Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba

Gražia ir simboliška įžanga į Varniuo­se vykusią praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos metams, tapo paminklinio ženklo profesoriui dr. Č. Kudabai atidengimas Strazdaliuose, Nor­berto Vėliaus gat­vėje.

Daugelio pritarimu, pasinaudojant Romualdo Nor­kaus 1995 m. sudarytu leidi­niu „Pėsčiojo riterio dalia: Čes­lovo Kudabos laikas ir asmenybė“, perteikiant ir atvaizduojant profesoriaus veik­los esmę, panaudota metafo­ra „Pėstysis riteris“. Tauto­dailininkas Rai­mun­das Puškorius tai išskobė ant drūto ąžuolo rąsto. Ko­dėl žemaičiai pagerbė prof. Č. Ku­­dabą, rytų aukštaitį? To­dėl, kad profesorius mokslo tikslais skersai išilgai išvažinėjo ir išvaikščiojo centrinės Žemaitijos aukštumą bei kitas vietas. Mokslinis interesas pagimdė abipusę meilę ir pagarbą čia gyvenančiam žmogui, jo kraštui, gamtai, kultū­rai ir istorijai. Taip nuo XX a. aštunto dešimtmečio pradžios praminti takai virto leidi­niu „Septyni keliai iš Varnių“ (1993 m.). Dar Lietuvos sąjūdžio aušroje Laukuvos miestelio ir apylinkių gyventojai, rinkę parašus dėl Spaudo kalno iš­saugojimo, yra dėkingi būtent prof. Č. Kudabai, tuometiniam Lietuvos kultūros fondo pirmininkui. Vieną iš 1987 m. liepos 20 d. laiške tuometiniams vadovams ir žmonėms išsakytų minčių, tinkančią visai Lietuvai, nutarta iškalti ir atminimo ženkle: „Reikia bend­romis jėgomis saugoti viską, kas turi gamtinę, istorinę ir kultūrinę vertę“...

Geografui Č. Kudabai (1934 07 24–1993 02 19), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarui, šiemet būtų sukakę 85 metai. Be to, 2019-ie­ji reikšmingi ir dar viena sukaktimi: praėjo 30 metų nuo 1989-ųjų, kai tų metų rugpjūčio 6 d. Gotlando saloje buvo pasirašytas komuni­ka­­tas „Visų pasaulio lietuvių gy­vy­binis tiks­las yra Ne­pri­klausomos Lie­tuvos valstybės at­kūrimas“. Ten, Švedijoje, aštuo­ni skirtingų likimų ir pažiūrų žmonės, tarp jų – ir Č. Ku­daba, pasirašė už siekį atkurti Ne­priklausomą Lietuvos valstybę. Džiugu ir tai, jog prof. Č. Ku­­daba, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, yra pagerbtas bendražygio Norberto Vė­liaus gimtajame kaime, nuo 2010 m. kuriamame „N. Vė­liaus ir Lau­ryno Ivinskio pažintiniame etnokultūriniame istori­niame šimtmečio kelyje“.

Prie atminimo ženklo garbiai asmenybei prisidėjo daug žmonių: vieni padovanojo rąstą, kiti atvežė ir padėjo pastatyti, treti parėmė aukomis. Už darbą padėkos nusipelnėLaukuvos seniūnas Virgilijus Ačas ir seniūnijos darbuotojai, kiti talkininkai. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Varnių konferencijos pranešėjai bei dalyviai, Vilniaus ir Kauno žemaičių kultūros draugijų pirmininkai Alvydas Strička ir Jo­nas Vitkauskas, Laukuvos, Po­žerės, Bilionių bendruomenių pirmininkai bei nariai, Lau­ku­vos Norberto Vėliaus gimnazijos mokytojai ir gimnazistai, Šilalės kraštiečių draugija ir jos nariai, kuriems teko rūpestis ir atsakomybė organizuoti kelionę į konferenciją. Konferencijos organizatorių bei jų atstovų doc. dr Juo­zo Pabrėžos, Lino Šedvilo, doc. dr. Filomenos Kavoliutės, Ro­lando Bružo, dr. Albinos Auk­soriutės vardu įteiktos padėkos bei atminimo dovanos tiems, kurie nuoširdžiai prisidėjo prie šio prasmingo renginio. 

Virginijus JOCYS

Žemaitijos regioninės etninės globos tarybos pirmininkas, Etninės kultūros globos tarybos narys 

Alvydo STRIČKOS nuotr.