Pakeliaukime laiku!

Tęsiame kelionę laiku, kai po daugelio metų grįžti prisiminimais į savo miestą ir pamatai, koks jis pasikeitęs. O geriausiai pokyčiai įvertinami, pažvelgus į senąsias nuotraukas. Nemažai jų turi Šiluose gyvenantis Sigitas Pipiras. Šalia jų pateikiame ir naujų.

„Medvėgalis“ buvo viršūnė

Viršuje - „Medvėgalio“ restoranas ir valgykla, apačioje - maisto prekių parduotuvė, šilališkių va­dinta gastronomu. Senosios nuotraukos autorius S. Pipiras sako:

„Restoranas mane menkai domino, bet vadinamasis gast­ronomas primena senelį. Jis čia eidavo kiekvieną šeštadienį. Nusipirkdavo duonos kepalą, batoną, kilogramą cuk­raus ir butelį. Tai buvo lyg koks ritualas.

Užtat kai kuriems vyresniems šilališkiams „Medvėgalis“ mena tas nerūpestingas dienas, kai darbo laikas dažnai sutapdavo su laisvu laiku. Restoranas buvo itin mėgiamas valdininkų, kuriems čia visada atsirasdavo vietos. Visiems kitiems, „mažiau reikalingiems“, jos dažniausiai pritrūkdavo. Šitiems bu­vo ge­rai ir valgyk­la. O patiems „reikalingiausiems“ bū­davo rezervuojama vieta ir tokiame uždarame restorano kambariuke, kurį visi vadino „svečių kambariu“. Bet ne visi galėdavo būti „svečiai“...

Dabar lyg ir sunku įsivaizduoti, tačiau valdininkai kar­­tais pradėdavo vaišes nuo pietų. Tai buvo toks pusiau legalus girtavimas. Kartą (o gal ir ne vieną) vienas itin principingas žmogus per pietus padaugino konjakėlio, padėjo galvą ant stalo ir užmigo saldžiu miegu. Prieina padavėja, prašo penkių rublių. Tas susimoka, miega toliau. Padavėja prieina dar kartą, žadina žmogų - tas vėl ištraukia penkis rublius. Trečią sykį padavėja su­­manė pa­kelti kainą.

„Penki rub­liai de­vy­nias­de­šimt“, - sako pri­ėjusi.

„Iš kur devyniasdešimt? Penki rubliai ir baigta“, - pasipiktino principingas žmo­gus.

Sumokėjo penkis rublius - miega toliau. Nebuvo toks kvailas, kad leistų save mulkinti ir priskaičiuoti daugiau negu priklauso.

Pasikeitimų laikas

Ar esate kada gydęsis Šilalės ligoninėje? Jeigu gulėjote joje ilgai, tik­riausiai dienos prailgdavo, stovėdavote ir žiūrėdavote pro langą? O jei dabar dar sykį pažvelgtumėte?..

Štai ką pro ligoninės penkto aukšto langą matė senosios nuotraukos autorius S. Pipiras. Būdamas ligoninėje, turėjo marias laisvo laiko, mėgo fotografuoti. Išliko Šilalės vaizdas, kuris jam mena asmeninių permainų laiką.

„Atsidūriau ligo­ninėje. Man tai bu­vo didelė krizė, įsitaisiau skrandžio opą. Dak­tarai paaiškino, kad ji dėl to, jog su nervais kažkas negerai. Viskas iš to, kad mėginau vadovauti kitiems. Dirbau rajono žemės ūkio valdybos statybos skyriaus vyresniuoju statybos priežiūros ins­pektoriumi. Ne į savo vežėčias buvau pataikęs. Teko keisti gyvenseną“, - prisimena Sigitas.

Rasti savo vežėčias - puikus dalykas. Vienu metu S. Pi­piras buvo išgarsėjęs visame rajone kaip geras fotografas, dabar žinomas kaip puikus suvirintojas bei visokiausios įrangos meistras.

x x x

O gal Jūs irgi turite senų savo miesto, miestelio, kaimo nuotraukų, kurios kažką mena? Būtinai parodykite visiems. Tereikia paskambinti į redakciją ir pasidalinti prisiminimais!

Petras DARGIS

AUTORIAUS ir S. PIPIRO nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 05 gegužės 2017 10:10