Logo
Spausdinti šį puslapį

Paprasti ir nepaprasti žmonės

Paprastas žmogus klausosi valdiškų komentarų dėl Kėdainiuose už­mušto vaiko ir jam, paprastam žmogui, atrodo, kad gyvename beširdžių biurokratų šalyje. Dviese užmušė keturmetį dėl to, kad neaiškiai tardavo skaitmenų pavadinimus. Taip informuoja žiniasklaida, lyg neturėtų normalaus proto. Juk užmušė dėl to, kad buvo sužvėrėję, nužmogėję ir vaikas buvo paliktas jų žiaurumo instinktams. Kai norėsim, trenksim.

Tylėk! Nerėk! Vaikui namuose geriausia. Taip, jei tėvai neišsigimę. Anksčiau tą vaiką gelbėti „nepakako duomenų“. Dabar jau pakanka. Kažką darys. Negerai išėjo. Ir vaikas galvoja, kad negerai išėjo... Galėjo nemirti. Būtų bene išsilaižęs. Tačiau...

Kankintojai manė, kad pamiegojęs pasitaisys - tad iš esmės nebuvo abejingi. Neišmetė už durų. O tas ėmė ir numirė. Statistiniu vienetu mažiau. Arba daugiau (numirusių). Vaikas, ne žmogus (galvoja dėdės). Kas nors pasaky­tų - pats kaltas. Nesikreipė laiku į ambulatoriją, polikliniką, savivaldybę.

Apsilankykime savivaldybė­se. Kas kam ten pavaldus, alio, savivaldų institucijos! Stoka mat patvirtinto reglamento, kada ką svarstyti, spręsti, o tu, vaikeli, palauksi. Mušė tave pustrečių metų, vaikščiojai nusėtas mėlynėmis, guzuotas, apšlubęs. Galėjai dar pakentėti. Patėvis toks, kad kaimynai bijo net kalbėti. Bijojo ir dėdė policininkas. Dabar tu turi daug laiko, kurio stigo ir dėdėms, ir tetoms. Nepaprastiems.

Ir Seimas pristigo laiko, septynerius metus neišsprendžia klausimo dėl vaikų tarnybų centralizavimo. Tegu kapstosi demokratija, savivaldybės juk gauna pinigų. Dar būna kartais, pasitaiko mūsų Lietuvoje, ir seksua­linio vaikų išnaudojimo. Jei norite - kankinimo. Antai 2012 m. Lietuvos Seimas, spaudžiant garsios tariamų pedofilų bylos aplinkybėms, galų gale ratifikavo Europos Tarybos Konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo bei seksualinės prievartos. Tuo šalis įsipareigojo pasirūpinti ir kitais susijusiais vaikų gynybos teisiniais aktais. Patikrinkite, ar kas bent pakrutėjo. Et, vaikai. Valio tolerancija.

O vaikai keršija, visuomenė žiaurėja. Dabar gal pabus, o gal ne. Žinia, kad Kėdainiuose vaikas nuolat mušamas (pats pasakė), niekam nepasirodė svarbi. Paliko jį rizikos zonoje. Bet gal tai ne pražanga, gerbiamieji nepaprastieji?

Vytautas LANDSBERGIS

 

Atnaujinta Penktadienis, 10 vasario 2017 09:37
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos