„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Kaip darbo biržos sau darbo vietas susikūrė

Naujasis Darbo kodeksas pajudėjo ir įstrigo. Deja, tai ne vienintelė amžinos stagnacijos vieta darbo santykių srityje. Dideliu pelėsiu dvelkia ir nuo įdarbinimu turinčių užsiimti darbo biržų.

Pradėkime nuo to, kad 10 teritorinių darbo biržų vis dar veikia kaip atskiri juridiniai asmenys. Viešojo administravimo reforma palietė daugumą valstybės institucijų, kurios veikia ne vien Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Kone pats pirmasis žingsnis, gerinant viešųjų paslaugų teikimą, buvo sujungti visus atskirus juridinius vienetus į vieną ir šitaip sumažinti administracinį biurokratinį aparatą, standartizuoti struktūrą, pagreitinti sprendimų priėmimą ir taip pagerinti klientų aptarnavimą. O štai darbo biržos, kaip buvo, taip ir liko savarankiškos kunigaikštystės.

Kiekviena jų turi direktorių, pavaduotoją, savo buhalteriją, savo juridinį, personalo, IT, ūkio, bendrųjų reikalų bei kitus kontoros veiklai reikalingus padalinius ar specialistus. Lietuvos darbo birža yra antstatinė įstaiga, kitų darbo biržų valdyme dalyvaujanti kaip steigėja. Viešojo administravimo institucijos valdymas tokioje sistemoje yra toks vangus ir biurokratizuotas, jog paprastam žmogui plaukai pasišiauštų, o versle toks neefektyvumas apskritai nebūtų įmanomas. Kai veikia šitokia griozdiška valdymo sistema, joje dirba itin daug personalo, kuris užsiima ne klientų – bedarbių – reikalais, o savimi. Net be gilaus valdymo audito matyti, jog darbo biržose savimi užsiima apie 25 procentai darbo biržų darbuotojų, ir tai nesunku pamatyti jų internetiniuose puslapiuose.

Pavyzdžiui, atsiverčiu Vilniaus, Klaipėdos, Telšių ar bet kurios kitos darbo biržos puslapį, ir – prašom. Yra skyrius, kuriame dirba 4–5 darbuotojai. Vienas iš jų yra skyriaus vedėjas, kitas – vedėjo pavaduotojas ir du arba trys specialistai. Du vadovauja, o du darbą dirba, ir tai vyksta ne kokioje Rusijoje gūdžiais sovietmečio laikais, o mūsų modernioje valstybėje! Kai institucijose gyvuoja tokio lygio valdymas ir tokio lygio aptarnavimas, nenuosta­bu, jog darbo­ birža retai kam yra ta vieta, kurioje žmogus iešk­o ir randa darbą. Darbo biržoje žmogus gauna bedarbio statusą. Būtent jo ten ir kreipiasi, nes tada įgyja privilegijų, lengvatų ar išmokų. Beje, išmokas moka irgi ne darbo birža – tai daro „Sodra“. O dar absurdiškiau yra tai, jog darbo birža būtent „Sodroje“ sužino, ar žmogus turi darbą, t. y. ar yra draustas valstybiniu socia­liniu draudimu, ar ne.

Akis bado toks procesų nesuvaldymas, kai ir informacija, ir pinigai yra vienoje įstaigoje, o statuso suteikimas – kitoje. Nežinia, kas trukdo bedarbio statuso suteikimą patikėti informaciją valdančiai „Sodrai“, o darbo biržai palikti užimtumo politikos įgyvendinimo funkcijas. Taip, kaip yra daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Ten analogiškos institucijos net ir vadinasi kitaip: užimtumo tarnybomis. Nes kokia gi čia birža, čia – institucija, kuri užsiima valstybinės politikos skatinti užimtumą įgyvendinimu.

Paprastai linkstama kaltinti darbdavius, kaip jie negražiai elgiasi su savo darbuotojais. Kažkodėl iki šiol per mažai galvota, o kaip gi darbo biržos elgiasi su savaisiais? Kaip jos naudoja mokesčių mokėtojų pinigus? Kaip jos aptarnauja savo klientą, ar orientuojasi į paslaugos kokybę, ar tik žiūri, kur varnelę užsidėti?

Rūta VAINIENĖ,

ekonomikos ekspertė

Redakcijos pastaba.

Šilalės darbo biržoje, kaip skelbiama įstaigos internetiniame puslapyje, dirba net 10 specialistų, kuriems vadovauja vedėja ir jos pavaduotoja.

Oficialiais duomenimis, liepos 1 d. Šilalės rajone buvo 1068 bedarbiai.

 

 

 

 

 

Atnaujinta Antradienis, 02 Rugpjūtis 2016 08:46