Plungės ekstrasensas Pilėnus atrado Bilioniuose

Pagaliau atrasti legendiniai Pilėnai, kuriuos Lietuvos istorikai spėja galėjus būti tai ten, tai ten. Tarp ga­limų kandidatų minimi ir du piliakalniai Šilalės rajone: vie­nas - Kaltinėnuose, kitas - Bilioniuose. Ekstrasen­sas iš Plungės Bronius Mažonas istorinio paveldo sargams bei tyrinėtojams nurodė labai konkrečią Pilėnų vietą, kur neva palaidoti ir drąsieji pilies gynėjai. Jų kapavie­tė - ant paties Bilionių piliakalnio.

Sensacija po sensacijos

Savo atradimą ekstrasensas pristatė ne tik „Šilalės artojui“, bet ir savivaldybės kultūros paveldo apsaugos specialistei Jurgitai Viršilienei, Varnių regioninio parko kultūrologui Linui Šedvilui bei Klaipėdos universiteto docentui, visoje Lietuvoje gerai žinomam archeologui Gintautui Zabielai. Beje, užėjęs į „Šilalės artojo“ redakciją, B. Mažonas neprisistatė kaip ekst­rasensas. Jis sakė esąs miškininkas, kuris atseit gali rasti senovėje buvusias pilis, kapavietes bei panašius dalykus. Jau nemažai radęs.

Pažintis su atrastaisiais Pilėnais prasidėjo Bilionių piliakalnio papėdėje. Vietiniai žmonės jį dar vadina Švedkalniu, o tai, B. Mažono tvirtinimu, esą klaida.

- Iš tiesų tai Pilėnų piliakalnis, - sakė jis. - Yra laikoma, jog piliakalnis turėjo tris įtvirtinimus. Tai irgi klaida. Įtvirtinimų buvo penkiolika, jie prasidėjo nuo šlaito apačios ir vienas po kito sekė iki kalno viršūnės.

Penkiolika įtvirtinimų - tai jau būtų sensacija. Tačiau archeologas  G. Zabiela į tai nereagavo niekaip. Jis klausėsi, neskubėdamas nei pritarti, nei ginčytis. Vėliau jis paaiškins, kad Bilionių piliakalnis menkai tyrinėtas, o pilių brėžinių senovėje niekas nedarė, kryžiuočių kronikose nėra ir jų piešinių. Todėl įmanomos visos versijos. O kol nėra tikrų duomenų, archeologas negali nieko patvirtinti arba paneigti.

Užtat B. Mažonas buvo tvirtes­nės nuomonės. Dar belaukiant docento, jis išdėstė gana skeptišką požiūrį į archeologiją ir archeo­logus - jie neva rašo tą patį iš knygos į knygą, o naujų dalykų nebeatranda. Gi specialių galių turintys žmo­nės matą ir be kasinėjimų. Ir dėl tų penkiolikos įtvirtinimų ekst­ra­sensas nė kiek neabejojantis.

Pagaliau mes ant piliakalnio. Nuo čia matyti Laumėkalnis - plokščias kalnas Laumenų kaime. Vietiniai pasakoja, jog po šiuo kalnu laumės gyvenusios. Dėl to jis pramintas Laumėkalniu, kaimas - Laumenais, o jo apylinkės net Laumių karalyste vadintos. Gamtininkų teigimu, tai esąs natūralus gamtos darinys, plokščiakalnis. Tačiau B. Mažonas tikina, kad tai irgi klaida:

- Iš tiesų tai yra piliakalnis, senovės žemaičių rankomis supiltas pilies kalnas.

O dabar - pati didžiausia sen­sacija.

- Čia, kur stovime, ir buvo Pilėnų pilis. Jos gynėjai sudegė, jie čia ir palaidoti. Pagal senovės žemaičių papročius - rytų kryptimi, - ekst­ra­sensas parodė ranka į rytus. - Iš to ir nustačiau, jog tai - žemaičių kapai. Tai neaukšti, metro dvidešimties-metro pen­kiasdešimties centimetrų ūgio žmonės. Kryžiuočių kapavietė - apačioje, jie palai­doti visai kitu būdu, - aiškino B. Mažonas.

