„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Daugiau nei 20 tūkst. moksleivių dalyvaus rekordiniame „Darom“ sąspietyje

Rugsėjo 21 d., (šeštadienį) daugiau nei 150 pasaulio valstybių dalyvaus tarptautinės „Darom” akcijos inicijuotoje  Pasaulinėje tvarkymosi dienoje, kuomet bus tvarkomi nacionaliniai ir regioniniai parkai, miškai, ežerų bei upių pakrantės. Lietuvoje šią dieną kuruoja projektas „Atliekų kultūra“, o kartu su ja vyks ir upių valymas (River Cleanup). Visi norintys gali registruotis https://www.facebook.com/events/3054549127951323/

Lietuvoje rugsėjo 20 d., (penktadienį) 12 val.,  daugiau nei 100 mokyklų su daugiau nei 20 tūkst. moksleivių ruošiasi dalyvauti „Darom” organizuojamame Pasaulinės tvarkymosi dienos sąspietyje (flashmob’e). Moksleiviai visų pirma susikibs rankomis padarydami gyvąją grandinę, panašią į Baltijos kelią. Paskui į savo veiklą aplinkosaugos tema įtrauks savo miestų bei miestelių gyventojus vietinę valdžią, kitas organizacijas.

Mūsų tikslas, kad šis sąspietis taptų tradicija Lietuvoje ir vyktų kiekvienais metais Pasaulinės aplinkos valymo dienos proga. Sieksime, jog kitąmet dalyvių skaičius Lietuvoje viršytų 100 tūkst.  Tikimės akciją  išplėsti  į Latviją bei Estiją,  taip pat ir į kitas pasaulio valstybes”, – sakė „Darom” atstovė Dovilė Kuprytė.

Kontaktai – draugai@mesdarom.lt, tel. (8-673) 7-56-25.

Ignas BRAZAUSKAS

„Darom“ komandos narys

Muzikinio teatro skaičių magija: 200 kūrinių, 200 atlikėjų ir abonementas JUBILIEJUS 200

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras skelbia išskirtinę galimybę įsigyti abonementą, leidžiantį už spektaklių bilietus mokėti tik pusę kainos. Prisiminkite: Jūsų sėkmės kodas – JUBILIEJUS 200!

Per sezoną – daugiau nei 200 kūrinių, kuriuos atliks daugiau nei 200 muzikantų, dainininkų  ir šokėjų. 200 metų jubiliejų nuo pirmojo operos atlikimo uostamiestyje švenčiantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasiruošęs ta proga apdovanoti ištikimiausius savo gerbėjus ir apdairius simpatikus. Atsivertę teatro interneto svetainę www.klaipedosmuzikinis.lt, galite užpildyti specialią abonemento JUBILIEJUS 200 užsakymo formą, suteikiančią 50 proc. nuolaidą spektaklių bilietams.

Iš siūlomo repertuaro nuo iki spalio 10 d. pasirinkę tris ar daugiau renginių, pažymėję pageidaujamą bilietų skaičių bei pastabų laukelyje nurodę kitus galimus pageidavimus, elektroniniu paštu gausite suformuotą užsakymą, kurį galėsite apmokėti Žvejų rūmų bilietų kasoje. Abonementą įsigiję teatro lankytojai dalyvaus mūsų partnerių įsteigtų prizų loterijoje!

Abonementas JUBILIEJUS 200 galios visiems Žvejų rūmuose vykstantiems teatro renginiams, išskyrus premjerinius spektaklius.  Galėsite rinktis šokio spektaklius „Altorių šešėly”, „Graikas Zorba”, „Karmen”, “Eglė žalčių karalienė”, operas „Don Žuanas”, „Prūsai”, „Kelionė į Tilžę” (tik vasario 8 ir kovo 28 d.), miuziklus „Šounuolynas”, „Velnio nuotaka”, „Smuikininkas ant stogo”, „Boni ir Klaidas”, koncertą „Romansų vakaras” ir  spektaklius vaikams: „Bulvinė pasaka”, „Žvaigždžių opera”, „Tikroji dinozaurų istorija” bei „Pasaka be pavadinimo”.

