Žolininkas pataria: ruduo – irgi tinkamas metas skubėti į pievas

Medikai ir vaistininkai visada turi ką pasiūlyti nuo skausmo, širdžiai, kaulams ar raumenims stiprinti, kraujospūdžiui mažinti ir t.t. Tačiau žolininkas Ma­rius La­sinskas aiškina, kad vaistai neretai tik pašalina li­gos pasekmes, o ne priežastis, bei turi pačių įvai­riausių šalutinių poveikių. Jo teigimu, daugelį prob­lemų gali palengvinti ar net išspręsti žolelės, kurių mūsų pievose apstu.

Be taisyklių – nė iš vietos

Apie vaistinius augalus ir jų poveikį išmanantis žolininkas, lektorius M. Lasinskas mie­lai pataria, nuo kokių negalavimų padeda vienokie ar kitokie augalai, kaip juos var­toti. Primiršta senolių išmin­tis, kuria kadaise daugelis naudojosi, pamažu atgyja. Ta­čiau „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas teigia, jog dar ne visada pastebime tai, kas mums po nosimi.

Žolininkas sako, kad skirtingos žolelės gali pagelbėti nuo pačių įvairiausių bėdų. Ir jos, kitaip nei vaistai, daugeliu atvejų kovoja ne su pasek­mėmis, o su pačia negalavimų priežastimi. Tik, be jokios abejonės, vartojant žoleles ir vaistus, reikia atsižvelgti į jų suderinamumą. Norint savarankiškai pasinaudoti gamtos suteikiama nauda, būtina įsidėmėti tris pagrindines taisyk­les.

„Renkant žoleles, reikia atsižvelgti į metų laikus: kur tuo metu didžiausia naudingųjų medžiagų sankaupa. Pavasarį daug naudingų medžiagų susikaupę šaknyse, vasarą – lapuose bei žieduose. Rudenį renkame sėklas ir dar galime kasti šaknis. Būtent dabar ir yra sėklų bei šaknų metas“, – tvirtina Marius.

Pirmoji taisyklė, kurią jis įvardija, yra tai, jog, prieš einant rinkti žolelių, žmogus turi būti susikaupęs. Anks­čiau senoliai prieš žoliaudami ir pasimelsdavo, iš ryto su niekuo nesikalbėdavo.

Antroji taisyklė: privalu padėkoti gamtai, augalams bei me­džiams, kurie savo gėrybė­mis dalinasi su žmogumi. M. La­sinskas dar priduria, jog gamtai atsidėkoti galima, paimant bent vieną šiukšlę, kurių pievose ir miškuose, deja, tikrai nestinga.

Trečioji taisyklė, kurios privalu laikytis: „nešienauti“ vi­sų žolelių iš pievos. Pagal nerašytą tvarką, nuo senų laikų įprasta sakyti, kad žmogui priklauso vienas ketvirtadalis. Kas liko – tas gamtos.

Šias taisykles žinant, jau galima žoliauti.

Kalcio bomba dilgėlėse 

Žolininkas pataria šiuo me­tu rinkti dilgėlių karolius – sėk­las. Dabar tam yra pats geriausias laikas, o dilgėles pažįsta turbūt kiekvienas.

„Dilgėlėse ypač gausu kalcio, kurio vyresniems žmonėms dažnai trūksta. Jei taip yra, tada nuo menkiausio judesio byra kaulai, darosi silp­ni. Jose taip pat yra kalio, naudingo širdžiai, magnio bei ki­tų mikroelementų. Tik sėk­las reikia gerai sukramtyti. Vy­resniems žmonėms ir vaikams užtenka maždaug pusės arbatinio šaukštelio per dieną. Suaugusiesiems reikėtų šaukštelio. Dilgėlių sėklas galima naudoti ir kaip prieskonius – berti į sriubą ar kitokį maistą. Tik geriau jų nevirti, nes tada dingsta naudingosios medžiagos. Tiesiog į jau paruoštą patiekalą įsiberkite sėklyčių ir turėsite naudos“, – pataria M. Lasinskas.

Žolininkas taip pat atskleidžia vieną bendrą vardiklį visoms sėkloms – jos turi sunkiai virškinamą luobelę, dėl to žarnynas naudingųjų medžiagų per ją nepasisavina. Todėl sėklas rekomenduojama arba brinkinti, arba gerai sukramtyti, kad naudingosios medžiagos patektų į virškinimo sistemą.

„Vyresni žmonės išsigąsta, kad dilgėlė skatina kraujo krešėjimą, ir dėl to jos vengia. Bet to bijoti nereikia: nuo pusės šaukštelio sėklyčių ar puodelio lapų arbatos niekam kraujas neims krešėti labiau nei įprasta“, – paneigia daugeliui iki šiol žinotą mitą specialistas.

Pasak M. Lasinsko, vartojant žoleles, rekomenduojama daryti pertraukas. Savo klientams žolininkas pataria vieną konkrečią vaistažolę naudoti 7 dienas ir daryti 3 dienų pert­rauką. Jei vartojamas žolelių mišinys, galima jį gerti 21 dieną ir tada daryti 7 dienų pertrauką.

