjusios jaunos mergaitės vardas – mįslė. Lietuvoje mes ją vadiname Klara, tačiau originalioje istorijoje jos vardas yra Maria arba Marie, o Klara – viena iš jos lėlių. Vokietijoje lietuviškoji Klara kartais tampa Marichen, o Rusijoje po Pirmojo pasaulinio karo ji vadinama Maša.

6. Dėl „Spragtuko“ manijos visame pasaulyje „kalta“ JAV. Baleto premjera Rusijoje vietoj lauktos šlovės sulaukė kritikos. Tikroji „Spragtuko“ šlovės valanda išaušo kur kas vėliau JAV, kai 1954 m. choreografas George Balanchine pasauliui Niujorko baleto teatre parodė savąją kūrinio versiją. Jau 1960-ųjų pabaigoje „Spragtukas“ tapo baletu, be kurio neįsivaizduojamos didžiosios metų šventės, o 1993 m. jis virto kino filmu, kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino Balanchine baleto mokyklos studentas Macaulay Culkinas.

7. Ypatingą žymę „Spragtukas“ paliko vokiečių kultūroje. Vokiečiai tiki, kad spragtukas saugo šeimą nuo pikto ir į namus privilioja sėkmę. Dėl šios priežasties, per Kalėdas medinis spragtukas yra populiari dovana vaikams. 

Šiemet į „Spragtuko“ premjerą kviečia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, kultinį kūrinį patikėjęs vienam ryškiausių šiuolaikinių choreografų Kirilui Simonovui. Didžiulio biudžeto ir milžiniškų užmojų kūrinį, įpūsiantį gaivų gurkšnį į iki šiol matytų „Spragtukų“ pasaulį, uostamiesčio teatras gruodžio 20 d. parodys Vilniaus „Siemens“ arenoje, o gruodžio 27 d. – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Nuostabūs šokėjai, kurių priešakyje Olga Konošenko, pribloškianti scenografija, netikėti „Spragtuko“ kostiumai ir, žinoma, orkestro gyvai atliekama užburianti P. Čaikovskio muzika it galingiausiais burtais šventine nuotaika užburs kiekvieną žiūrovą.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro inform.

Tautodailės konkurse šilališkiai išlaiko tvirtas pozicijas

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ iškilmingai uždaryta liaudies dailės konkurso „Aukso vainikas“ paroda. Išdalintos padėkos, ištarti sveikinimo žodžiai ir pagerbti laureatai, kurie atstovaus regionui respublikiniame konkurso rate. Tarp jų – ir du mūsų rajono menininkai.

„Aukso vainiko“ konkurso pa­rodos visada pritraukia gau­sybę tautodailės atstovų. Į Lie­tuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) organizuojamo liaudies dailės konkurso regioninio rato parodos už­darymą atvyko LNKC tau­todailės specialistė Te­re­sė Jur­­kuvienė. Ji buvo vertinimo ko­misijos pirmininkė ir, sveikindamasi su susirin­kusiais, apgailestavo, jog tarp kon­kurso dalyvių negausė­ja skulptorių, tapytojų gretos. Parodos dalyvių gausa pasidžiaugė ir muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus bei Tauragės rajono vicemerė Vir­ginija Eičienė.

Humanitarinių mokslų daktarė, tautodailės specialistė T. Jurkuvienė itin stebėjosi Jur­barko Vinco Grybo memorialinio muziejaus neformalios suaugusiųjų dailės studijos kūryba. Šios studijos lankytojai paruošė kolektyvinį darbą – tradicines lietuviškas skulptūras iš veltinio. Komisijos pirmininkė buvo atvira – šie dirbiniai neatitinka konkurso nuostatų, tačiau patraukė dėmesį, skatino svarstyti, kur galima būtų juos panaudoti. Dėl savo kūrinių patrauklumo bei originalumo jurbarkiškiai pelnė išskirtinę padėką.

Iš viso „Aukso vainiko“ re­gio­ninio turo parodoje sulauk­ta 36 dalyvių, prista­tyta bemaž 200 darbų. Už liau­dies taikomąją dailę trečiąsias vietas laimėjo jurbarkiškė Dalia Jaramavičienė, pristačiusi siuvinėtas staltieses ir servetėles, bei šilališkė Benisė Gir­kon­­tie­nė, demonstravusi rieši­nes. Antrosios vietos skirtos jurbarkiškėms siuvinėtojoms Lai­mutei Juzikėnaitei-Aš­­mon­aitie­nei ir Elenai Mont­vy­dienei bei tauragiškei margu­čių margintojai Jadvygai Ur­butienei.