Už pusę kainos – į naujausius spektaklius

2019-ųjų pradžioje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras iškilmingai paskelbė kompozitoriaus Eduardo Balsio jubiliejinių metų pradžią. Neseniai festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ visus užbūrė choreografo Martyno Rimeikio pastatytas šio kompozitoriaus baletas „Eglė žalčių karalienė“. Jei vasarą Palangoje jo pamatyti nespėjote, „Eglė žalčių karalienė“ Klaipėdos Žvejų rūmuose bus rodoma spalio 26-ąją (trečiasis premjerinis spektaklis – jam abonementinė nuolaida netaikoma) bei spalio 27 d., sausio 18 d., kovo 14 d. (abonementinė nuolaida jau galioja).

Šių metų pavasarį žiūrovams buvo pristatyta Jono Vaitkaus režisuota W. A. Mocarto operos „Don Žuanas“ premjera. Nespėjusieji patekti į  premjerinius spektaklius Žvejų rūmuose „Don Žuaną“ galės pamatyti jau spalio 10 d. ir 11 d. Abonemento nuolaidos galioja.

Sezonas džiugins premjeromis

Šiemet po ilgos pertraukos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuaras vėl skelbiamas ne pusmečiui, bet visam sezonui. O jis į pajūrio muzikinį gyvenimą įsiverš ryškiomis premjeromis.

Lapkričio 22-ąją Klaipėda vėl taps E. Balsio jubiliejinių metų minėjimo epicentru: tądien Žvejų rūmuose vyks vienintelės šio kompozitoriaus operos „Kelionė į Tilžę“ premjera. Naujam gyvenimui operą prikels patyręs režisierius Gytis Padegimas.

Kalėdų proga mažiems ir dideliems teatro žiūrovams dovanosime šventinę premjerą – Piotro Čaikovskio šokio spektaklį „Spragtukas“, kuriuo žiemos švenčių laikotarpiu džiaugiasi dauguma pasaulio muzikinių teatrų. Klaipėdoje „Spragtuką“ statys kviestinis choreografas Kirill Simonov.

O muzikinio teatro ištakų uostamiestyje 200 metų jubiliejų pasitiksime su nuotaikinga J. Offenbacho operete „Orfėjas pragare“. Jos premjera Žvejų rūmuose numatyta  balandžio 17d. Būtent ši operetė, pirmąkart suvaidinta Paryžiuje 1858 m., Europos scenose įtvirtino ir išpopuliarino garsųjį šokį – kankaną. 

Praeitis ir ateitis 20192020 m. sezono Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare simboliškai susivienys, atskleisdamos neišsenkantį šio teatro kūrybinį potencialą. Jis, tarsi amžinasis variklis, jau du šimtmečius neleidžia sustingti ir sustabarėti uostamiesčio kultūriniam gyvenimui. Todėl Muzikinio teatro jubiliejui skirtas koncertas, Žvejų rūmuose vyksiantis sausio 15d., taip ir vadinsis:  „Istorijos perpetuum mobile – 200“. Ateikite ir įsitikinkite, jog amžinasis muzikos variklis seniai išrastas ir sukasi nepriekaištingai!

Daugiau informacijos: www.klaipedosmuzikinis.lt

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro inform. ir nuotr.

Ką čia nuveikus

Per dvylika dienų galima apšilti kojas nau­joje darbo vietoje, galima apkeliauti ša­lį arba su kuo nors tapti draugais. Ne­mė­gi­nau, bet manau, kad net tokiems kaip aš per dvylika dienų įmanoma išmokti tobulai gaminti kokį nors patiekalą, perskaityti vieną ar dvi knygas. Per tiek laiko galima įsimylėti arba susivokti, jog praradai ką nors brangaus, bet gyvenimas tęsiasi. Ga­lima pasveikti nuo gripo (jei per dvylika dienų nepasveikote, kreipkitės į šeimos gy­dytoją). Dar per tiek laiko galima įveikti Ca­mi­no Primitivo kelią. 

Santiago de Compostela mies­to katedra – kiek­vieno Santia­go de Compostela piligri­mi­nio kelio pabaiga. Nors miesto Katedrą laisvai būtume pasiekę dvyliktos dienos popietę, nakvynei nusprendėme pa­silikti miestelyje, nuo kurio iki miesto jau lieka tik 5 kilometrai. Pamanėme, kad juos pasiliksime desertui – bus ma­lonus rytinis pasivaikščiojimas prieš kažkodėl kiek jaudinančią pabaigą.