Pievos pilnos gėrybių

Turbūt dažnas dar atsimename, kaip atrodo gyslotis, kuris žolininkų vadinamas organizmo „kanalizacijos“ tvarkytoju. Teigiama, kad jei sutrinka žarnyno funkcija, gyslotis jį puikiai sutvarko. Šiuo metų laiku jau gausu gysločio sėklų, tad, prisirinkus jų, galima sukramtyti valgomąjį šaukštą arba užplikyti arbatos. Tačiau ją išgerti reikia su nuosėdomis, sukramtant sėk­lytes. Kitaip laukiamo poveikio nebus. Esant didesniems žarnyno nesklandumams, gysločio sėk­lų galima vartoti po šaukštą kas 3-4 val.

M. Lasinsko teigimu, naudingųjų savybių kupina yra kiaul­pienė ir tikrai nereikėtų skųstis, kai pievutėje jų užsisėja, o geriau pasirauti kiaulpienės šaknų.

„Šis augalas savo gerųjų savybių gausa kone lenkia ženšenį. Jis mažina cholesterolį, gerina kepenų veiklą, žarnyno peristaltiką, stiprina at­mintį, padeda sergant cukriniu dia­betu, skystina kraują. Ir turi daugybę kitų privalu­mų. Dabar pats laikas rauti kiaulpienės šak­nis, ir tai daryti gali kiekvienas, kol eina įkišti į žemę kastuvą. Vaistažoles tereikia švariai nuplauti, supjaustyti gabaliukais, džiovinti nuo 40 iki 60 laipsnių temperatūros orkaitėje ar spe­cialioje džiovyklėje. Tokie gabaliukai skanūs kaip žemės riešutai, nes išdžiovinta kiaulpienė praranda kartumą. Galima šaukštelį jų per dieną sukramtyti. O iš sausai paskrudintų ir sumaltų kiaulpienės šaknų išeina puikus kavos pakaitalas“, – dalijasi receptais žolininkas.

Dar galima rasti ir baltai žydinčių kraujažolių, kurios puikiai valo kirmėles iš organizmo. Be to, jau pats augalo pavadinimas pasako, kad jos padeda kraujui, taip pat gerina kepenų veiklą.

Gausiai žydintis raudonasis dobilas tinka aterosklerozės profilaktikai. Beje, žolininkas teigia, jog ne visada cholesterolio kiekį reikia mažinti sintetiniais vaistais – pamėginkite į pagalbą pasitelkti raudonuosius dobilus.

„Dobilai padeda vyresnio amžiaus moterims, nes yra puikus izoflavonoidų šaltinis, puikiai reguliuoja hormonus. Iš jų dažnai gaminami specia­liai moterims skirti papildai. Tačiau kam pirkti tabletes, kai galima pačiai pakramty­ti natūralių dobilų arba užsiplikyti jų arbatos – užpylus užtenka palaikyti 5 minutes ir galima gerti. Taip pat skanu dobiliukų įsiberti į salotas, o sudžiovinti tinka ir kaip prieskoniai.

Žinomus virškinimą skatinančius medikamentus puikiai pakeis raudonėlis. Jei turite jo pasisėję, dabar prasi­dėjęs jo antras augimas, tad reikėtų pasirinkti. O jeigu raudonėlis nepadėtų, tai pe­lynas tikrai išgelbės – jis yra bene geriausia organizmo šluo­ta“, – apie augalų gerąsias sa­vybes pasakoja vaistažolių žinovas.

Žolelių pagalbininkas – medus

M. Lasinskas teigia, jog augalai, kaip ir grybai, kaupia viską, kas yra dirvožemyje. To­dėl nereikėtų vaistinių žo­lelių rinkti prie pat kelio, tvar­to ar miesto zonose.

„Žolelių gerųjų savybių įsisavinimui labai padeda medus. Lyžtelėjus jo, medžiagų poveikis pagerės nuo 30 iki 70 proc. Tik, žinoma, nederėtų medaus padauginti, nes gali padidėti cukraus kiekis kraujyje. Dar sakoma, kad tokiam žmogui, kuris yra ugningas, jam visada karšta, nereikia daug medaus – jis karštį tik dar labiau padidins. Bet nuolat šąlančiam žmogui didesnis medaus kiekis turės šildantį poveikį“, – teigia M. Lasinskas.

Anot vaistininko-žolininko, žolelės kiekvieną veikia skirtingai. Vienam gali padėti labiau, kitam mažiau, nes esame skirtingi: skiriasi mūsų mityba, judėjimas, kūno sudėtis ir t. t. Todėl, ką geriausia naudoti konkrečiam žmogui, žolininkas rekomenduoja tik su juo pasikalbėjęs bei išsiaiškinęs jo įpročius, organizmo reakcijas bei kt.

Morta MIKUTYTĖ

M. Lasausko asmeninio albumo nuotr.