Liaudies vaizduojamosios dai­lės srityje antrąją vietą už medžio drožybą pelnė tauragiškė Ona Paulauskienė. Jau nieko nenustebino tai, kad pirmąsias vietas laimėjo ir respub­likiniame ture Tauragės re­gio­nui atstovaus tauragiškė au­dėja Milana Jaceničienė bei šilališkiai – medžio drožėjas Al­fonsas Maulius ir kryždirbys Alvydas Pocius.

„Dėl šio konkurso per metus įvyksta 10 mažesnių ar didesnių parodų. Tad visi dalyviai pasirodo gausiam lankytojų skaičiui. Tai turbūt net didesnė vertybė, nei laimėjimas. Koks malonumas dirbti sau į stalčių? Pernai respublikinėje parodoje Vilniuje, susietoje su Dainų švente, apsilankė daugiau nei 18 tūkst. žmonių. Vargiai kuris menininkas sulaukia tiek žiūrovų.

Sunku pasakyti, kurios srities menininkų konkurse būna daugiausiai. Susi­ren­ka jų nemažai iš vi­sų sričių, tačiau kon­kursas palankus ne visiems žanrams. Pastebime tenden­ciją, jog Tau­ragės regionas plėtoja taikomąją dailę. Daug žmonių pastaruoju metu imasi siuvinėjimo. O štai kryždirbystės vėliavą tvirtai neša A. Pocius, nors šios srities atstovų yra ir daugiau“, – „Šilalės artojui“ sakė T. Jurkuvienė.

Tautodailės žinovės tvirtinimu, „Aukso vainiko“ konkursas svarbus, siekiant išsaugoti ryšį su senosiomis mūsų tautos tradicijomis. Todėl ir dalyvių darbai vertinami, atsižvelgiant į tai, kuris joms yra artimiausias ir geriausiai atspindi bei išreiškia. Nacionalinis kultūros cent­ras siekia, kad tautodailė liktų gyva, o šio žanro atstovai būtų matomi bei įvertinti.

Tradiciškai per Tris karalius vyks respublikinio konkurso rato parodos uždarymas. Šie­met jis planuojamas Alytuje.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Savivaldybė tapo partiečių įdarbinimo agentūra

Spalio mėnesį Šilalės savivaldybės tarybai priėmus sprendimą informuoti visuomenę apie laisvas darbo vietas savivaldybei priklausančiose įstaigose ir įmonėse, savivaldybės administracija tapo savotiška partiečių įdarbinimo agentūra, kurioje išrūšiuojamos ir saviems išdalijamos laisvos darbo vietos. Pirmajam sėkmė nusišypsojo Sta­siui Ska­lauskui – su 50 litrų naminės pagautas politikas mai­nais į ta­rybos nario mandatą gavo darbą savi­valdybei prik­lausančioje UAB „Ši­lalės šilumos tink­lai“. Tokia prak­tika buvo taikoma tik sovietmečiu, kai susikompromitavusiems nomenklatūrininkams dar­bo vietą surasdavo partija. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.85

Kol valdžia nesiims ryžtingų veiksmų, iš duobės neišsikapanosime

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato Lie­­tuvos savivaldybių indeksą. Pasak ekspertų, šiųmetinis tyrimas atskleidžia nerimą keliančių tendencijų: nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-iose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26-iose augo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-iejose, būsto šildymo ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54-iose savivaldybėse.

Dideliu optimizmu nedvelkia ir apie Šilalės savivaldybę pateikiami duomenys: lyginant su 2018 m. tyrimo rezultatais, reitingų lentelėje smuktelėjome žemyn, o prasčiausia padėtis – investicijų srityje. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.85

 

 

Seminaras dėl renovacijos gyventojų nesudomino

Neseniai savivaldybės posėdžių salėje vyko seminaras daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) klausimais. Į Šilalę atskubėję patyrę ekspertai paskaitas skaitė... sienoms. Mat gyventojai į šį nemokamą, bet vertingą renginį neatėjo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.85

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau nustatyti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes. Apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jau­niškytė-Ingelevičienė.

Nebėra aktualu vien suaugusiesiems

Anot medicinos specia­lis­tų, daugiausiai antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali vien suaugusiesiems.   

Norint diagnozuoti nu­tu­ki­mą, specialistams užten­ka žinoti žmogaus ūgį ir svo­rį: suaugusiesiems yra ap­skai­čiuojamas kūno masės in­dek­sas (KMI), o vaikams naudojamos procentilio len­te-

­­lės – jeigu skaičius vir­ši­ja 97-ąjį procentilį, tuo­met nustatomas antsvo­ris. Vai­kų KMI gali būti aps­kai­čiuo­jamas tik nuo 16 metų.