Priešpaskutinės dienos vakaras visiems susėdus pievoje, nuo kurios matyti tolumoje esantis mūsų kelionės tikslas, dabar man atmintyje vaizduojasi kaip giedriausias kada matytas paveikslas, girdėta daina ar skaitytas eilėraštis: apie besileidžiančią saulę, vaiskiai nušvietusią mūsų veidus, ir lengvą, šiltą vėją. Užsimerkiau. Visa tai man kūrė muziką, neturėjusią nei aiškios melodijos, nei žodžių ar ritmo. Klausiausi jos tol, kol saulė pasislėpė už kalnų tam, kad patekėtų kitame pasaulio gale žmonėms, taip pat gyvenantiems savo keistus gyvenimus su išgalvotomis prievolėmis bei atsakomybėmis. Tie žmonės kasnakt pakeičia mus, einančius miegoti – savotiška gyvenimo etatų pamaina. Kai saulė patekės, jie žinos, kad dabar jiems reikia eiti į darbus, ruošti vaikus į mokyklą. Studentai žinos, jog reikia pradėti nerimauti ypač smarkiai, nes tas egzaminas, kuriam jie nesiruošė, jau šiandien. Saulė patekės ir naktiniams plėšikams bei kitiems nusikaltėliams. Tam, kad visi jie žinotų, jog reikia toliau sekti savo tvarkaraščiuose, kalendoriuose surašytus planus. Kaip gerai, kad yra saulė – kaip kitaip reiktų visu tuo tikėti?

Tryliktos – paskutinės – die­nos rytą išsiruošėme labai anksti, rytui dar tik brėkštant. Nepraėjus nė valandai, eidami lengvu žingsniu, pasiekėme Santiago de Compostela miestą. Dabar jau sekėme nuorodas ne į miestą, o Kated­ros link. Per paskutinius porą kilometrų sustojome tiek daug kartų, kiek nesustodavome per visos dienos 30 kilometrų atkarpas. Vienoje kavinėje – kavos, kitoje – sumuštinio, trečioje – antspaudo savo piligrimo pase. Galvoju, jog pasąmoningai nenorėjome pripažinti, kad laikas mus vis dėlto nenuvaldomai neša tolyn, kaip upė neša į ją nukritusį rudens lapelį. Mūsų žygiavimo tempas visai pasikeitė, kai iki Katedros liko keli šimtai metrų ir ženklai jau neberašė atstumo, likusio iki tikslo. Tik viena po kitos sekė rodyklės – nors ir taip jautėme, jog kelionės tikslas jau čia pat, už vieno, kito kampo. Pagreitinome tempą, tiksliau, apimti jaudulio, kone ėmėme bėgti. Pasukę į plačią senamiesčio gatvę ir pakėlę akis į viršų, priešais išvydome didžiulę Santiago de Compostela katedrą. 

Šypsenos, apsikabinimai ir nuotrauka – metame skrybėles į viršų! Jos nukrinta, o mūsų gyvenime visam laikui lieka Camino Primitivo dovanotos pamokos apie laiką, ištvermę, bendruomeniškumą, atvirumą, dalinimąsi, minimalizmo grožį ir besąlygišką drąsą gyventi ir gyvenimą mylėti. Laikydamiesi tradicijos, vakare nuėjome į piligrimų mišias. Jos vyko ispaniškai, tad, aišku, turėjau nieko nesuprasti. Anksčiau esu kalbėjusi apie bendrą žmonių kal­­bą – matyt, ja, o ne ispaniškai iš tiesų vyko mišios, nes per pamokslą ir palaiminimą negalėjau suvaldyti ašarų. Pasibaigus mišioms, dar paraudusiomis ir ašarotomis akimis, šniurkšdama nosį apsisukau žingsniuoti laukan. Atsigręžusi pamačiau vieną iš savo kelionės draugų, kurio per palinkėjimą „ramybės“ nepastebėjau. Kol lėtai, apsikabinę žingsniavome laukan, dar drebančiu balsu jam tarstelėjau, kad, kai vienas kitam linkėjome ramybės, jo nepastebėjau, bet, kadangi mes laiku netikime, linkiu ramybės dabar. Tvirtai per pečius suspaudęs, nieko neatsakydamas jis priglaudė lūpas prie mano kaktos. Tarp Camino kelio ir šventos, broliškos meilės būtų galima dėti lygybės ženklą.