Kita sensacija - Bilioniuose yra buvęs ne vienas, bet trys piliakalniai.

- Anie du šalia - irgi piliakalniai, jie klaidingai laikomi natūraliais kalnais. Papėdėje aptikau ir šaltinį. Aš randu ir požemines upes, galiu parodyti, kur po žeme yra vanduo, kur galima kasti šulinį, - gyrėsi jis.

Dviejų kalvų papėdėje tik­rai teka šaltinis. Tačiau vietiniai žmonės, ko gero, jį žinojo dar iki ekstrasenso. O krūmais ir medžiais apaugusi kalva tikrai yra piliakalnis? Neatrodė, jog paveldo žinovai būtų tuo patikėję.

- Natūralus kalnas, ir tiek, - sakė L. Šedvilas.

Užtat kita kalva plokščia vir­šūne sudomino G. Zabielą:

- Čia iš tiesų galima apsiginti, o ta aikštelė galėjo tikti įtvirtinimui. Išoriškai tai natūralus gamtos kūrinys. plika akimi nematyti kokių nors kultūrinio palikimo ženklų, bet jų gali būti giliau po žeme. Kol neatlikta tyrimų, nieko daugiau negaliu pasakyti. Tarkime, versija...

- Ne, tai ne versija, tai tikras dalykas, - tikino B. Mažonas.

Bilionių piliakalnio bei tų dviejų kalvų papėdėje jis nurodė nemažą plotą, kur atseit buvusios senovės žemaičių kapinės. Tai žema vieta šalia iškastos kūdros, ko gero, anksčiau čia galėjo būti pel­kė.

- Laidojo pelkėje? - nu­sistebėjo L. Šedvilas.

- Vieta tikrai žema, - suabejojo ir G. Zabiela.

B. Mažonas parodė ir kryžiuočių kapavietę. Ji truputį aukščiau, pačioje piliakalnio papėdėje.

- Iš viso čia užkasta 360 žmonių palaikų, jie palaidoti pietų kryptimi, - sakė ekstrasen­sas. - Todėl ir darau išvadą, jog tai kryžiuočių kapavietė. Nustačiau, kad jie užkasti eilėmis metro-pusantro gylyje. Fak­tas!

- Parodytum bent vieną kau­lelį, tada sakyčiau, kad fak­tas, - abejojo L. Šedvilas.

- Aš negaliu kasinėti, - atšovė B. Mažonas.

O kam kasinėti, jei galima nustatyti ir taip. O kokiu būdu ekstrasensas sužino, kur buvo pilis, kur stovėjo troba, kur giliai po žeme užkasti palaikai?

- Nustatinėju taip, - B. Mažonas ištiesė į priekį abi rankas. - Jeigu po žeme kas nors yra, delnais jaučiu energiją. Kartais juos net degina. Kas? Na, kai žmogus daro ką nors - ar stato namą, ar tveria tvorą - jis po savęs palieka energiją. Aš ją ir pajuntu. Žinau šeimą, kur vyro silpna širdis, o žmona – su dirbtiniu klubo sąnariu. Nustačiau, kad jų troba stovi senoje kapavietėje. Šie žmonės neturės sveikatos, nes kapai išsiurbia jų energiją.

Taip sužinojome, jog su ener­gija vyksta keisti dalykai. Kartais žmogus po savęs palieka tokią energiją, kad ji degina delnus, o kartais ta energija siurbia kitų energiją tarsi vampyras.

- Užsienio mokslininkai tai jau įrodė, - garantavo ekstrasensas.

Specialistai daug atsargesni

Vaikštant po kalvas, B. Mažonas ne kartą atkakliai tikino, jog tai, ką jis sako, yra nustatytas faktas! Ar tikrai? Ką pasakytų žmonės, kurie savo teiginius yra įpratę pagrįsti faktais, o ne jausmais? Tad visiems trims specialistams uždaviau tuos pačius klausimus: ar tai, ką išgirdome, iš tiesų yra faktai, ar tik galima versija, o gal - viso labo tuščia fantazija? Kas iš B. Mažono teiginių labiau panašu į tiesą, o kas kelia didžiausių abejonių? Ar buvo jie anksčiau susidūrę su ekstrasensais ir turėjo iš to naudos?

