Mero verdiktas Didkiemiui: „Kitaip nebus“

Net 150 parašų po reikalavimu naikinti rugpjūčio 3 d. priimtą savivaldybės tarybos sprendimą uždaryti Didkiemio medicinos punktą surinkę gyventojai ant­radienį sulaukė atsakymo. Į kaimą atvykęs rajono meras Jonas Gudauskas pareiškė: „Galit politikuot, bet taip, kaip dabar yra, kitaip nebus“.

Rajono vadovui pavyko įtikinti žmones, kad, atsisakius punkto patalpų, bendruomenės slaugytoja uždirbs daugiau, nors jai skirtas 100 eurų prie atly­gi­nimo tėra kompensacija už kurą, kurį išnaudos važinėdama pas ligonius. 

Ko nesuprato J. Gudauskas?

Į susitikimą su meru ir Šilalės PSPC direktore Vida Macevičiene atėjo ne mažiau kaip pusšimtis žmonių. Tai rodo, jog medicinos punkto išlikimo klausimas didkiemiškiams yra labai svarbus. Tačiau meras pačiu pirmu sakiniu susirinkusiems pareiškė: „Medicinos punktas nėra uždarytas – kaip dirbo, taip ir dirba“. Išgirdęs moteris sakant, kad „yra toks sprendimas“, rajono vadovas iš pykčio net paraudo ir išliejo apmaudą ant salėje sėdėjusių žurnalistų: „Prirašom, po to žmonės ateina ir galvoja, kad taip yra“. 

Bet gali „galvoti“, kaip nori - punktas uždarytas, bendruomenės slaugytojai nuo rugpjūčio 11 d. nurodyta važinėti pas ligonius, tai yra dirbti „ant ratų“. Žmonių noras turėti vietą, kurioje atokiame kaime galėtų nusipirkti bent būtiniausių vaistų, merui pasirodė netinkamas: medpunktą jis prilygino turgui ir neslėpė nerimo, jog jame nusipirkus vaistų, esą gali atsitikti kas nors blogo. Taip ir neatsakęs į klausimą, kur tokiame užkampyje gauti, tarkime, citramono tabletę, J. Gudaus­kas pradėjo postringauti, kad punktai uždarinėjami dėl to, jog savivaldybė nori padidinti skatinamųjų paslaugų kiekį. 

„Kaip pavyzdys, Šilalėje turime daugiausia punktų, bet skatinamųjų programų, arba ten tirti vėžį, tirti kraują, tirti cukrų – mes atsiliekam. Sakau ne apie Didkiemį, apie rajoną sakau. Buvom atvažiavę, kalbėjom su felčere, kiek galima apvažiuoti. Mes pridedam geriau prie algos ir pažiūrim, kokie rezultatai bus – kaip pagerės. Kiek žmonių aplankys, kiek tyrimų atliks, kiek programose dalyvaus. Tai toks tikslas ir buvo“, - aiškino J. Gudauskas. 

Ši cituojama mero kalba netaisyta, kad ko nors „neteisingai neištransliuotume“, mat, pasak J. Gudausko, iš Svei­­katos apsaugos ir socia­li­nių reikalų komiteto posė­džio „Ši­lalės artojas“ „ištransliavo“ neteisingą informaciją... Nors pats pripažino, kad komitete buvo kalbama apie medicinos punktus, ir kad „Kaltinėnų ambulatorijoje yra Gineikiai, Bilionys, Palentinis, kurie neveikia, tik slaugytoja važiuoja į namus“. 

Salėje sėdėjusi moteris pasakė, jog Palentinyje jos 88 metų tėvas slaugytojos nesulaukė visą vasarą, nors tikėjo, kad ji bet kurią dieną atvažiuos...

„Kas tą slaugytoją kontroliuos? Ne visos tokios pareigingos, kaip mūsų felčerė“, - rajono vadovui aiškino moteris. 

Gydys „elektroninės paslaugos“?

Didkiemiškiai antradienį bu­vo įtikinėjami, kad, uždarius punktą, medicinos paslaugos prie jų dar labiau priartės, nes slaugytoja važiuos į namus. Betgi to, jog felčerė Vida Jakštienė juos aptarnaus taip pat nuoširdžiai, kaip ir anksčiau, kaimo žmonėms aiškinti nereikia, savo felčeriukę jie pažįsta ir žino, kad geriau už ją niekas nedirbs. Tačiau paslaugų priartėjimas, atrodo, bus sąlyginis. Šilalės PSPC direktorė V. Macevičienė informavo gyventojus, jog įstaigoje jau veikia elektroninė registracija ir išrašomi elektroniniai receptai. 

