Logo
Spausdinti šį puslapį

Nepaklusnų namą reikės bausti griežtai

- Įdomu, ką rajono valdžia su mūsų namu ir jo gyventojais darys po liepos pirmosios? - paskambinęs į „Šilalės artojo“ redakciją, ėmė svarstyti šilališkis Vi­nordas Ališauskas. Jis panoro išsikviesti aukštuomenės ekspertą Alių Šakinį ir pranešti jam apie baisius nusižengimus, kuriuos, rajono valdžios akimis, padarė Maironio gatvės 26-as namas.

Kas tai per nusikaltimai? Namo gyventojai nemoka už vandenį, šilumą, teršia aplinką, netaupo energijos ir prisideda prie klimato atšilimo? Ne, pasirodo, visiškai ne!

Namas gyvena gražiai ir tvarkingai, kaupia lėšas didesniam remontui, niekam nėra skolingas, taupo šilumą ir neprašo valdžios pinigų ar kokios kitos malonės. O visa bėda dėl to, jog žmonės sudarė jungtinės veiklos sutartį.

- Jungtinės veiklos sutartis - tai beveik daugiabučio gyventojų bendrija, tik paprastesne forma, - paaiškina V.Ališauskas. - Mes patys administruojame savo lėšas, kaupiame jas, bendru visų sprendimu atliekame didesnius darbus.

Laiku užsimokėdami už elekt­rą, vandenį, šilumą ir ne­tu­rėdami ant savo galvos skolų, žmonės gyveno ramiai, atsiskaitydami patys sau ir labai paprastai - jeigu iš bendrų pinigų atlieka kokius nors darbus, jie saugo savo pačių nutarimus, sutartis, išlaidų orderius bei kitus reikalingus dokumentus. V.Ališauskas nė­ra namo pirmininkas, bet senu įpratimu vadina save namo komendantu ir veda tą apskaitą. Jam netgi atrodė, kad viskas yra gerai sutvarkyta. Viename žurnale jis paskaitė energetikos viceministro aiškinimą, jog gerai, kai namas kontroliuoja pats save ir atsiskaito pats sau. Vadinasi, viskas puiku! Jeigu gyventojai žino, kam patys išleidžia pinigus, ir niekas niekam neturi pretenzijų, tai ko dar reikia?

Bet štai vieną dieną namą užgriuvo savivaldybės komisija. O tada paaiškėjo, koks tai yra neteisingas ir atgyvenęs požiūris! Pasirodo, piliečius kontroliuoja rinktoji valdžia, o tie privalo atsiskaityti savo atstovams.

Komisija - ne šiaip valdininkų savivalė. Ji turi solidų pagrindą - yra sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus ir turi paties mero pasirašytą sprendimą atlikti tokius patikrinimus. Žodžiu, aukštuomenė nusileido iki prastuomenės.

Gerai pakračiusi daugiabutį, komisija nerado to ir ano, pasigedo tokio ir tokio popieriaus. Pasirodo, namo gyventojai valdžiai turėjo pateikti:

bendro naudojimo objekto savininkų sąrašą; metinį namo priežiūros ūki­nį - finansinį planą; ilgalaikį namo atnaujinimo planą; kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti sąskaitos sutartį; paslaugų ir rangos darbų pirkimo taisykles; informaciją apie einamaisiais metais vykdytus pirkimus; metinę veiklos ataskaitą; informaciją apie einamaisiais metais šauktus savininkų susirinkimus.

Gyventojai gavo savo rinktos valdžios nurodymą ištaisyti trūkumus iki liepos pirmosios. Tačiau, užuot pradėjęs Si­zi­­fo darbą, namo žmonių atstovas ėmė ieškoti Aliaus Šakinio, o rajono valdžios nurodytų trūkumų net nelaiko rimtais.

- Jeigu žiūrėsime rimtai, mus derėtų pagirti. Tokios apskaitos, kaip pas mus, nėra jokiame kitame Šilalės daugiabutyje, - sako V.Ališauskas. - Kiekvienas butas turi šilumos skaitiklius, ir jo gyventojai patys nusistato, kiek šilumos jiems reikia. Štai balandžio mėnesį vienas butas sunaudojo 985, o kitas - tik 69 kilovatvalandes šiluminės energijos. Bet vieni kitiems neturi pretenzijų, nes kiekvienas mo­ka už save ir niekam netrukdo. Tokiu būdu vien balandį mes šilumos sutaupėme už 360,88 euro. O visi tie valdžios surasti vadinamieji trūkumai... - numoja ranka namo komendantas.

Tačiau ar ne dėl jų dirbo valdžia, ne jų gerovei rašė aktus?

- Ne, viskas yra atvirkščiai! - tvirtina namo atstovas. - Jeigu ne valdžia, mes jau būtume apšiltinę namą ir sutaupytume dar daugiau šilumos. Bet viskas nuėjo šuniui ant uodegos.

