Socialinė nelygybė kelia pasipiktinimą
Kol šalies valdžia į socialinės apsaugos sritį numoja ranka, didžiajai daliai senolių belieka tikėti įvairiomis akcijomis
„Šilalės artojo“ skaitytojai klausia, kodėl bazinis pensijos dydis buvo pakeltas, o šalpos pensija liko tokia pat. Klestinti socialinė nelygybė verčia suklusti: kodėl valstybė nevienodai remia tuos, kuriems reikia pagalbos, ir kodėl atskiria likimo nuskriaustuosius nuo pensininkų?
„Bazinė pensija, kurią moka „Sodra“, nors ir juokinga suma, bet vis tiek pakilo. Tačiau likimo bei Dievo nuskriaustieji ir toliau skriaudžiami valdžios, nes šalpos pensija liko tokio pat dydžio, kaip ir iki krizės. Krizės metu sumažino pensijas ir dabar ėmėsi jas po truputį atstatyti. Tačiau šalpos pensijų niekas kol kas nekompensuoja. Kodėl taip yra? Kodėl skriaudžiami nuo vaikystės neįgalūs vaikai?“ – piktinosi į redakciją paskambinusi pavardės nenorėjusi skelbti moteris.
Pirmiausia šį klausimą uždavėme savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai Danguolei Račkauskienei.
„Savivaldybės lygmenyje tokių dalykų mes nesprendžiame. Į šiuos klausimus galėtų atsakyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – paaiškino skyriaus vedėja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Inga Barauskaitė informavo, jog šalpos pensijų didinimo galimybes ketinama svarstyti.
„Pakilus valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, šalpos pensijos nepadidėjo, nes nuo 2017 m. sausio šalpos pensijų dydžio matas yra ne valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, o šalpos pensijų bazė, kurios dydį tvirtina Vyriausybė. Jos dydis šiuo metu – 112 eurų.
Taip pat informuojame, kad šalpos pensijos, skirtingai nei valstybinės ar socialinio draudimo pensijos, sunkmečiu nebuvo sumažintos.
Šalpos pensijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl galimybė didinti šias išmokas yra tiesiogiai susijusi su valstybės biudžeto galimybėmis. Seimo nutarimu patvirtintoje septynioliktosios Vyriausybės programoje numatyta įgyvendinti aktyvias skurdo bei socialinės atskirties mažinimo priemones, Lietuvos socialinės atskirties ir pajamų nelygybės indeksą priartinant iki Europos Sąjungos valstybių vidurkio. Ministerijoje svarstomos šalpos pensijų didinimo galimybės, tačiau galutinis sprendimas dėl šių išmokų didinimo masto ir laiko bus priimtas, rengiant bei svarstant 2018 m. valstybės biudžeto projektą“, – „Šilalės artojui“ paaiškino I. Barauskaitė.
Mūsų šalyje pensijos yra vienos mažiausių ES: skelbiama, jog paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė senatvės mėnesio pensija Lietuvoje buvo 255 Eur. Tuo tarpu Latvijoje ji siekia 301 Eur, Estijoje – 390 Eur. Palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje padidėjo 3,4 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 5,3 proc.
Išlaidos socialinei apsaugai Lietuvoje taip pat yra vienos mažiausių tarp 28 ES šalių. „Eurostato“ duomenimis, Lietuva socialinei apsaugai 2015 m. skyrė 11,1 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Airija (9,6 proc.). Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė atitinkamai 11,5 ir 12,9 proc., o visoje ES šis rodiklis siekė 19,2 proc.
Deja, mūsų valdžia kol kas didesnių permainų nežada, tik guodžia, kad iki kitų rinkimų senatvės pensija paaugs 70 Eur ir sieks 325 Eur. Bet žmonėms gyventi reikia šiandien.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.