Logo
Spausdinti šį puslapį

Vienintelis valdžios prioritetas

Stovėdama parduotuvėje, prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bend­radarbiai, susitiko apsipirkdami.

- Kur tu dabar? – klausia vienas.

– Islandijoje, – atsako.

- Ką dirbi?

- Aš apdailininkas, tai viską darau: glaistau, dažau. Ne­trukus vėl vyksiu į Islan­diją. O tu kur?

Sutiktasis jam atsako, jog dirba vienoje valstybinėje įmo­nėje viskuo: taiso, remon­tuo­ja, ką reikia. Suprask – auk­sarankis.

Eilė trumpa, aš tespėjau nugirsti, kad netrukus pirmasis vėl trauks į Islandiją, ir jo brigadoje kaip tik tokių auksarankių labai reikia.

Tokie pokalbiai vyksta kasdien, o Lietuva per metus netenka po Ukmergės dydžio miestelio. Emigracijos priežastys – ekonominės, žmonės važiuoja didesnio uždarbio. Emigruoja ne tik negalintys susirasti darbo čia, Lietuvoje, bet ir jį turintys. Darbdaviai jau skambina varpais, jog pradeda trūkti darbuotojų. Tuo tarpu valdžioje – olimpinė ramybė. Darbo kodeksas užmarinuotas, o mes matuojamės tautinius kostiumus.

Kita vertus, valdžiai nėra labai ramu, o vienintelis dalykas, kas jai tikrai rūpi, – kad neplonėtų valdžios kišenė. Lie­tuvoje gyventojų, mokesčių mokėtojų, mažėja kasmet, o viešieji finansai kiekvienais metais auga. Todėl stengiamasi, jog tie, kurie dar neišvyko, suneštų valdžiai kuo gausesnį aruodą. Valdžia sako: tie biudžetai ne mums, jie – gyventojams. Bet jei gyventojų mažėja, tai gal ir biudžetai turėtų mažėti? Ir visgi vienintelis „Sodros“ biudžetas yra tik­rai skirtas tik gyventojams. Visi kiti – jos didenybei viešiesiems pirkimams. O kas ten būna naudos gavėjai, patys žinome.

Susidaro įspūdis, jog valdžia įnirtingai nori pastūmėti žmones vykti iš Lietuvos. Štai kad ir nuo sausio „netyčia“ priimti pakeitimai dėl įvairia individualia veikla užsi­imančių asmenų didesnio apmokestinimo. Kokią žinią jie siunčia įvairiems auksarankiams? Važiuok iš Lietuvos, kol mokesčiai nenumovė pas­kutinių kelnių. Negana to, kurpiami didesnio šių asmenų apmokestinimo planai. Neva jie, susikūrę sau darbo vietą, sumoka per mažai. Nes dirbantieji pagal darbo sutartį sumoka daugiau. Užuot svarsčius, kad būtina sumažinti mokesčių naštą dirbantiesiems, valdžia mano, jog 55 procentais turi būti apmokestinti visi. Ir neva tada tai jau bus įgyvendintas mokestinis teisingumas. Ir kad labai gerai, jog žmogus gauna mažiau nei pusę to, ką uždirbo. O po to dar penktadalį sumoka per pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Dar valdžia pučia miglą, kad jei visi mokėtų po lygiai mokesčių, būtų galima kalbėti apie bendrojo tarifo mažinimą. Tačiau tuo gali tikėti nebent visiškas naivuolis. Mokesčiai pastaraisiais metais buvo tik keliami – arba didinamas tarifas, kaip PVM, arba plečiama bazė – kaip gyventojų pajamų mokesčio. Ir visa tai palydima griežtinamu administravimu.

Kaipgi kitaip – surinkti nemažėjančius biudžetus yra vie­nintelis akivaizdus valdžios prioritetas. Tik jis nepriimtinas žmonėms, ir jie tai parodo emig­ruodami. Bet valdžia atkakliai nenori šito pripažinti, nors faktai yra akivaizdūs. Kai „Sodra“ pagrasino išieškosianti sveikatos draudimo nepriemoką iš gyventojų, tai sukėlė deklaruojančiųjų savo emigravimą bangą. Štai taip – kad kelių atgal liktų kuo mažiau.

Kiek dar žmonių turės išvažiuoti, jog valdžia pagaliau suprastų, kad jos pasirinktas prioritetas ir ją pačią paliks prie suskilusios geldos?

Rūta VAINIENĖ, 

ekonomistė

Atnaujinta Penktadienis, 31 kovo 2017 10:23
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos