Žemaičių aukštumos pietiniame pakraštyje esantis garsusis Bilionių piliakalnis, kažkada vadintas Švedkalniu, Šventkalniu, žvelgiant į jį nuo čia pat tįsančio Žemaičių plento, atrodo džiugiai išvaizdus, garbus, tik­­ras praeities paminklas, puošiantis Laukuvos krašto peizažą. Tačiau, artėjant prie kalno, darosi kažko neramu, smelkiasi nuojauta, kad priešais tave auga, kyla, skleidžiasi į plotį ne šiaip žaisminga kalva, ne eilinis kovingas piliakalnis, o didinga, pietinio…

Pavadinimą padiktavo užrašas antroje pusėje nuotraukos, kurioje – jauni vyrai toli nuo savo gimtųjų vietų – lageryje... „Šilalės artojuje“ išspausdinę šilališkės Agotos Auš­kalnienės tremties istoriją („Tremtis paliko neišdildomą nuoskaudą“, spalio 1 d., Nr. 76), sulaukėme kaltinėniškio Antano Šerniaus skambučio. Garbaus amžiaus buvusį po­litinį kalinį šis pasakojimas sujaudino ir priminė skau­džius okupantų melu bei neteisybe grįstus išgyvenimus, kuriuos jam ir jo…

Gražia ir simboliška įžanga į Varniuo­se vykusią praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos metams, tapo paminklinio ženklo profesoriui dr. Č. Kudabai atidengimas Strazdaliuose, Nor­berto Vėliaus gat­vėje. Daugelio pritarimu, pasinaudojant Romualdo Nor­kaus 1995 m. sudarytu leidi­niu „Pėsčiojo riterio dalia: Čes­lovo Kudabos laikas ir asmenybė“, perteikiant ir atvaizduojant profesoriaus veik­los esmę, panaudota metafo­ra „Pėstysis riteris“.…

Jei mintyse atkursite istorinės Žemaitijos kunigaikštystės ribas – nuo Nevėžio rytuose, iki Minijos vakaruose, nuo Vadaksties upelio, tekančio pasieniu su Kuršu, Latvija, iki Šešupės pietuose, tai tos kunigaikštystės viduryje rasite Kražius, o gal Varnius. Dabar tai nedideli miesteliai, bet istorijos tėkmėje buvę labai svarbūs ir Žemaitijai, ir visai Lietuvai. Varniai daugiau nei keturis šimtmečius – Žemaitijos vyskupijos sostinė, Kražiai praeityje…