Kodėl?

- Pasirodo, norint gauti leidimą namui šiltinti, reikia įvykdyti atitinkamas sąlygas bei surinkti tiek popierių, kad išeina beveik dvigubas darbas ir dviguba kaina.

Kas tai per sąlygos? Pra­dedant kadastriniais matavimais ir baigiant žemės nuoma statybinėms medžiagoms pasidėti. Tarsi nebūtų gana mūsų pačių kiemo... Ir dar biotualeto statyba, leidimas tokiam tualetui... Kuo toliau savivaldybės koridoriais, tuo daugiau popierių. Kas tuo už­siims? Aš - savanoris komendantas, išrinktoji namo pirmininkė už tai irgi negautų algos, - svarsto  V.Ališauskas.

Dabar iškilo toks klausimas: o kas surinks rajono valdžios taip geidžiamus popierius ir iki liepos pirmosios ištaisys komisijos surastus trūkumus?

V.Ališauskas traukia pečiais.

- Nežinau, - sako jis. - Tik­riausiai niekas. Aš tikrai to nedarysiu. Jeigu merui arba direktoriui tų popierėlių labai reikia, tai jų premijuojami valdininkai pertraukėlėmis tarp kavagėrių galėtų įsijungti kompiuterius ir viską susirasti patys. Juk gauna kažkokius priedus už papildomus bei reikšmingus darbus. O ką mes gausime, darydami jiems malonumą? Todėl ir nesuprantu, kas bus su mūsų namu po liepos pirmosios, kai pasibaigs nustatytas terminas? Išveš na­mo gyventojus į Sibirą ar išvarys pėsčiomis?

Na, valdžia namą gali nubausti... Tarkime, neduoti jokių pinigų, kai tas paprašys paramos!

- Paramos? - juokiasi V.Ali­šauskas. - Gausi iš jų paramos! Štai laikraštyje paskelbtas ad­ministracijos direktoriaus pa­vaduotojos Veros Ma­cienės pa­sirašytas raštas dėl prašy­mų skirti lėšas priėmimo. Pa­vadinimas - ilgas, sunkiai su­­prantamas, bet tvar­­ka - dar sudėtingesnė. Jeigu daugiabučių savininkai nori gauti lėšų iš jų rėmimo programos, jie turi pateikti prašymą. Bet prieš tai reikia įvykdyti tokias sąlygas ir surinkti maždaug tiek visokių popierių, kiek reikalinga, norint savo pinigais apšiltinti savo pačių daugiabutį. Mūsų namas - mažytis, vos 10 butų, o popieriz­mo - kaip didžiuliame anų laikų kolchoze. Kas tuo užsiims? Tai ir sakau: ačiū mylimai valdžiai už šitokią paramą!

Namo komendantas kiek pagalvoja ir priduria:

- Palyginau su kolchozu, tačiau kolchoze tokio biurokratizmo nebuvo. Aš čia gyvenu nuo 1973 metų, kai pastatytas šis namas, bet neprisimenu, kad iš mūsų kas nors būtų reikalavęs tokio kalno ataskaitų ir ataskaitų apie ataskaitas...  Sakyčiau, pasiekta absurdo riba - reikalavimų gausybė, nors vykdyti jų nėra kam. Ir kokia prasmė? Ką darys geroji mūsų rajono valdžia su savo pačios nurodymais? Štai todėl ir norėjau sutikti aukš­­tuomenės ekspertą Alių Šakinį bei paklausti jo nuomonės: kaip dabar su mumis pasielgs mūsų rinktoji valdžia? Išleis reikalavimą dėl reikala­vimo vykdymo ar vykdymo vykdymą laikys įvykdytu?..

Tą pačią minutę paskambinome Aliui ir sužinojome jo principingą nuomonę. Alius buvo griežtas - griežtesnis nei bet kada:

- Rinkėjai neklauso savo atstovų? - pasipiktino jis. - Baus­ti, bausti ir dar kartą bausti! Būtų mano valia, tai apribočiau balsavimo teisę, uždrausčiau Maironio gatvės 26-ojo namo žmonėms balsuoti už konservatorių koaliciją ir jų amžinuosius draugus socdemus! Jie neverti balsuoti už tuos, kurie pelno piliečių meilę bei pasitikėjimą. Ateitų rinkimų diena, visi rajono žmonės iškilmingai balsuotų už išrinktuosius, o šitam namui - špygą taukuotą! Nei už merą ir jo vicemerą, nei už direktorių ir jo pavaduotoją balsuoti eretikai jau negalėtų. Kruvino­mis ašaromis verktų, bet negalė­tų!

O ką daugiau su tokiais padarysi?

Petras DARGIS

Atnaujinta Pirmadienis, 23 gegužės 2016 16:26
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos