„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Brango, brangsta ir brangs. Kiek?

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų me­tų kainų kritimo pernai jos pakilo 1,7 procento.

Žmo­nėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie ste­bėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 proc.? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais: dienos pietūs, bilietas į kiną, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai. Prognozės kitiems metams visai neguodžiančios – kainos kils ir toliau.

Vardijamos štai tokios visko brangimo priežastys: prastas derlius, brangstanti nafta, kylančios žaliavų kainos, auganti paklausa Kinijoje. Kai išsakomos tokios priežastys, sudaromas įspūdis, jog nieko neįmanoma pakeisti, o visos priežastys – objektyvios ir nuo politikų nepriklausančios.

Bet nuo politikų nepriklauso tik derlius. O kainų kilimo šak­nys kaip tik slypi valdžioje – jos vykdomoje pinigų politikoje. Dar daugiau: kainų augimo pastaruoju metu buvo siekiama sąmoningai ir tikslingai. Štai Europos centrinis bankas nuolat mažino bazines palūkanų normas, kol jos tapo nulinės. Už šiame banke laikomus indėlius komerciniai bankai net primoka. Visa tai buvo daroma dėl to, kad tik į rinką pakliūtų kuo daugiau pinigų, kad tik būtų užkurta infliacija, kuri, valdžios manymu, turėtų užvesti visos ekonomikos variklį.

Tačiau net ir to nepakako. Prieš dvejus metus, pirmą kartą Europos centrinio banko istorijoje, buvo pradėta turto pirkimo programa. Kad į rinką patektų dar daugiau pinigų, bankas pradėjo pats, ne per komercinius bankus, o tiesiogiai pirkti valstybių bei įmonių obligacijas. Kas mėnesį į rinką taip įmetama po 80 milijardų eurų. Iš viso į rinką šiuo būdu ketinama paleisti apie 1,7 trilijono eurų. Tai yra pusantro karto daugiau nei praėjusių metų pabaigoje cirkuliacijoje buvę visi visi eurai (jie sudarė kiek daugiau nei vieną trilijoną eurų)! Kai pinigai dauginami tokiais kiekiais ir tempais, kai jie yra multiplikuojami per komercinius bankus, kainos neišvengiamai turi kilti.

Ir ne brangstančios žaliavos pabrangina visas kitas prekes, o vis didėjantis pinigų kiekis pabrangino žaliavas. Piniginis vienetas nuolat ir sistemingai yra piginamas, kad infliacija pasiektų 2 proc. Bet mes jau žinome, kad statistikos matuojama inf­liacija ir mūsų matomos kainos - kaip tos sesės, per kalnelį nesusieina. Statistikos skaičiuojamo prekių krepšelio pokyčiai yra linkę nuslėpti tikrąjį piniginio vieneto nuvertėjimą. Jį kur kas geriau atspindi pinigų masės augimas. Per praėjusius metus skirtingais pinigų agregatais matuojamų eurų kiekis padidėjo 5-8 proc. Su tokia statistika ginčytųsi jau gerokai mažiau žmonių, nes būtent tokį kainų augimą apytiksliai jaučiame ir savo piniginėje. Lyginant valstybinius pinigus su privačiais, padėtis apskritai tragiška - Europos teisingumo teismo privačia valiuta pripažintas Bitcoin per metus kitų valiutų atžvilgiu pabrango kone tris kartus! Europos centrinis bankas balandį svars­tys, ar truputį sumažinti turto pirkimo programos apimtis. Tačiau pinigų vektoriaus tai iš esmės nepakeis: kol pinigų masė augs, augs ir kainos.

Rūta VAINIENĖ,

ekonomistė

 

Atnaujinta Antradienis, 21 Vasario 2017 09:14