Šauliai Girdiškėje įamžino pagarbą ir atminimą išėjusiems patriotams

Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį Girdiškėje vyko ne tik didžiausia parapijos šventė – Švč. Mergelės Marijos Snie­ginės atlaidai, bet ir paminėtas Lietuvos šaulių są­jungos (LŠS) 100-metis. Ta proga atidengtas Girdiškės apy­lin­kėse veikusių partizanų bei šaulių atminimui skirtas kryžius. 

Naujasis atminimo ženklas įkurdintas greta koplytstulpio „Lietuvos vardui 1000 metų“, pastatyto 2009-aisiais. Metalinį kryžių pastatyti sugalvojo, jį suprojektavo bei pagamino Šilalės Stasio Girėno 703-iosios kuopos vadas Rimas Vaičiakauskas. Girdiškė pasirinkta ne atsitiktinai. Čia – kuopos vado tėviškė, be to, būtent Girdiškėje iki šiol nebuvo jokio paminklo ne tik šauliams, bet ir visiems, žuvusiems kovoje su okupantais. 

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje. Jas aukojęs Upynos parapijos klebonas kun. Vytautas Šiaudvytis vėliau pašventino ir naująjį kryžių bei pakvietė gyventojus ir miestelio svečius čia stabtelėjus sukalbėti maldą išėjusiems. 

„Mylėjote ir gynėte Tėvynę, kad šiandien būtų ji laisva“, – rašoma prie kryžiaus žuvusiems už Lietuvos laisvę pritvirtintoje lentelėje. 

Renginio vedėja šią mintį nuolat akcentavo, priminė skaudžius mūsų tautos įvykius. Tai liudija išlikę dokumentai, žuvusių partizanų dienoraščiai, jų artimųjų atsiminimai.

„Jų pasakojimai, išgyvenimai dienoraščiuose išdėstyti nesitikint, kad tas mintis kažkas skaitys po daugelio metų. Bet tik tai mums, gyvenantiems Nepriklausomoje Lietuvoje, leidžia suprasti, kas iš tiesų vyko tais baisiais okupacijos ir visuotinio trėmimo metais“, – sakė renginio vedėja.

Šilalės kraštui, kaip ir visai mūsų šaliai, vieni tragiškiausių buvo 1940–1953 m. Pokariu pasikeitusi valstybės santvarka, laisvės ir valstybingumo netektis bei šilališkių galvose likusios nepriklausomybės viltys paskatino partizaninę veiklą. Į partizanų gretas dažniausiai stojo Šaulių sąjungos nariai, bėgantys nuo tarnystės sovietų armijoje ar šiaip nepriklausomos Lietuvos idėjų puoselėtojai, aktyvistai. Vėliau jie susibūrė į slaptą Lietuvos laisvės armiją. Istoriniai duomenys rodo, jog Girdiškės apylinkėse pokario metais veikė Vanagų organizacijai priklausęs Aušrelės šaulių būrys. Juos vietos gyventojai rėmė visomis priemonėmis, ir būtent kaimas buvo pagrindinė šaulių atrama: čia pasipildydavo jų gretos, čia jie gaudavo maisto ir gydydavosi žaizdas. Ypatingą vaidmenį ilgai partizaninei kovai turėjo ryšininkai. Jie, rizikuodami gyvybe, padėdavo partizanams slapstytis, rinko informaciją ir perduodavo žinias apie okupantų vykdomas operacijas. Daugelis to meto aktyvių kovotojų už Lietuvos laisvę žuvo arba buvo sučiupti, kankinami, vežami į tremtį. Skaičiuojama, kad iš viso ištremta apie du tūkstančius šilališkių, kurių didžioji dalis Tėvynės daugiau nebematė. 

Šiems įvykiams bei juose dalyvavusiems Girdiškės gyventojams atminti ir skirtas Šaulių sąjungos pastatytas kryžius. Jį atidengti buvo pakviestas Šilalės rajono meras Algirdas Meiženis ir Girdiškės gyventoja, buvusi partizanų ryšininkė Elena Žymančienė.

Be to, prie paminklo skambėjo sveikinimai Šaulių sąjungos 100-mečio proga. Šilalės šaulių ta proga pasveikinti atvyko kolegos ne tik iš Lietuvos rinktinių (Kauno, Tauragės, Klaipėdos), bet ir iš už Atlanto. 

LDK Kęstučio 7-osios rinktinės (Tauragė) vadas atsargos majoras Kęstutis Bauža pasidžiaugė šilališkių aktyvumu šiais išskirtiniais Šaulių sąjun­gai metais. R. Vaičiakauskui, kuris, beje, tą savaitgalį šventė ir savo gimtadienį, įteikė Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečio vardinę monetą.

„Perduodu vado pulkininko leitenanto Gin­taro Koryznos pasirašy­tą apdovanojimą. Jis R. Vaičiakauskui skiriamas už pavyzdingą tarnybą, pilietiškumo, patriotiškumo ir savanorystės principo sklaidą“, – sveikino rinktinės vadas. 

Dovana įteikta ir pačiam K. Baužai. LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius ir LŠS išeivijoje centro valdybos narys bei atstovas žiniasklaidai Ernestas Lukoševičius Tauragės šaulių skyriaus vadui perdavė sveikinimus iš už Atlanto. Jis atgabeno išeivijos šaulių vado Juliaus Rūtenio Butkaus apdovanojimą. Atsargos majorui K. Baužai už nuopelnus Lietuvai ir Šaulių sąjungai įteiktas Šaulių žvaigždės medalis. 

Kauno šaulių vardu kalbėjo Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės vadas, atsargos kapitonas Vytautas Žymančius. Jis, kaip ir Šilalės kuopos vadas R. Vaičiakauskas, yra gimęs Girdiškėje. Čia gyvena jo mama – buvusi partizanų ryšininkė, kuriai suteikta garbė atidengti kryžių žuvusiems broliams ir sesėms atminti.

„Džiaugiuosi, kad į mano tėviškę atvyko tiek daug garbių svečių, ir tikiuosi, jog žinia apie kraštiečio Rimo gerus darbus, apie Girdiškės gyventojų meilę savam kraštui apskries pasaulį. Tegul visi žino, kad mes gerbiame tuos, kurie padėjo galvas už tai, ką turime šiandien. Jie norėjo gyventi ne mažiau negu mes, bet paaukojo gyvybes, kad būtume lais­vi“, – kalbėjo V. Žymančius.

Jis dėkojo savo mamai, kuri, nepaisydama ano meto nuostatų, išleisdama į kelionę, visada įdėdavo kryželį ir per­žegnodavo.

„Ir tai ne kartą mane išgelbėjo. O šitas kryžius tegul būna atminimas mums ir ateities kartoms, jog prisimintume tuos, kurie kentėjo ir žuvo vardan mūsų laisvės“, – sakė V. Žy­mančius. 

Renginys užbaigtas su trenks­mu tiesiogine to žodžio pras­me. Tris salves į Girdiškės dan­gų paleido brigados generolo Motiejaus Pečiulionio bataliono artileristai, o miestelio erd­ves drebino Kauno muzikinio teatro aktoriaus Juozo Jonušaičio balsas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.