Netiesa, kad valgo daugiau nesveiko maisto

Daugelis tikriausiai pritar­tų minčiai, kad vaikai, valgantys daugiau nesveiko mais­­to, yra labiau nutukę. Ta­­­čiau moksliniai tyrimai ro­­do priešingai – nutukę vai­kai neskanauja daugiau įvai­rių bulvių traškučių, sal­du­my­nų ar kito nesveiko maisto už tuos, kurių kūno masė siekia normos ribas. 

Iš tiesų nutukimo prie­žas­čių yra labai daug ir ne visuomet galima labai tiks­liai pasakyti, dėl ko atsirado tam tikros pasekmės.

„Vaiko svorį lemia ne tik jo genai ar gyvenimo bū­das, bet įtaką daro ir tai, kaip maitinosi mama ar mo­čiutė savojo nėštumo me­tu. Pavyzdžiui, jei vaikas nėš­tumo metu gavo ne­pa­kan­kamą maisto kiekį, tai taip pat padidina jo nutukimo riziką“, – teigia gydytoja dietologė A. Jauniškytė-In­ge­le­vičienė.

Žinoma, nutukimą gali su­kelti ir nepakankamas miegas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, įtampa ar stresas.

Valgymo sutrikimai – viena svarbiausių priežasčių

Vaikai ir paaugliai dažnai turi valgymo sutrikimų, su­ke­liančių svorio augimą. Tai vadinama persivalgymo su­trikimu, kai žmogus suvalgo didelį maisto kiekį, arba emociniu valgymu, kai noras valgyti sustiprėja, išgyvenant teigiamas ar neigiamas emocijas. 

Neretai visuomenėje ar net gydytojų patarimuose rekomenduojama valgyti mažiau kartų per dieną, vartoti dau­giau vaisių ar daržovių ir padidinti fizinį aktyvumą. Ta­čiau jei svoris padidėjęs bū­tent dėl emocinio valgymo ar persi­val­gymo sutrikimo,  klau­sant tokių apribojimų, si­tua­ci­ja tik pablogės.

Pasak gydytojos dietologės, vaikai yra ypatingai jautrūs įvai­riems mitybos ribojimams: kai uždraudžiame – labiau nori ir slapta persivalgo tam tikrų produktų, todėl kalbant su vaikais apie mitybą, ver­tėtų neskirstyti maisto į sveiką ir nesveiką arba tą, ku­rį galima, ir tą, kurio negalima.

Suaugusiųjų negalavimai tampa vaikų ligomis

Šiais laikais pastebima pa­radoksali tendencija: nu­tu­ki­mą turintys vaikai serga tomis ligomis, kuriomis prieš dešimtmetį sirgo tik su­au­gu­sieji: II tipo cukriniu dia­be­tu, arterine hipertenz­i­ja, ke­­penų suriebėjimu, jiems pa­di­­dėjęs cholesterolio kie­kis krau­­jyje. Taip pat iš­au­ga ri­zi­­ka susirgti širdies ir krau­ja­gys­lių ligomis, turėti są­na­rių prob­lemų ar kovoti su tokiomis ortopedinėmis ligomis kaip plokščiapėdystė. 

Ypač svarbu žinoti, jog kas antras nutukęs vaikas toks pat lieka ir suaugęs, o tai eina koja kojon su įvairiais sveikatos negalavimais, kurie gali lemti net storosios žarnos, krū­ties ar kitokios rūšies vėžį. Nutukimas trumpina žmo­­gaus gyvenimą, o jei tokios problemos jį užklumpa dar vaikystėje, tuomet visos komplikacijos ir ligos į die­nos paviršių išlenda daug anks­čiau. 

Be to, turint nutukimą, pa­didėja depresijos rizika bei nepasitikėjimas savimi: daž­niau­siai vaikai ir paaugliai bū­­­­na nepatenkinti savo iš­vaiz­­da, vengia bendrauti su drau­gais, artimaisiais, neretai pa­tys bando koreguoti savo svo­rį nepasitarę su kom­petentingais medikais, o to daryti nevertėtų, nes vei­kiausiai atsiras dar daugiau problemų. 

Reikšmingiausią vaidmenį atlieka tėvai

Iš tiesų suaugusių­jų ir vaikų nutukimas labai skiriasi, ir koncentruojantis į vaikų ar paauglių atvejį, nepatartina visų pirma akcentuo­ti svorio mažinimo. 

„Svarbiausia yra nu­statyti nutukimo priežastis ir po tru­putį stengtis jas ša­linti, kartu mažinant ir nutukimą bei už­tikrinant, kad vaikas gautų pakan­ka­­mai maisto me­džia­­gų ir tai neigiamai ne­paveiktų jo au­­gi­mo ir brendimo“, –

pataria gydy­to­ja die­tologė A. Jau­niš­kytė-Inge­le­vi­čienė.

