Atvežė Šilalei parodyti olimpinį medalį

Ketvirtadienį Šilalėje viešėjo Rio de Žaneiro olimpiados bronzos medalio laimėtoja Donata Vištartaitė – Karalienė. Sportininkė susitiko su savo buvusios mokyklos - Da­riaus ir Girėno progimnazijos mokiniais bei trumpam užsuko į savivaldybės tarybos posėdį. 

„Šiandien - istorinė diena: galime pasveikinti savo kraštietę Donatą ir pamatyti olimpinį medalį“, - politikams pranešė rajono meras Jonas Gudauskas, Rio de Žaneiro olimpiados moterų porinių valčių irklavimo bronzos medalio laimėtojai D. Vištartaitei, neseniai tapusiai Karaliene, įteikęs padėką už aukštus pasiekimus irklavimo sporte, istorinę pergalę olimpinėse žaidynėse ir Šilalės krašto garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

Kartu su padėka Donata gavo ir dovanų - marškinėlius bei prijuostę iš Šilutės žuvienės čempionato.

Įteikdamas marškinėlius su užrašu „Aš myliu Šilalę“, meras apgailestavo, jog tai pavėluota dovana – esą norėjęs, kad Donata juos apsivilktų Brazilijoje.

„Bet aš vis tiek myliu Šilalę“, - garantavo sportininkė.

Prijuostė - šilutiškio renginių organizatoriaus Marijaus Budraičio dovana, Šilalei atitekusi už pirmąjį medalį šiemet vykusioje olimpiadoje. Meras prasitarė, jog su Šilutės savivaldybe varžėsi, kurios atstovas pirmasis olimpia­doje iškovos medalį. Šilutiškiai sirgo už boksininką Evaldą Petrauską, bet pirmąjį medalį Lietuvai laimėjo šilališkė.

„Jaučiuosi pagerbta ir reikalinga. Labai tuo džiaugiuosi. Apgailestauti galiu tik dėl vieno - kad Šilalėje nėra irklavimo bazės“, - tarybos nariams sakė olimpietė.

Pasiuntus per rankas apžiūrėti medalį, salėje nuvilnijo šurmulys.

„Sunkus“, - įvertino politikai olimpinį bronzos medalį, sveriantį lygiai pusę kilogramo.

Bet ir iškovotas jis sunkiai.

Paklausta, ar dažnai pasirodo tėvų namuose, sportininkė neslėpė, jog laisvų dienų turi tik per didžiąsias šventes.

„Visus ketverius metus iki olimpinių žaidynių treniravomės kasdien, 12 kartų per savaitę. Todėl laisvus turėjome tik sekmadienio ir ketvirtadienio vakarus“, - sakė sportininkė.

„Šilalės artojui“ Donata pasakojo, kad irklavimu susidomėjo atsitiktinai, kai jos pirmasis treneris Rimantas Vaškys išėjo iš darbo mokykloje.

„Lankiau lengvąją atletiką, bėgdavau 800 ir 1000 metrų. Trenerio praradimas man buvo didelis smūgis, tačiau supratau, jog galiu save išbandyti kitoje sporto šakoje. Kai Kauno irklavimo bazės treneriai į mūsų mokyklą atvyko ieškoti vaikų, norinčių vasarą praleisti  irklavimo stovyk­loje, nė minutės neabejojau - taip užsidegiau irklavimu, kad mokydamasi devintoje klasėje apie nieką kitą nebegalėjau galvoti. Kitą vasarą jau laimėjau jaunučių čempionatą ir sulaukiau išsvajoto kvietimo mokytis Kauno sporto mokykloje. Taip prasidėjo mano kelias į profesionalųjį sportą“, - pasakojo D. Karalienė.

Donata tikino, jog tuomet jai nebuvo svarbu, kokia sporto šaka užsiimti - norėjo sportuoti: daug, godžiai, profesionaliai siekti kuo aukštesnių rezultatų. O Kaune tam buvo visos galimybės.

Tačiau ji prisipažįsta su džiaugsmu grįžtanti ir į Šilalę.

„Šilalė man yra tėvai, namai, mokykla. Gražiausių atsiminimų turiu apie kai kuriuos mokytojus, ypač - apie savo pirmąjį trenerį R. Vaškį, pastebėjusį mano polinkį į sportą bei pakvietusį lankyti lengvąją atletiką. Čia yra mano kelio pradžia, dėl to labai branginu šią vietą“, - „Šilalės artojui“ sakė olimpietė.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.