Valdžia pešasi, o „provincija“ šypsosi...

Sausis, o ne sausas. Neįprastai šlapias. Varva iš dangaus, žemė įsisupus drėgnais rūkais, balose mirksta batai, vėsu ir niūru, nuotaiką slegia. Ė, ne! Važiuoju vėlų vakarą iš vieno nuostabaus renginio, kelias nelengvas – lietutis purškia, šviesos mirga, bet širdis džiaugiasi: tradicinė praėjusių metų Padėkos šventė, kurią surengė Prienų rajono laik­raštis, kaip kažkada sakydavo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, buvo tikra dvasios puota. Įvairiais prizais, padėkos raštais ir kalnais gėlių buvo apdovanoti pernai labiausiai šį kraštą garsinę ūkininkai, liaudies menininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, daugiavaikės šeimos, verslininkai, dvasininkai. Stebiu tuos į kultūros ir laisvalaikio cent­ro sceną vis kopiančius vyrus ir moteris, ir manęs neapleidžia mintis: kokia sveika, gyvybinga, darbšti, optimistinė savo viduje ta vadinama provincija, ta mūsų Lietuva!

Manau, jog šitaip šauniai praėjusius metus apibendrina ir kitos savivaldybės, kitų rajonų bendruomenės. O kas pranašavo, kad regionai numirs? Garsus ekonomistas ir bankininkas Raimundas Kuodis siūlė palikti kokius pustrečio regioninio centro, o visą provinciją sujungti į didžiuosius miestus, nes, girdi, kaimas miršta, ir jį išlaikyti valstybei per brangu.

„Kokia nesąmonė!“ – pagalvojau tą penk­tadienio popietę šventėje Prie­nuo­­se.

Tokiuose susibūrimuose nori neno­ri išgirsti sodriai keikiant valdžią. Žmo­nių pasipiktinimas suprantamas. Nors jiems sakai, kad juk patys ir renkame tokią valdžią, jie atšauna: kaip nerinksi, jei aukso kalnus žada. Tai, jog smunka tokių vadovų reitingai, yra būsimų rinkėjų atpildas šiems pažadukams. 

Štai ir praėjusią savaitę paskelbta nauja bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Sausį už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ketino balsuoti 11,3 proc. apklausos dalyvių, o nuo gruodžio jų populiarumas nukrito 0,6 proc., gi per metus – nuo pernykščio sausio – 4,4 proc. Taip „valstiečiai“ per metus prarado trečdalį rinkėjų.

Iš politikų didžiausią reitingų kritimą patyrė Premjeras Saulius Skvernelis – daugiau kaip 10 proc. Laikymasis įsikibus Ramūno Karbauskio parankės jį tempia žemyn. Noras vykdyti „valstiečių“ lyderio įgeidžius ir žūtbūt išsaugoti koalicijos partnerių atstovą Ja­roslavą Narkievičių ministro poste jam yra pražūtingas. Specialistai kalba, kad Premjerą užklupusi liga taip pat turi įtakos jo reakcijai į politinius procesus.

O štai Prezidentas Gitanas Nausėda gyventojų palankumą susigrąžino į lap­kričio mėnesio lygį – 73,6 proc. Gruo­dį jis buvo 3,3 proc. smuktelėjęs. Tai lė­mė ir stabili laikysena susisie­kimo ministro atžvilgiu, ir reakcija į tarptau­tinius iššūkius. Sužinojęs, jog pasaulio Holokaus­to forume Izraelyje pirmuo­ju smuiku ketina groti Vladimi­ras Pu­ti­nas, Preziden­tas atsisakė jame da­ly­vauti. Solidari­zuo­damasis su Len­ki­jos pozicija, jis nuvyko į Aušvicą, kur ir vei­kė didžiausias nacių „mirties fabrikas“. 

Taip ir atsitiko: Rusijos prezidentui forume pirmajam buvo suteikta tribūna, ir jis puolė balinti Molotovo – Riben­tro­po paktą ir smerkti valstybes, kuriose esą su vietinių pagalba buvo išžudyta dešimtys tūkstančių žydų. Dėl to ypač smū­giuota Uk­rai­nai ir Lie­tu­vai. Ži­no­ma, nu­tylėta apie Sta­lino režimo piktadarybes, okupacijos žiaurumus.

Kiek anksčiau šia jaut­ria tema pa­­sigirdo Sei­mo nario, „valstiečio“ Arūno Gu­mu­liaus­ko siūlymas Lenkijos pavyzdžiu šiek tiek keisti vadinamą Ho­lokausto įs­ta­tymą ir priimti nutarimą, jog tuo me­tu okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta žydų žudynėse nedaly­vavo. Anot A. Gumuliausko, prie Ho­lo­kausto prisidėjo tik atskiri asmenys, o dėl jų padarytų nusikaltimų turi spręsti teismas.

„Kad Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste, tai visiems akivaizdu, nes birželio 15 d. mes patyrėme pirmą sovietų okupaciją, vėliau ją pakeitė nacių, o po to antroji sovietų okupacija, savaime aišku, ir lietuvių tauta negalėjo dalyvauti, nes buvo okupuo­ta“, – sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.

Bet Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, jog už tokį žingsnį Lietuva gali sulaukti tarptautinės bend­ruomenės kritikos. 

„Aišku, kad Lietuva ir Lie­tuvos žmonės nedalyvavo Ho­lokauste, tik paskiri, o mums irgi aišku, kad ne visi žydai išžudyti, o tik paskiri, o iš paskirų žydų sudėjus vieną paskirą prie kito, išeina virš 200 tūkstančių“, – su ironija sakė F. Kukliansky. Jai LTV laidoje pritarė rašytojas Markas Zin­geris.

Istorikas Arvydas Nikžen­tai­­tis sako, jog visos tautos dėl žydų genocido niekas ir nekaltina, todėl siūlymas perteklinis. Tačiau akivaiz­du, kad visuomenėje gajus ir žydų peršamas įsitikinimas, jog kaltę turi prisiimti visi, t.y. visa Lie­tuva ir tauta. Kaip kitaip suprasti dar 1995 m. Al­girdo My­­­kolo Brazausko Iz­rae­lio kne­se­te pareikštą atsi­pra­šy­­mą dėl žydų žudynių Lie­tu­vo­je. Juk tuomet jis kalbėjo kaip Lie­tu­vos prezidentas ir valstybės vardu...

Niūrios tai sausio pabaigos mintys. Jos tikrai nedera su ta nuotaika, kokia apėmė būnant tarp paprastų provincijos žmonių Prienuose. O vienas vaikinukas iš Balbieriškio, dar koks dešimtokas, atsiėmęs apdovanojimą už savo motiną, priėjęs sako: aš ketinu tapti kunigu. Šaunu, pirmyn! Ir jo veidą nušvietė šypsena...

Česlovas IŠKAUSKAS