Paskutinė bendra vakarienė su Camino man padovanotais draugais liūdna nebuvo. Rezgėme miglotus planus apie visų mūsų susitikimą Vokietijos kalnuose ateinantį pavasarį. Galėtumėte sakyti – štai, visi tavo svaičiojimai apie gyvenimą, nepavaldų laikui ir kalendoriams, šuniui ant uodegos. Manau štai ką – visas gyvenimas yra šuniui ant uodegos, jei kliaujamasi kalendoriumi, o ne svajonėmis. Ir velniop tuos, kurie bandys įtikinti kitaip. Mano mintyse skambanti muzika, neturinti nei aiškios melodijos, nei žodžių ar ritmo, man groja būtent apie tai. Net ir jei niekada savo Camino draugų nebesutiksiu. Graži mano muzika – be melodijos, žodžių ir ritmo.

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Pasivažinėjimas kainavo brangiau nei mopedas

Liepos pradžioje policijai įkliuvo girtas mopedo vairuotojas. Jam iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta vos per porą savaičių. Tyčinį nusikaltimą įvykdęs vyras nubaustas 2500 eurų bauda, konfiskuotas mopedas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70

Cepelinams ir kugeliui bulvių netrūks

„Bulvių prikasėme net daugiau nei pernai, jos yra gražios ir sveikos. Vasara buvo karšta ir sausa, todėl nepuolė maras. Į plėšinius pasodintų bulvių beveik nesurado ir kolorado vabalai. Tad gaspadinės ga­lės tarkuoti kugeliui, cepelinams ar blynams“, – džiaugėsi geru derliumi Česlovas Betingis iš Rū­te­lių kaimo.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70

Laukiantiems gatvių asfaltavimo – kantrybės išbandymas

Likus vos keturiems mėnesiams iki metų pabaigos, savivaldybės taryba pakeitė Kelių priežiūros ir plėt­ros programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą – meras Algirdas Meiženis neslepia, jog taip bandoma išgelbėti Lietuvos automobilių kelių direkcijos skirtas lėšas, kurių savivaldybei šiemet gali nepavykti įsisavinti. Nors dabartinė valdžia kiekviena proga dievagojasi visus sprendimus priimanti tik pasitarusi su bendruomenėmis, vargu ar žmones, kurie tikisi, kad jų gatvės bus pradėtos tvarkyti, kas nors pasivargino informuoti, jog bent jau šiais metais asfalto jie nesulauks.

Daiva BARTKIENĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70

 

Monika Marija atvyksta į Šilalę

Vienas populiariausių šalies balsų Monika Marija spalio – lapkričio mėnesiais keliauja į koncertinį turą, kurio metu planuoja aplankyti daugiau nei 15 Lietuvos miestų.

Lapkričio 15 d. koncertas įvyks Šilalės kultūros centre.

Monika Marija prieš kelis metus į Lietuvos muzikos sceną įžengė su trenksmu, sužavėjusi žiūrovus televizijos projekte „Lietuvos balsas“. Po pergalės šiame šou, mergina nesustojo ir surengė pasirodymus didžiausiose šalies arenose, išleido savo solinį albumą bei tapo „Lietuvos balsas. Vaikai“ pirmojo sezono mokytoja, išvedusia savo mokinę Milėją į pergalę. Naujajame LNK sezone ji savo patirtimi ir sugebėjimais dalinsis su „Lietuvos balsas. Vaikai“ bei „Lietuvos balsas. Senjorai“ dalyviais.

Atlikėja sako, jog sulaukia nemažai prašymų atvykti į mažesnius Lietuvos miestelius, tad rudens turas bus puiki proga pradžiuginti savo klausytojus ne iš sostinės. Nors šiuo metu Monika Marija aktyviai dalyvauja įvairiuose TV projektuose, tačiau, jos teigimu, tai neatstoja gyvų susitikimų koncertuose, kurie padeda su publika užmegzti ypatingą ryšį: „Paprasta: be jūsų nebūtų manęs“, – su šypsena pagrindinę turo po mažesnes koncertines sales mintį nusako atlikėja.

