Trys skaičiukai

Finansų įstaigos Valstybinei mokesčių inspekcijai turės teikti naują informaciją apie gyventojų ir įmonių sąskaitų likučius kiekvienų metų gruodžio 31 dieną, bendrą įplaukų sumą per visus metus bei skolinius įsipareigojimus konkrečiam bankui ar kredito unijai. Šie duomenys bus teikiami, jei sąskaitos apyvarta viršys 15 tūkstančių eurų, o jos likutis – 5 tūkst. eurų.

Finansų ministras džiaugiasi priimtu sprendimu, šią informaciją meiliai vadindamas „trimis skaičiukais“. Šie trys skaičiukai turėtų padėti Mokesčių inspekcijai geriau kovoti su mokesčių vengimu.

Tikslas pateisina priemones, kurios šį kartą pasirinktos labai neadekvačios.

Pradėkime nuo informacijos apie gyventojus. Teigiama, kad šis duomenų sekimas pa­lies apie dešimtadalį visų gyventojų sąskaitų. Tarkime, jog Mokesčių inspekcija netgi nustatys asmenų, kurie nesumokėjo dalies jiems priklausančių mokesčių.

O kaip su kitais, kurie mokesčius moka sąžiningai, tačiau po jų piniginę nuolat knaisiojasi mokesčių inspektoriai? Ar bent atsiųs atsiprašymą: „Gerbiamas mokesčių mo­kėtojau, pasidomėjome jū­sų banko sąskaita, bet nieko neradome, atsiprašome“?

Taip pat įdomu, ar kada nors bus įvertintas šios priemonės efektyvumas: kokia mo­kesčių suma išieškota būtent dėl bankų sąskaitų tikrini­mo. Ir ar bus atlikta kaštų bei naudos analizė, ar bus atsisakyta šios priemonės, jeigu paaiškėtų, kad renkami duomenys - ne tokie jau ir naudingi?

Analogiška informacija bus renkama ir apie juridinius as­menis. Įvertinant sumas, bus teikiami duomenys apie absoliučią daugumą juridinių as­menų. Ir visa tai – papildomai, šalia šimtų lapų įmonių teikiamų deklaracijų. Nuo šių metų įmonės pristato dar daugiau papildomų duomenų apie išmokėtas sumas – dienpinigius, išlaidų kompensacijas, darbuotojams išmokėtus prizus, neapmokestinamas pre­­mijas, pensijų išmokas, atskaitingų asmenų skolas bei kt.

Diegiama išmanioji apskaita leis Mokesčių inspekcijai realiu laiku matyti įmonių išrašomas sąskaitas bei važtaraščius. Mokesčių inspekcija iki šiol gana taikliai įvardindavo rizikingas įmones bei tikrino jų veiklą. Sunku suprasti, jog totalus sąskaitų sekimas padėtų identifikuoti naujas rizikas. Vėl kyla tie patys klausimai dėl sąskaitų sekimo efektyvumo bei taik­lumo.

Šie trys skaičiukai yra ne koks pūkuotas gėris, kaip bando įtikinti finansų minist­ras, bet nesankcionuotas privačios informacijos rinkimas. Politikai nė kiek nesijaučia blogai, užkraudami administ­racinę naštą duomenų teikėjams – kredito įstaigoms. Netgi didžiuojamasi, kad šioms duota laiko pasiruošti, įdiegti informacines sistemas. Ir visa tai – šalia pinigų plovimo prevencijos bei gausos kitų, verslo prasme visai nereikalingų, įpareigojimų kredito įs­taigoms. O jei kokia klaida pasitaikytų, tai atsirastų dar viena proga kredito įstaigą nubausti.

Kaip rašė škotų filosofas Davidas Hume‘as, „retai visa laisvė prarandama iš karto“. Trys skaičiukai – tai dar trys prarastos laisvės, ir nėra čia ko džiaugtis, finansų nelaisvės ministre.

Rūta VAINIENĖ,

ekonomikos ekspertė