„Jeigu gerai jaučiatės, jums nereikia net atvažiuoti į polik­liniką, užtenka paskambinti šeimos gydytojui ir receptas yra išrašomas. Dar ir dėl to jums palengvės, nes viskas dabar yra kompiuterizuota. Baigiasi vaistukai, negalite atvažiuoti – bet kada per mėnesį galite pasiimti arba kieno nors paprašote, paims vaistinėje ir parveš“, - aiškino gydytoja.

Tačiau žmonės po susitikimo stebėjosi: jei ligonį pradės gydyti „elektroninės pas­laugos“, gal netrukus nereikės ne tik medicinos punktų, bet ir daktarų? 

Priešingai nei meras, V. Ma­cevičienė nežadėjo daugiau mokėti bendruomenės slaugytojai. Atvirkščiai, paaiškino, jog moka tiek, kiek yra pinigų, o jų kiekis priklauso nuo prisirašiusių gyventojų skaičiaus. Didkiemyje Šilalės PSPC aptarnauja 260 gyventojų ir už kiekvieną Ligonių kasos įstaigai kas mėnesį perveda maždaug po 1 Eur. 

„Tai, ką sutaupysime, uždarę punktą, skirsime felčerei benzinui“, - sakė V. Mace­vi­čienė.  

Direktorė informavo, kad felčerė kaip dirbo, taip ir dirbs puse etato, algos daugiau irgi negaus, tačiau J. Gu­dauskas ir toliau postringavo: „Supraskit, jei mes išlaikom čia, neduodam didesnės algos jūsų gerai darbuotojai. Mes dabar ne patalpas išlaikom, o 100 Eur į mėnesį duodam darbuotojai. Seniau nė to negaudavo“ (kalba netaisyta – red. pastaba).

Didkiemio gyventojams valdžios logikos perprasti nepavyko niekaip: 100 Eur per mėnesį kurui ir automobilio eksploatacijai yra kone dvigubai brangiau nei medicinos punkto patalpų išlaikymas. Seniūnijos darbuotoja susirinkusiems patvirtino, jog PSPC pernai iš viso sumokėjo šiek tiek daugiau nei 600 Eur – vidutiniškai po 57 Eur per mėnesį. Tačiau kodėl reikia priimti ekonomiškai nenaudingus sprendimus ir nesiskaityti su gyventojų poreikiais, nei V. Macevičienė, nei J. Gudauskas kaimo žmonėms nepaaiškino. 

Kaltę prisiėmė slaugytoja

Daug gerų žodžių antradie­nį iš savo kaimo žmonių išgir­dusi bendruomenės slaugytoja V. Jakš­tienė juokais prašė jos taip smarkiai negirti. 

„Tas kipišas kilo dėl to, kad aš dariau kaime ap­klau­­są. Žmonės šiais laikais jaučiasi nelabai saugūs. Jie pradėjo svarstyti, kas jiems garantuos, kad dirbsiu. Buvo visokių nuomonių. Bet tik­riausiai nė vienam nesu atsakiusi, jog nevažiuosiu. Nei atostogų metu, nei per šventes. Yra bėda, kreipkitės, visada padėsiu. Labai myliu savo darbą ir tikrai visiems visada padėsiu“, - žadėjo V. Jakštienė. 

Pasak felčerės, reikia gyventi taip, kad tokių didelių stresų nebūtų ir žmonės be reikalo nesijaudintų.

„Kaime žmonės turi palaikyti, užjausti vieni kitus, padėti vienas kitam, nes valdžios eina ir nueina, o mes čia liekame“, - gražiai apie savo kaimą sakė V. Jakš­tienė. 

Nors bendruomenės slaugytoja ir prisiėmė kaltę dėl kilusio skandalo, vis dėlto nutylėjo, kad pavasarį, Didkiemyje lankantis savivaldybės tarybos Svei­katos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariams, pati pasiūlė uždaryti punktą, nes į jį ateina mažai žmonių. 

„Mes matėme surinktus parašus ir nesupratome, kodėl žmonės sukilo. Kai lankėmės punkte, felčerė rodė žurnalą ir aiškino, jog pas ligonius dažniausiai važiuoja pati, nes jie neateina. Jei taip yra, tai ką dar svarstyti?“ - stebėjosi savivaldybės tarybos narys Vytautas Jucius.  

Pusantro šimto žmonių, pasirašiusių po prašymu atšaukti savivaldybės tarybos sprendimą, tikėjosi, kad šį klausimą taryba svarstys iš naujo ir bent jau pakvies juos išdėstyti savo poziciją. Tačiau kategoriškas mero J. Gudausko pareiškimas „kitaip nebus“ tokias viltis sužlugdė. Ar po to yra bent kokia prasmė kalbėti Šilalėje apie demokratiją? 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.