Smurtaujantys vyrai: „Kam tu tokia reikalinga?“

Šiandien minima Tarptautinė kovos prieš moterų prie­vartą diena. Taip pat pradedama akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“. Tačiau kai kurios mote­rys kenčia nuo savo vyrų kumščių kone ištisus metus. Kenčia tyliai, nes gėda. Nes nori, kad vaikai turėtų mamą ir tėtį. Nes nežino, kur ieškoti pagalbos, pas ką prisiglausti. Galiausiai - jos prie to priprato. Bet neabejingoji visuomenės dalis sako: gana, moteris neturi to kęsti.

Kam „tokia“ reikalinga?

„15 metų su juo kentėjau. Elgdavosi žiauriai, o aš tikėjau, kad jis gali pasikeisti. Tačiau yra vaikai, kuriems reikia mokytis, reikia ramybės. Kai apsisprendžiau, išėjau tą pačią dieną. Po eilinio karto, kai pakėlė ranką. Iškviečiau policiją, ir jį išvežė. Tik po trijų dienų, grįžęs namo, sužinojo, jog su vaikais išėjau. O jis netikėjo, vis kartodavo: kur tu dingsi, kam tu reikalinga. Padėjo socialinė darbuotoja“, - sunkiai renka žodžius jauna moteris, vis dar vengianti viešumo, galimo vyro keršto.

„O aš net likau skolinga! Už tai, kad du vaikus pagimdžiau, kad jis mane atseit dvejus metus išlaikė. Net pareiškė, jog per teismą tą skolą prisiteis. Terorizuodavo būdamas blaivus, jam nereikėdavo prisigerti. Bendravo su draugais, kurie jam pripasakojo, kad moteris turi sėdėti namie, kad su „boba“ gali elgtis, kaip nori. Kartą 6 mėnesių mažiuką metė į lovą iš visų jėgų, nes jis nenustojo verkti. Vos tik vyras išvyko, susikroviau lagaminą ir pabėgau“, – pasakoja kita smurtą patyrusi moteris.

Abiejų istorijos - sukrečiančios. Abi apie tai kalba atsargiai, tarsi žvalgytųsi per petį, ar vyras negirdi, neseka...

Kenčia iš kartos į kartą

Šilalės socialinių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Loreta Bujienė bei socialinė darbuotoja Jovita Sabutienė „Šilalės artojui“ sako, jog šių namų Krizių centre įkurdinamos moterys gyvena savarankiškai – pačios rūpinasi vaikais, gaminasi maistą, išleidžia mažuosius į mokyklą ar darželį.

„Pernai pas mus buvo apgyvendintos 5 moterys ir 8 vaikai. Iš jų viena – dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiemet iš viso glaudėsi 6 moterys su 9 vaikais. Šiuo metu yra 2 moterys su savo vaikučiais. Turėjome ir išskirtinį atvejį, kai smurtaujančiam vyrui moteris iškvietė policijos pareigūnus, šie jį išsivežė. Bet kadangi šeima gyveno pas vyro motiną, ši dėl to išprašė marčią iš namų. Vidurnaktį policijos pareigūnai, tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms, atvežė šeimyną į Socialinių paslaugų namus“, – teigia L. Bujienė.

Socialinių paslaugų namuose yra teikiama ir psichologinė pagalba. Socialinės darbuotojos J. Sabutienės pasakojimu, neretai pas juos ateina moterys, neturinčios jokių žinių – nenumano, kur kreiptis, kad gautų pašalpą, kokių dokumentų reikia, jog galėtų prisiteisti išlaikymą vaikui bei pan. Todėl, pasak specialistės, moterys, susidūrusios su problemomis, turėtų įsidėmėti, jog visais klausimais konsultuoja savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, psichologas, socialiniai darbuotojai.

„Daugeliu atveju smurtas prasideda dėl alkoholio. Ir ta problema eina iš kartos į kartą. Močiutė buvo mušama, mama taip pat kentėjo, tad ir dukra niekam nesiskundžia, jei jos vyras nevengia į darbą paleisti kumščių. Tik dabar jau įstatymai, atsakingos institucijos nebeleidžia taip gyventi: smurtą patirianti ir skriaudžiama moteris, norėdama pati auginti savo vaikus, yra priversta išeiti iš smurtinės aplinkos, kuri labiausiai kenkia mažiesiems“, - sako J. Sa­butienė.

L. Bujienės manymu, moteris kęsti vyro smurtą, patyčias skatina savigarbos, savivertės nebuvimas. Joms atrodo, kad nėra kitos išeities, kaip tik kentėti: užguitos, su vaikais ant rankų jos net nežino, į ką kreiptis pagalbos. Būtent dėl to dalis moterų, nors ir pabėga nuo savo skriaudiko, po kurio laiko vėl grįžta pas jį.

„Be to, tose šeimose, kur vaikai užaugę, virš 20 metų pragyventa kar­tu, irgi vargu ar kas nors gali pasikeisti. Nebent moteris pateks į ligoninę su rimtais sužalojimais“, - apgailestauja dėl moterų neryžtingumo L. Bujienė.

Užburtas ratas

Atrodo, užburtas ratas: kuo daugiau metų moteris praleidžia su smurtautoju, tuo sunkiau iš jo ištrūkti. Tokią nuomonę, bendraudama su skriaudžiamomis moterimis, susidarė Koordinacinio cent­ro „Gilė“ direktorė Indrė Jankauskaitė. Ji irgi sutinka, jog ilgus metus su besikumščiuojančiu vyru praleidžiančios moterys neįsivaizduoja kitokio gyvenimo dėl įvairių aplinkybių.