Artėjančiame koncertiniame ture Moniką Mariją lydės gyvos muzikos grupė, tad dainininkė žada plačios muzikinės ir emocinės skalės programą – nuo energija užkrečiančių kūrinių iki jautrių baladžių.

Monikos Marijos ir grupės gyvo garso koncertas Šilalėje vyks lapkričio 15 d., 18 val., Šilalės kultūros centre. Bilietai jau parduodami. Juos galima įsigyti visose bilietai.lt kasose bei internete, „Maxima“ informacijos kasose bei Šilalės kultūros centre.

Koncerto organizatoriai

Kuo nustebintume mokslininkus E. Jennerį ir L. Pasterą?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl vakcinacijos yra išsaugoma nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių, tačiau šia tema atsiranda nemažai kritikų, kurie viešina moksliškai nepagrįstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomenėje. Apie tai, ko­dėl rizika nesiskiepyti yra daug didesnė nei rizika pa­si­skiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomenę, pasakoja šeimos gydytoja Elena Šopytė iš Vilniaus.

Nauja medicinos era, išgelbėjusi milijonus gyvybių

Visais laikais buvo stengiamasi išvengti nepageidaujamų ligų: jau prieš tūkstančius metų žmonės įvairiausiais metodais bandė apsaugoti save nuo raupų ir kitų susirgimų, o tai palaipsniui atvedė pasaulį į šiuolaikinę vakcinaciją.

1796 m. E. Jenneris atliko eksperimentą, kai paimti pūliai iš karvių raupais sergančio žmogaus buvo įskiepyti aštuonmečiam berniukui. Po pusantro mėnesio ta pati procedūra buvo pakartota, naudojant žmonių raupais sergančiojo pūlius, ir nuo tos akimirkos, kai šis būdas pasitvirtino, prasidėjo nauja medicinos era. Tuomet prie E. Jennerio prisidėjo L. Pasteras, sukūręs vakciną nuo pasiutligės, ir vakcinacijos pasiekimai įsibėgėjo.

Pasaulis po vakcinų sukūrimo pasikeitė negrįžtamai: daug gyvybių nusinešusios užkrečiamosios ligos likviduotos, sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, bu­vo išnaikinti raupai.

Nebebijoma ligų, nes nebėra sergančiųjų aplink

Šiais metais kaip viena didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai įvardijamas dvejojimas vakcinacijos nauda. Tiesa, vakcinacijos skepti­kų buvo visuomet, tačiau žmonės aplink save nemato sergančiųjų, to­dėl užkrečiamųjų ligų nebebijo, ne­bemato prasmės skiepytis ir leng­viau įsitraukia į antivakcininį judėjimą. 

„Dažniausiai tie asmenys, kurie turi tam tikrų komp­leksų ar psichologinių prob­lemų, lengviau patiki įvairiausiomis konspiracijos teo­rijomis ir skleidžia moksliškai nepagrįstus faktus apie skiepus. Išsilavinę ir apsišvietę žmonės nešvaistytų savo brangaus laiko, siekdami paneigti tai, ką pasaulio mokslas bei nesuskaičiuojamas kiekis klinikinių tyrimų jau seniai ištyrė“, – teigia šeimos gydytoja E. Šopytė.

Galimybė pasiskiepyti nemokamai

Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva gali džiaugtis tuo, kad valstybė finansuoja daug  skiepų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Taigi, norint išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkių bei apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius, visi vaikai turėtų būti nemokamai paskiepyti nuo 14 infekcijų pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugusieji – nuo difterijos, stabligės, rizikos grupėms priklausantys žmonės – nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.

Be to, šeimos gydytoja E. Šo­pytė akcentuoja, jog yra patvirtinta, kad vakcinos praeina daugiau patikrų negu eiliniai vaistai, todėl negalime tikėti nepagrįstomis teorijomis bei rizikuoti savo sveikata.

„Gana paradoksalu, jog vaistus vartojantys žmonės tai da­ro be jokios baimės, nesusimąstydami apie jų sudėtį, priemaišas bei galimus šalutinius poveikius, tačiau vakcinų vengia, galvodami, kad daro sau kažką blogo, nors tai praktiškai yra neįmanoma. Vertėtų nerizikuoti savo sveikata ir skiepytis, nes tai yra vienintelis apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų kelias“, – teigia gydytoja.

Moksliškai neįrodyti mitai ir tikrovė

Tikriausiai dauguma esame girdėję įvairiausių teorijų apie tai, kad vakcinos yra nesaugios ir vertėtų rimčiau vertinti nepageidaujamas jų reakcijas. Kaip bebūtų, kompetentingi medikai teigia, jog visos vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti tam tik­ras reakcijas, skirstomas į vietines ir bendras. Remiantis Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje, veikia farmakologinio budrumo sistema, kuri skirta nustatyti, įvertinti, stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą poveikį į vaistą ar vakciną. Lietuvoje apie tokias reakcijas sveikatos priežiūros specialistai bei regist­racijos teisės turėtojai privalo pranešti atitinkamoms tarnyboms. Pranešimai yra analizuojami, o pasikeitimas tokia informacija užtikrina pacientų saugumą.

Be to, dažnai tėvai jautriai reaguoja į savo vaikų skiepijimą ir mano, jog tai gali išbalansuoti kūdikio imuninę sistemą, sukelti autizmą ar net staigią mirtį. Anot šeimos gydytojos E. Šopytės, nuo pat gimimo kūdikio imuninė sistema pradeda kautis su tūkstančiais mikroorganizmų, kurie atsiranda ant jo kūno paviršiaus, ir tai – visiškai natūralus procesas. Naujagimio imuninė sistema tam yra puikiai prisitaikiusi: atsakydama į mikroorganizmų, patenkančių iš aplinkos, poveikį, pasigamina savo gynybinių pajėgumų, tarp jų – ir antikūnių. Vakcinos imituoja užsikrėtimą patogeniniais mikroorganizmais, o įskiepyti vakcinų antigenai sužadina imunines reakcijas, tačiau nesukelia jokių žymesnių patologinių poky­čių – ligos požymių.

Geriau užsikrėsti ir persirgti liga natūraliai nei pasiskiepyti – dar vienas mitas, neatitinkantis tikrovės. Imunologai bei kiti medicinos ekspertai pabrėžia, kad skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos yra tas, jog už imunitetą mokama tam tikra kaina: po poliomielito skiepo suleidimo gali paskaudėti ranką, tačiau natūraliai užsikrėtus šia liga, žmogų gali ištikti paralyžius, užsikrėtus hepatitu B – pasireikšti įvairūs kepenų negalavimai, natūrali vėjaraupių infekcija gali sukelti pneumoniją. Ir tai – tik maža dalis pavyzdžių, kurie gali ištikti žmogų, žaidžiantį su savo sveikata.

Atsisakymas skiepytis negalvojant apie pasekmes

Gerais vakcinacijos rodik­liais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje bei jos re­gionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Skie­pijant pagal Lietuvos Res­publikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, iki 2009 m. buvo pasiektos aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų asmenų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas. Tačiau, analizuojant daugiametes tendencijas, matyti, kad vaikų vakcinacijos aprėptys vis mažėja, keldamos grėsmę visiems aplinkiniams. Antivakcininis judėjimas visuomenei nekelia pavojaus tik tuomet, kai tai nedaro įtakos kolektyviniam imunitetui, kuris įgyjamas, kai yra paskiepyta 95 proc. žmonių.

Jeigu tikėsime įvairiais mitais ir nesiskiepysime – nebeliks kolektyvinio imuniteto, o baisios ligos galės vėl išlįsti į dienos šviesą. Ne veltui PSO perspėja, jog per paskutiniuosius 50 metų užkrečiamųjų ligų paplitimas išaugo net 4 kartus, o į tai vertėtų žvelgti itin atsakingai ir pasiskiepyti. Svarbiausia nebijoti naudotis šia gyvybę bei sveikatą saugančia priemone ir tikėti tik kompetentingų specialistų nuomone, nes visi jie teigia, kad rizika nesiskiepyti ir sulaukti negailestingų pasekmių yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą