Pirmieji valstybės žingsniai – su kliūtimis ir be pinigų

Šilalės garbės pilietis, pirmosios ir dar šešių paskesnių vyriausybių susisiekimo ministras Jonas Biržiškis lemtingais 1990-aisiais buvo pačiame valstybės kūrimo sūkuryje. Į istorija tapusius įvykius jį įtraukė Sąjūdis, išpildęs slapčiausias apie laisvę svajojusių žmonių viltis. Apie tai, kokie buvo pirmieji atkurtos Lietuvos valstybės žingsniai ir kokių sunkumų teko patirti, su J. Biržiš­kiu kalbėjomės Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje Ko­vo 11-osios 30-mečiui paminėti…

Kelias į atmintį

„Misija Sibiras“ – jau keturioliktus metus vykstantis projektas, kurio metu organizuojamos ekspedicijos į lietuvių tremties vietas. Ekspedicijos tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių apleistas kapines, pastatyti atminimo simbolius žuvusiems lietuviams atminti. Nuo 2006-ųjų misija susidomėjo daugiau nei 13 tūkstančių jaunų žmonių. Tarp jų – buvęs Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos istorijos mokytojas Tomas Vaitkūnas. Mokytojas grįžo vienai pamokai 25-erių vaikinas jaunuosius šilališkius…

Pajūralio pagrindinei mokyklai – 30 metų

Atmintis tarsi labirintas, jungiantis mus su poty­riais, kurie išnyko praeityje. Vartome istorijos lapus kaip laiko ir likimų ženklus. Ant vakarykščių istorijų kasdien gula naujos, taip prisiminimus stumdamos tolyn. Atmintis, praeitis ir istorija susijungia per laiką. Taip jau sutapo, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, 1990 m. kovo 1-ąją, duris atvėrė nau­jas tipinis mokyklinis statinys Pajūralyje, į kurį persikėlė buvusi pradinė…

Šaltas akmuo virsta išskirtinio grožio juvelyriniais dirbiniais

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus lankytojus neabejotinai patraukė išskirtinė paroda – papuošalai iš akmens, odos, žalvario ir gintaro. Šių dirbinių autorė – Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos ang­lų kalbos mokytoja Nijolė Montvilienė. Be to, eksponuojamos ir jos kartu su auklėtiniais, šeštos klasės „debesėliais“, sukurtos ang­lų kalbos metodinės priemonės. „Mano mokiniai man svarbiausi“ „Kiekvieną savo auklėjamąją klasę kaip nors pavadinu: buvo „angelėliai“, „mylimukai“,…

Žemaitijos takais su šilališkiais

Vasario 21-ąją minėjome ne tik Tarptautinę gimtosios kalbos, bet ir Gido dieną. Mūsų rajonas išties turi kuo didžiuotis ir ką parodyti iš atokiau atvykusiems svečiams. Tiesa, pasak vietos gidų, pasitaiko, kad savo šak­nų ar savo gyvenamosios vietovės pavadinimo kilmės nežino net vietiniai. Apmaudu, bet kol kas Šilalė nėra turistų gausiai lankoma, nors žmonių, galinčių apie mū­sų kraštą išsamiai papasakoti, turime.…

Pajūryje dislokuotas batalionas – atviras visuomenei

Mūsų rajone įsikūrę kariai nuolat kviečia į svečius civilius piliečius. Paskutinis toks susitikimas su Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu, jo vado pulkininko leitenanto Vadimo Jeriomino kvietimu, įvyko vasario 14-ąją. Gausus būrys smalsuolių galėjo išvysti, kaip gyvena šiandienos artileristai. Pamatę, kiek žmonių atsiliepė į pakvietimą, kariai sakė: „Tikėjomės sulaukti daug svečių, bet kad jų bus šitiek daug, negalėjome įsivaizduoti“. Tiesa,…

Lietuvos gimtadienio proga užsimezgė graži draugystė

Švenčiant Vasario 16-ąją, vis atsiranda patrauklių idėjų, kurios ne tik kelia nuotaiką, bet ir buria bendruomenę. Tokios idėjos šiemet sklandė Laukuvoje. Deja, Šilalėje šventinę nuotaiką kūrė tik Pajūrio bataliono kariai ir šau­liai – miestelėnų Vasario 16-osios minėjime beveik nesi­matė. Galbūt šventėme kiekvienas atskirai, savo namuo­se, savo širdyje? Vasario 16-osios renginiai pirmiausia pradėti minėti Lau­kuvoje. Kaip ir daugelyje rajono gyvenviečių, ši…

Bijokime abejingų, nes jiems nereikia Laisvės

Skaičiuojame antrąjį Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. 1918 m. vasario 16-osios aktas tapo atspirties tašku, vienijančiu žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Kiekvienas iš mūsų šią prasmingą datą vertiname taip, kaip mokame ir kaip sugebame, atsižvelgdami į tai, kiek prisidėjome ir prisidedame prie jos garsinimo. Vienas iš tų, kurio įnašas, puoselėjant šalies laisvę, yra ypatingai svarus, – kvėdarniškis Eugenijus…

Vieno miesto istorija: Londonas

Vakarėja. Man, tikrai lietuvei – ir tikrai kaimietei – išgir­dus šį žodį, akys užsi­pil­do švelniomis, pro rūką pra­skies­to­mis pilkš­va, melsva, gelsva, žalsva spalvomis, o au­syse ima groti iš tiesų negirdima, to­dėl ir neužrašoma rami muzika, savo skam­be­siu kūną nuliejanti neapsakoma ramybe. Prieš savaitę keletą vakarų pasitikau didžiausiame Eu­ropos Sąjungos mieste-megapolyje Londone. Nors ir prieš tai esu aplankiusi nemažai keliolika kartų…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą