„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Valdžia – brangi. Bet ar kokybiška?

Kasmet mokesčių mokėtojai į šalies biudžetą suneša milijardus, tačiau net ir to nepakanka vis augančioms išlaidoms apmokėti. Maža to: gyventojai mano, jog net pusė jų uždirbtų ir valdžiai atiduotų pinigų yra išleidžiami neefektyviai (Lietuvos laisvosios rinkos ins­tituto užsakymu „Spinter” atlikta apklausa). Kodėl taip brangiai mokame už paslaugas, kuriomis net nesame patenkinti?

Žinoma, klausimas daugiau retorinis. Skir­tingai nei parduotuvėje, sumokėtų mokesčių žmonėms niekas negrąžina, jei jie nėra patenkinti viešosiomis paslaugomis. Tad ar verta nerimauti? Taip, ir tam yra bent dvi priežastys.

Pirma yra ta, kad mokesčiams atiduodame išties daug dėl vis augančių valdžios išlaidų. Šiemet numatomos vie­šo­sios išlaidos yra net 770 mln. eurų didesnės nei 2016 m. Di­džioji jų dalis skiriama socia­linėms, sveikatos apsaugos bei švietimo reik­mėms. Nors ir čia būtų galima klausti, ar už tai, jog sumokame daugiau, gauname geresnes viešąsias paslaugas? Ar viskas padaroma taip, kad kiek­vienas euras būtų išleidžiamas efektyviai?

Klausimų kyla ir dėl to, ar reikia didinti išlaidas pačios valdžios išlaiky­mui. Pa­vyz­džiui, Seimui, Vy­riausy­bės kan­celia­rijai, savivaldybių ad­minist­racijoms, mokesčių surinkimo administravimui bei kitoms valstybės aparato reikmėms šiemet prireiks bent 70 milijonų eurų daugiau nei pernai. Gyventojų skaičiui ma­žėjant ir valdžios darbo ko­kybei nedžiuginant, reikėtų tikėtis taupymo, o ne dar di­desnio išlaidavimo.

Antra priežastis, dėl ko gyventojai turėtų piktintis, tai KAIP mokesčių mokėtojų sunešti pinigai yra naudojami. Vis labiau į akis krenta nuolat pasitaikantys švaistymai, korupcijos atvejai, nepagrįstai augančios išlaidos bei kiti neatsakingo biudžeto lėšų naudojimo atvejai.

Tų pavyzdžių – kur dursi pirštu, ten pataikysi. Štai Viešųjų pirkimų tarnyba ištyrė, kad valdiškos įmonės, pirkdamos miltus maitinimo paslaugoms teikti, už juos moka 22 proc. brangiau nei vidutinė rinkos kaina. Jei būtų pirkta už rinkos kainą, per penkerius metus būtų sutaupyta apie 430 tūkst. eurų. Gal ir ne milijonai, bet čia tik vien už miltus.

Negana to, pasirodo, valdiškos įmonės perka ne tik brangiau nei rinkos kaina, bet netgi brangiau negu kitos šalys! Štai pavyzdys: Lietuva auto­greiderius pirko net 42 proc. brangiau nei Lenkija. Vidutiniškai visos Eu­ropos Są­jungos šalys už šią techniką moka 8 proc. mažiau nei mes.

Į mokesčių mokėtojų pini­gų švaistymą pirštu nuolat baksnoja ir Valstybės kontrolė. Neapdairios išlaidos per valstybės investicinius projek­tus (apie 1,4 mlrd. eurų per metus), socialinius būstus (2012-2014 m. - 25 mln.), mokslinius tyrimus bei eks­perimentinę plėtrą (2007-2016 m. - 628 mln.), statybų dokumentus (1 mln.), elekt­roninę sveikatos sistemą (nuo 2005 m. - 40 mln. eurų) - būtų galima tęsti ir tęsti. At­rodo, sunkiau surasti sritį, kurioje biudžeto pinigai būtų leidžiami atsakingai ir efektyviai.

Privačiame sektoriuje už ne­tinkamai atliktą darbą žmo­nės yra atleidžiami, o savininkai patiria nuostolį. Su val­džia – gerokai sudėtingiau. O juk jos vienas pagrindinių darbų yra atsakingai leisti mokesčių mokėtojų pinigus, kad jie geriausiai tarnautų visuomenės poreikiams. Bet jei gyventojai mano, jog kas ant­ras jų suneštas euras yra iššvaistomas, akivaizdu, kad žmonių lūkesčių valdžia nepateisina.

Taigi ką daryti? Pirmiausia - daugiau domėtis, kiek iš tiesų sumokame valdžiai ir kaip tie pinigai yra panaudojami. Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimu, šiemet simbolinė laisvės nuo mokesčių diena atėjo net 5 dienomis vėliau nei pernai. Tai reiškia, jog žmogui šiemet reikia dirbti 5 dienomis ilgiau mokesčiams, kad pradėtų dirbti sau.

Antra - reikėtų nebijoti garsiai klausti: valdžia tokia brangi, bet ar kokybiška? Liūd­­na, tačiau valdžios darbo klai­dos jau įprastas reiškinys, nors taip neturėtų būti. O pradėjus dažniau viešai kelti klausimus dėl mūsų pinigų panaudojimo, atsakymų turėtų būti daugiau.

Aistė ČEPUKAITĖ

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Atnaujinta Penktadienis, 09 Birželio 2017 08:25