„Dažna turi savo priežasčių tai kęsti: augo smurtinėje aplinkoje, neturi kur išeiti, yra finansiškai priklausoma nuo agresyvaus vyro. Ne viena ir artimųjų palaikymo nesulaukia: o kur tu eisi, kam tu, neturėdama darbo, pajamų, esi reikalinga su savo vaikais... Kita vertus, moterys skriaudžiamos, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, tik apie tai, kas dedasi žemesnio socialinio sluoksnio šeimose, greičiau sužinome“, - tikina I. Jankauskaitė.

Koordinacinis centras „Gilė“ teikia specializuotą pagalbą Šilalės ir Pagėgių savivaldybių gyventojams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Centre dirbantys konsultantai, psichologai išklauso, parengia būtinus dokumentus, jei reikia, tarpininkauja įvairiose institucijose.

„Dirbame su dideliu skaičiumi žmonių, bendraujame su jais. Teikiame pagalbą telefonu - išklausome nukentėjusį asmenį, padedame priimti geriausią sprendimą. Neskubame skirti šeimos – moteris pati turi nuspręsti, kas jai geriau. Jei vis dėlto ji tam ryžtasi, nemokamai parengiame procesinius dokumentus. Yra ir tokių atvejų, kai ieškinį tenka rašyti kelis kartus, nes moteris apsigalvoja. Betarpiškai palaikome nukentėjusį asmenį, nes tai yra labai svarbu“, - sako I. Jankauskaitė.

Nors daugelis teigia, jog smurtą dažniausiai paskatina alkoholis, tačiau „Gilės“ vadovė tvirtina, kad jis tėra katalizatorius, paaštrinantis esamas ar praeityje neišspręstas problemas.

„Smurto priežasčių reikia ieškoti giliau. Problema yra agresijos nevaldymas. Juk kai kurie žmonės, išgėrę tampa linksmesni, kiti gal eina miegoti. O štai treti ieško prie ko „prikibti“. Agresyvūs asmenys, mano įsitikinimu, turi neišspręstų vaikystės problemų. be to, reikia žinoti, kad agresija gali būti ir išmokta: vaikai mato, kaip šeimose elgiamasi, užaugę irgi kartoja tą patį. Juk dar ne taip seniai smurtas šeimoje buvo norma ir net nepamainoma auklėjimo metodika. Tačiau visuomenė privalo keistis, ir kiek­vienas iš mūsų už tai yra atsakingas“, - neabejoja I. Jankauskaitė.

Smurtautojai paprastai sugeba manipuliuoti auka: jie gali atgailauti, atsiprašinėti, prisiekinėti, jog tai „pas­kutinis kartas“. O vos tik vyras atsiprašo, daugelis moterų atleidžia ir grįžta pas juos. Galiausiai prie to pripranta ir net įsiteigia, jog dėl visko kaltos jos pačios – galėjo nelįsti vyrui į akis, reikėjo laiku padaryti vakarienę bei pan. Todėl, anot I. Jankauskaitės, centro konsultantų misija yra būtent padrąsinti moteris kurti tokį gyvenimą, apie kokį svajoja, bei saugiai gyventi su vaikais.

Ir nebijoti kreiptis pagalbos. Tuo labiau, kad ji yra konfidenciali, nė viena istorija neviešinama. Patiriantieji smurtą gali skambinti telefonu 112 arba kreiptis į Koordinacinį centrą „Gilė“ tel. (8 - 610) 1-07-15.

Pareigūnai reaguoja į visus iškvietimus

Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas Zigmantas Grabauskas „Šilalės artojui“ teigia, jog 2015 m. dėl smurto artimoje ap­linkoje pradėti 86 ikiteisminiai tyrimai. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių - jau 78.

„Per metus gauname apie 300 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai kurie jų nepasitvirtina, būna, kad paskambinama, vos susibarus. Kai kurios moterys, jausdamos kylančią grėsmę, kreipiasi į pareigūnus iš anksto. Pasitaiko ir melagingų iškvietimų, bet tai tikrai nebūna dažnai, nes už tai gresia atsakomy­bė.

Anksčiau moterims rei­kėdavo pačioms rašyti pareiškimą prieš smurtautoją. Jos to baimindavosi. Dabar tarnybi­nius pranešimus rašo patys pareigūnai. Jei prieš smurtautoją ikiteisminis tyrimas pradėtas pirmą kartą, jis turi galimybę susitaikyti su auka. Tačiau antrąkart tokios galimybės nėra – gresia bausmė, kuri gali būti nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo“, – aiškina Z. Grabauskas.

Pareigūno teigimu, iškvietimų dėl smurto padaugėja pašalpų mokėjimo dienomis. Žinoma, nemenką vaidmenį atlieka alkoholis – nemažai daliai žmonių gyvenimas be jo tiesiog neįsivaizduojamas. Ypač, jei nėra darbo.

„Tai jau socialinis reiškinys – kartu geria, po to konfliktuoja. Reaguojame į kiek­vieną iškvietimą, net jei skam­binama ir dešimtą kartą: jeigu devynis kartus primušė, tai dešimtą gali ir užmušti. Tačiau būna ir taip, jog sulaikome vyrą 48 valandoms, o moteris jau nuo ryto mindžikuoja prie komisariato ir prašo jį išleisti, nes reikia gyvulius šerti...

Mes negalime nurodyti skir­tis, į tokius dalykus neturime teisės kištis“, – sako komisa­riato viršininkas.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Iš kairės: J. Sabutienė, L. Bujienė

Z. Grabauskas