Paveldosaugininkė J. Viršilienė:

- Aš nesu ekspertė, kuri galėtų nustatinėti, kur tiesa, kur ne. Todėl ir pakviečiau specialistus. Bet manau, jog reikia džiaugtis žmonėmis, kurie domisi krašto istorija bei jos paslaptimis. Štai kaltinėniškis Benjaminas Jurgelevičius šiemet pranešė miestelio apylinkėse radęs kelis piliakalnius. Jis nebuvo kategoriškas, tiktai kėlė tokią versiją. Su docentu G. Zabiela apžiūrėjome tas vietas, tačiau kaltinėniškio spėjimas nepasitvirtino.

Visgi reikia pagirti žmogų, kad jis domisi, ieško. Būtų klaida manyti, jog viskas seniai yra ištirta. Lietuvoje rasta apie 900 piliakalnių, vienas - ir mūsų rajone. Tai Kiaukų piliakalnis netoli Obelyno. Taigi tyrinėkime, nebijokime dėstyti savų versijų.

Kultūrologas L. Šedvilas:

- Faktai?.. Ar yra bent vienas realus įrodymas? Laumėkalnis - žmonių rankomis supiltas piliakalnis, ant Bilionių palaidoti metro dvidešimties centimetrų žmonės? Na, tada žmonės buvo daug mažesni, bet kodėl visi tokio vaikiško ūgio? Ir tie tikslūs skai­čiai - 360 kryžiuočių... Viena rodyta kalva gal kiek panašesnė į gynybinę vietą, tačiau yra žmonių, kuriems kiekvienas kalnas - piliakalnis. O jau tos kapinės pelkėje... Juk tai - nesąmonė! Kas laidojo žmones tokioje žemoje vietoje?

Su ekstrasensais nesu turė­jęs jokių reikalų ir nematau jokios naudos. Žinau apie juos, apie virgulininkus, tačiau apsieinu be jų. Varniuose irgi yra vienas burtininkas, bet nė ne­manau kreiptis. Kad būtų bent vienas jų galios įrodymas!

Archeologas  G. Zabiela:

- Faktas, jog buvome ten, jog išklausėme žmogų. Faktas ir tai, kad žmogus kažką jaučia. Ką, vertinti negaliu. Jausmas yra subjektyvus dalykas, o mes, archeologai, tyrinėjame materialius kultūros likučius. Arba tie materialūs dalykai yra, arba jų nėra. Kol kas jų neturime. Viena kalva su aikštele viršuje tikrai įdomi, tačiau išvadas galėtume daryti tik po tyrinėjimų. Nurodytos kapavietės tokioje žemoje, šlapioje vietoje kelia abejonių.

Su ekstrasensais reikalų esu turėjęs. Prieš kokius dvidešimt metų archeologai kartu su keliais ekstrasensais Anykščių rajone tyrinėjome piliakalnį. Mūsų tikslas buvo nustatyti, kiek ekstrasensai galėtų padėti, kiek tikslūs yra jų parodymai. Jie turėjo nustatyti, kur po žeme yra medinių statinių likučių. Vieni ekstrasensai rodė vienaip, kiti - kitaip, tačiau nė viena jų versija nepasitvirtino.

Visgi B. Mažoną kviesčiau padėti tyrinėti Medvėgalį. Čia būta nemažos gyvenvietės, turėtų būti ir kapavietė, bet jos niekaip nerandame.  Gal  B. Mažonas nurodytų bent panašesnę vietą?

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

B. Mažonas pademonstravo, kaip aptinka po žeme užkastus kaulus, pilių, pastatų liekanas ir šaltinius. „Štai taip ištiesiu abi rankas ir delnais pajuntu energiją“, - aiškino jis

J. Viršilienė