Visame nutukimo gydymo etape tėvai atlie­ka patį reikšmingiausią vaid­menį, nes būtent jie kiek­vieną dieną būna su vaiku, die­gia jam mitybos įpročius bei rodo pavyzdį. Vaikui būtinas palaikymas ir jo negalima pa­likti vieno, nes jam sunku su­prasti, kodėl nebegalima val­gyti tam tikrų produktų, kodėl reikia keisti tai, ką tiek metų galėjo daryti ir buvo nevaržomas. 

Idealiu atveju turėtų keistis ne tik paties vaiko, bet ir visų šeimos narių įpročiai. Pa­­vyzdžiui, jeigu prieš tai šei­moje niekas nevalgė pusryčių, dabar juos valgo visa šeima. Taip pat svarbu, kad aktyvus laisvalaikis taptų visų pramoga. 

Nutukimo gydymas turėtų peraugti į natūralų gyvenimo būdą: reguliarus valgymas, tam tikras fizinis aktyvumas, gry­nas oras, įtampos mažinimas ir blogų įpročių atsisakymas. 

Visi kūnai yra gražūs ir visus juos reikia mylėti

Tyrimai rodo, jog net vaikams, neturintiems nutukimo, tėvai dažnai komentuoja jų išvaizdą ir tokiu būdu tik menkina jų savivertę bei didina nepasitikėjimą, o tai atsiliepia jiems ateityje, kai žmogus, esantis normalaus svorio, nemėgsta ir nepri­ima savo kūno. 

Dėl šios priežasties psichologai rekomenduoja tė­vams parinkti tinkamus žo­džius ir jokiu būdu neak­centuoti, jog vaikas yra nutukęs, nes tuomet jis jau­čiasi taip, lyg turėtų defektą. Geriau sakyti, kad vaikas turi nutukimą, tuomet jam bus lengviau suprasti, jog tai yra laikina ir kažkas ap­čiuopiamo, ko galima atsi­kra­tyti.

Gydytoja dietologė A. Jau­niškytė-Ingelevičienė teigia,

kad visais laikais buvo ban­doma žmones gąsdinti nutukimo pasekmėmis. Tačiau atsižvelgiant į pasaulio sta­tis­tiką, aiškiai matyti, jog nutukimo vis daugėja, to­dėl, pasak jos, šiais laikais ge­riau­sia nutukimo prevencija bū­tų transliuoti priešingą ži­nutę.

„Manau, svarbiausia pa­brėžti, jog visi kūnai yra gražūs ir visus juos reikia priimti bei mylėti, o ne vers­ti žmogų pasikeisti, liepiant drastiškai mažinti svorį. Juk visi esame skirtingų akių, plaukų ar odos spalvos, ly­­giai taip pat turime ir skir­tingus kūnus, kurie yra vie­nodai vertingi ir visi turi tei­sę būti bei egzistuoti“, – tei­gia ji. 

Kokybiškas ir legalias laidojimo paslaugas Šilalėje teikia tik „Gedmina“

Laidojimo paslaugas teikiančiai bendrovei šiemet – 20 metų, septintus metus jai vadovauja direktorius Donatas Grigalis. Jis sako negailintis nei jėgų, nei laiko tam, kad savivaldybės valdoma įmonė gyvuotų. Tačiau direktorius tvirtina, jog teigiami pokyčiai yra visų „Gedminos“ darbuotojų nuopelnas: žmonės stengiasi, kad miesto bei rajono gyventojai gautų kuo platesnį laidojimo paslaugų spektrą, o dar svarbiau – kad jos būtų kokybiškos.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.84

Išniekintas tremtinių atminimas

Šiuo metu gyvename Vėlinių laukimu ir rengiamės mi­rusiųjų pagerbimui. Deja, tuo pačiu metu kai kam knie­ti mirusiuosius pažeminti. Dar blogiau – paniekinti ko­votojų už tautos laisvę atminimą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.84

Prioritetai nesikeičia: ieškoma pinigų gigantiškam sporto kompleksui

Seimui svarstant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, paaiškėjo, kad kitais metais Šilalė gali likti be investicijų – kol kas visose eilutėse šviečia nuliai. Tačiau rajono vadovams tai, regis, nė motais: jie tikisi, jog Švietimo, kultūros ir sporto ministerija vis tiek skirs lėšų sporto komplekso statybai. Rajono biudžetui šis projektas kainuotų apie 1,5 mln. eurų, tačiau naujoji valdžia mokesčių mokėtojų pinigų, atrodo, neskaičiuoja. Ir planuoja nykstančioje Šilalėje savotiškus „Vasiukus“...

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.84

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą